2010 Lapkričio 10

Vyno regionai

Įdomiausi vyno keliai pasaulyje

veidas.lt

"Veido" archyvas

Daugelis lietuvių vis labiau domisi vynu, tad sudarinėdami kelionių maršrutus į juos būtinai įtraukia vyno kelius, kuriais pasukę ne tik grožisi įspūdingu gamtovaizdžiu ar miestais, bet ir mėgaujasi puikaus gėrimo taure, kurioje telpa, rodos, viso pasaulio kvapai ir skoniai.

Daugelis Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ar Vokietijos šiuolaikinio vyno regionų išliko dar iš Romos imperijos laikų. Šios šalys yra vienos didžiausių vyno gamintojų ir eksportuotojų, tačiau jas sparčiai vejasi Naujoji Zelandija, Pietų Afrikos Respublika, JAV, į jų gretas taikosi ir Kinija, kurioje vynininkystės verslas dar tik pradedamas.

Vyndarystės regionai skatina ir turizmą, juk turistams rengiamos ekskursijos po vyno ūkius ir begalinius rūsių labirintus, kuriuose išsamiai papasakojama ir demonstruojama, kaip gimsta vynas, siūlomos įvairios degustacijos.

Vyno regionai rengia derliaus skynimo šventes, įvairius vyno festivalius, priviliojančius būrius turistų.

Pasak bendrovės “Mineraliniai vandenys” vyno eksperto Gintauto Jašinsko, vyno keliai yra ikikarinė Vokietijos idėja, turėjusi populiarinti vietinį produktą ir skatinti vartojimą. Vokietijos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys, tad turistai, norintys ne tik pamaloninti savo gomurį bei skrandį, bet ir susipažinti su lankomos šalies kultūra, istorija, tikrai turi iš ko rinktis: dauguma Europos vyno kelių vingiuoja pro istorinius miestus, senovines pilis ir prabangius rūmus. Na, o keliautojai, ištroškę egzotikos, gali rinktis ir keliones į kitus žemynus.

“Veidas” nusprendė pateikti vyno maršrutų dešimtuką, atskleidžiantį tiek tauriojo gėrimo, tiek kultūrinių, istorinių ir gamtos paminklų įvairovę.

1. Miniatiūrinis Mozelio slėnis

Mėgstantiems vokišką vyną ir fachverkinius miestelius būtų pravartu užsukti į Mozelio slėnį. Keliautojus čia žavi statūs, vynmedžiais apsodinti šlaitai, ant kurių pūpso nedidelės viduramžių pilys, o apačioje prigludę nedideli romantiški miesteliai, tarsi pastatyti geriausio lėlių namų meistro. Tikrai norėsis paklaidžioti Bernkastelio-Kuso ar Kochemo gatvelėmis ir pasigrožėti ypatinga šių miestų architektūra, o vyninėje paskanauti rislingo, kvepiančio obuoliais.

Keliauti Mozelio slėniu galima įvairiai: aktyvaus sporto gerbėjai rinksis žygį dviračiais, komforto mėgėjai sės į automobilį ar plauks laivu. G.Jašinskas pataria neieškoti kokio nors ypatingo, brangaus vyno, nes ir nedidelėje vyninėje galima paragauti pigaus, tačiau skanaus ir kokybiško gėrimo.

2. Toskanos miestuose susipina dabartis ir viduramžių dvasia

Toskana džiugina tarp alyvmedžių giraičių ir vynuogynų įsikūrusiais kaimeliais ar sodybomis, į kurias veda kiparisais apsodintas kelias, o ant kalvų stūkso gerai įtvirtintos nedidelės pilaitės, primenančios neramų istorinį laikotarpį. Na, o peizažas čia nuolat kinta – Alpių kalnus keičia banguojančios Kjančio kalvos. Ši sritis išgarsėjo to paties pavadinimo raudonuoju vynu.

