2011 Liepos 04

Gintaras Sarafinas

Informacijos perteklius: trūkumai gožia privalumus

veidas.lt

Universitete studentai mokomi, kad turėti kuo daugiau informacijos yra naudinga, nes tai suteikia galios, daugiau pajamų, žmogų padaro tolerantiškesnį, išmintingesnį ir civilizuotesnį. Tačiau aukštojoje mokykloje itin mažai kalbama apie informacijos pertekliaus žalą. Lietuvoje daugeliui žmonių milžiniški kiekiai informacijos duoda kur kas daugiau žalos nei naudos: visiškai išderina vertybes, išbalansuoja orientyrus ir panardina į totalų pesimizmą.
Šiaip jau beveik 5,5 mlrd. pasaulio gyventojų pavydi lietuviams jų gyvenimo kokybės. Taigi teoriškai mūsų šalies gyventojai turėtų spinduliuoti optimizmu ir gyvenimo džiaugsmu, bet lietuviai turi daug informacijos, kaip gyvena danai, vokiečiai ar prancūzai, ir jiems norisi kuo greičiau pasivyti Vakarų Europą. O kadangi nepavyksta, tai trys ketvirtadaliai lietuvių atrodo kaip didžiausi nelaimėliai pasaulyje, savo tėvynę vadina nesėkmių užutėkiu arba tiesiog “skyle”.
Už tvoros stovintis kaimynas piktinasi, kad mūsų kraštas baigia išsigimti, nes nusikaltimų vis daugiau ir jie vis žiauresni. Bandau aiškinti, kad nieko panašaus, kad nemažai nusikaltimų būta ir tarpukariu, ir jie buvo ne mažiau žiaurūs, bet jis apie juos nežinojo, nes turėjo mažai informacijos šaltinių ir išgirsdavo tik savo kaimo naujienas. Neįtikinu. Kaimynas nueina nelaimingas ir piktas žiūrėti kitų žinių apie naujus nusikaltimus. O kad per maža nepasirodytų, dar ir apie kylančias kainas, bukus politikus bei augančią emigracijos bangą. Taip dažnas žmogus natūraliai ir prisipumpuoja pesimizmo.
Dar kitokias bėdas lemia informacijos perteklius internete. Tiesą sakant, dabar bet kuris žmogus internete ir per kitus šaltinius apie bet ką gali susirasti nebesuvokiamą kiekį informacijos. Ir tai jį visiškai išbalansuoja. Štai bičiulis ginekologas pasakoja, kad neseniai turėjo tragišką atvejį, kai viena moteris internete prisirinko informacijos apie įvairiausius gimdymo būdus ir nusprendė gimdyti namie. Praėjus parai po gimdymo, atvyko į ligoninę su mirusiu naujagimiu, o ir pačią teko reanimuoti. Kas dėl to kaltas? Lyg ir niekas. Tiksliau, internetinis informacijos šiukšlynas.
Panašus vaizdas ir visose kitose gyvenimo srityse. Tiek rinkdamiesi vaikų auklėjimo priemones, tiek statydamiesi namą, tiek gydydamiesi depresiją ar tvarkydami savo sodą dabar žmonės patys gali prisirinkti jūrą informacijos ir patarimų. Dalis jų teisingi, bet didelė dalis – šlamštas, pridarantis daug žalos. Dažnam žmogui senos tiesos yra atsibodusios, tad jis pradeda eksperimentuoti. Esą, o kodėl nepabandžius? Bet taip dažnas susigriauna stabilumą, pakenkia savo sveikatai ir nuvairuoja klystkeliais. Juk interneto ekspertams nesunku vieną dieną pranešti, kad maisto papildus gerti sveika, o kitą dieną jau įrodinėti, kad tai placebas. Lygiai taip pat nesunku paskelbti naujieną, kad vaikai, kuriems tėvai viską leidžia, gyvenime pasiekia daugiau, o po mėnesio tvirtinti, kad daugiau vis dėlto pasiekia itin griežtai tėvų auklėti kinų vaikai. Ir taip iki begalybės. Žmogus tampa informacinio šiukšlyno ir išgalvotų patarimų įkaitu bei auka.
Tad šiuo metu sunkiausia ir yra atlaikyti gyventi trukdantį ir pesimizmu užkrečiantį informacijos balastą. Liūdna, bet nuo jo nebegali pasislėpti. Tad reikia būti labai stipriai asmenybei, kad liktum ištikimas tikrosioms vertybėms ir vadovautumeisi per šimtmečius jau išbandytais patarimais, o ne šarlatanų ir visokių gyvenimo pseudomokytojų klejonėmis.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Kostas Kostas rašo:

    Daug teisybės surašyta, bet išeičių nepasiūlyta


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...