Toskanoje yra ką veikti ir istorijos bei menų gerbėjams – miestai (Florencija, Piza, Siena ir kt.) vienas už kitą gražesni ir pilni kultūrinių objektų. Na, o važiuojant pro Montalčino miestelį derėtų prisiminti čia gaminamą puikųjį “Brunello” vyną ir nepraleisti progos aplankyti žinomiausius šio vyno gamintojus – “Barbi”, “Santa Giulija” ir kitus.

3. Šampanė – prabangiojo gėrimo gimtinė

Keliauti po Šampanę galima ratu, o kelionę vertėtų pradėti ir baigti Reimse. Miesto centre į dangų šauna įspūdingų matmenų, tačiau be galo grakštūs bokštai gotikinės katedros, kurioje būdavo karūnuojami Prancūzijos karaliai. Reimse architektūros mėgėjai nepraleis progos pasigėrėti Šv. Remigijaus bazilika ir Marso Vartų triumfo arka.

Apsilankius karalių mieste ir šalimais esančiuose šampano namuose, galima keliauti link Epernė, pakeliui verta stabtelėti prie Louvois, kurio pilies sodas sutvarkytas pagal Versalio pavyzdį. Epernė tiesiog būtina užsukti bent į vienus pasaulinio garso šampano namus – “Moet&Chandon”, “Mercier” ar kitus, su būreliu turistų paklajoti po nesibaigiančius šampano rūsius ir pasimėgauti taure išskirtinio gėrimo.

4. Naujosios Zelandijos vyno sąsiauriai ir iškyšuliai

Sakoma, kad įspūdingiausi gamtos vaizdai ir puikiausias vynas yra Pietinėje saloje, Marlboro rajone, prie Vairau. Įspūdingų vaizdų ir adrenalino mėgėjams būtina pasivažinėti 40 km ilgio Karalienės Šarlotės keliu, vedančiu iš Piktono link Haveloko. Nuo kelio atsiveria kvapą gniaužiančios įlankos ir miškais apaugę kalnai, nepamirštamų įspūdžių suteiks kelio serpantinai.

Na, o Šiaurinėje saloje įdomu pasivažinėti po aplink Oklandą įsikūrusias vyno įmones, tarp kurių žymiausios – “Montana” ir “Villa Maria”. Vyno ūkiuose rengiamos degustacijos, per kurias verta paragauti skirtingo derliaus “Sauvignon Blanc” vyno ir palyginti, kaip įvairūs metai daro įtaką skoniui ir kvapui.

5. PAR vyno regionai – ištroškusiems egzotikos

Per PAR sostinę Keiptauną veda trys pagrindiniai vyno keliai – Perlo (Paarl), Stelenboso (Stellenbosch) ir Franšoko (Franschoek). Dažname ūkyje vynuogynai driekiasi aplink kelių amžių senumo kalkėmis balintus dvarų pastatus, o laukuose kai kur vis dar tarp dviejų bokštų siūbuoja varpas, kadaise kartą per dieną kviesdavęs iš laukų vergus. Na, o vyninėse verta paragauti “Pinotage” vynuogių vyno.

“Pietų Afrikoje labai kokybiškas aptarnavimo sektorius, be to, palyginti su Europa, nebrangu. Galima apkeliauti visus geriausius vyno regionus, kurie aplink Keiptauną išsidėstę daugiau nei 100 km spinduliu. Čia ir įspūdingų vaizdų pamatysi, ir dideles vynines aplankysi”, – pasakoja Arminas Darasevičius, Vyno klubo atstovas, tris kartus iš eilės išrinktas geriausiu Lietuvos someljė.

6. Čilės vyne susilieja vandenyno šėlsmas ir kalnų galia

Čilę garsina “Carmenere” vynuogės, kilusios iš Bordo regiono Prancūzijoje, tačiau ten itin retai sutinkamos. Vynas, pagamintas iš šių vynuogių, pasižymi švelnesniais nei “Cabernet Sauvignon” taninais. Ypatingą klimatą, tinkamą vynuogynams, lemia šaltoji Humbolto srovė. “Čilė – kitoks vyno pasaulis. Vandenynas ir kalnai sukuria be galo gražų peizažą, į kurį puikiai įsikomponuoja vyninės su vynuogynais bei vynu, restoranai ir viešbučiai”, – sako A.Darasevičius.

Čilėje atstumai labai dideli, tačiau keliautojai gali aplankyti vyno daryklas, per daug nenutoldami nuo sostinės Santjago – užsukti į Maipo, Kasablankos ar San Antonijaus upių slėnius.

7. Vynas – dabartinis Kalifornijos auksas

Kalifornijoje pirmuosius vynuogynus XVIII a. pasodino vienuoliai. Vynuogienojams šių vietų klimatas puikiai tiko, tad steigėsi vis nauji ūkiai. Tiesa, sausasis įstatymas, JAV veikęs nuo 1919 iki 1933 m., vynininkystės plėtrą pristabdė, tačiau dabar tai vienas svarbesnių JAV turizmo traukos centrų. Kaliforniečiai giriasi, kad pagal turistų srautus Napos slėnis užima antrą vietą po Disneilendo atrakcionų parko. Pakrančių rūkas, vėjai ir kaitri saulė sukuria ypatingą mikroklimatą, kuris ir lemia išskirtinį šių vietovių tauriojo gėrimo skonį bei kvapą.

“Kalifornijoje labai išplėtota vyno kelių sistema. Vyninės pasirengusios priimti be galo daug žmonių, turi personalą, dirbantį su turistais. Kalifornijoje verta paragauti puikaus “Cabernet Sauvignon”, “Pinot noir”, “Chardonnay”, “Merlot” vynuogių vyno”, – siūlo A.Darasevičius.

8. Andalūzijos cherese slypi flamenko aistra

Ispanijoje gausybė regionų, kuriuose gaminamas vynas, tad ir vyno kelio maršrutų čia daugybė. Tačiau retas turistas, nors truputį besidomintis vynu ir istorija, neužsuks į Andalūziją, kurios kraštovaizdis kinta nuo Almerijos dykumų iki snieguotų kalnų, puikių paplūdimių ir baltų kaimelių, įsikūrusių kalnų šlaituose ir vainikuotų žaviomis pilimis. O kur dar istoriniai miestai – Kordoba, Sevilija, Granada!

Na, o vyno gerbėjai visų pirma skuos link Cheres de la Fronteros, Sankular de Baramedos ir Santa Marijos perėjos miestų, kurių trikampyje puoselėjami vynuogynai ir iš “Polomino” vynuogių gaminamas stiprus, įvairaus skonio bei kvapo cheresas.

9. Portugališkas vynas – smaližių džiaugsmas

Nukeliavus į Portugaliją tiesiog būtina aplankyti Doro upės slėnį – žmogaus ir gamtos sukurtą stebuklą. Šis slėnis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Portugalai didžiuojasi, kad tai seniausias pasaulyje vyndarystės regionas, kuriame oficialiai kontroliuojama vyno kokybė. Stačiuose uolėtose šlaituose buvo sukurtos specialios terasos, kuriose vynuogienojai brandina vynuoges. Čia pagamintas vynas buvo upe plukdomas į Portą. Smalsuoliai, norintys nukeliauti visą portveino kelią, taip pat turėtų apsilankyti šiame margaspalviame mieste.

10. Elzaso vynas – vokiško kruopštumo ir prancūziško subtilumo derinys

Pasak G.Jašinsko, Elzasas dažnai nepelnytai pamirštamas. Žinovus šis regionas traukia vyno įvairove, čia gaminami puikus nemaišytas atskirų “Risling”, “Pinot Gris”, “Pinot Blanc” ir kitų vynuogių derliaus vynas. Lankytojus traukia idiliškas Kolmaro senamiestis ir šalia viduramžiško Ribovilė esantys pilių griuvėsiai.

Regiono kulinarinės tradicijos primena laikus, kai dėl Elzaso kovojo Vokietija ir Prancūzija, kad įsitikintum tuo, tereikia paragauti dešrelių su raugintais kopūstais ir mielinių pyragėlių su razinomis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...