2011 Gruodžio 23

Justas Babarskas

Galimybių auginti verslą mūsų šalyje tikrai daug

veidas.lt

Lietuva permainingais laikais: kokiomis stiprybėmis galime pasinaudoti?

Šiek tiek atsigavę po 2009 m. ekonominės krizės, 2011-uosius pasitikome tikėdamiesi, kad šie metai taps tvaraus ekonominio atsigavimo pradžia tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Iš tiesų tokiems lūkesčiams pagrindo buvo ir juos iš dalies pavyko realizuoti: po krizės, nuo 2010 m. antrojo ketvirčio, vėl pradėjęs augti Lietuvos BVP šiemet, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį pasiekė 6,7 proc. Taigi krizės pamokos leido mums dar labiau sustiprėti ir tapti antra po Estijos sparčiausiai augančia ES ekonomika.
Šiandien, jau visu smarkumu įsisiūbavus Europos skolų krizei ir didėjant JAV recesijos grėsmei, mūsų padėtis šiek tiek geresnė nei daugelio kitų valstybių. Vienas Lietuvos pranašumų yra tas, kad laikomės finansinės drausmės ir nesame prasiskolinę tiek, kiek kitos šalys. Mūsų valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka gana nedidelė. Daugelis verslo įmonių, atlaikiusių ankstesnę krizę, išmoko taupyti, uždirbto pelno nebeišdalija dividendų pavidalu, o stengiasi planuoti, skaičiuoti ir susikurti pakankamą finansinį buferį ateičiai. Gyventojų indėliai jau daugelį metų stabiliai didėja. Tokia strategija yra bene teisingiausia permainingais laikais.
Vis dėlto yra ir silpnųjų pusių: esame priklausomi nuo eksporto paklausos iš euro zonos šalių, o dauguma šalies bankų priklauso nuo užsienio finansuotojų. Atsižvelgdama į padėtį euro zonoje ir dėl to galbūt mažėsiančią Lietuvos eksporto paklausą, LR finansų ministerija sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,7 iki 2,5 proc. Šiek tiek guodžia Pasaulio banko prognozė, kad Lietuva bei Estija ir kitąmet augs sparčiausiai bent jau Rytų Europoje.
Iš tiesų ES, nepaisant didžiulių Vokietijos bei Prancūzijos ir kitų šalių lyderių pastangų, susiduria su nemenkais sunkumais siekdama stabilizuoti padėtį euro zonoje ir įvesti finansinės drausmės – ne visos šalys linkusios sutikti su didesniais įsipareigojimais ir kontrole, o kai kurios apskritai nepageidauja prisiimti nuostolių dėl kitų šalių neatsakingo finansinio elgesio. Visa tai toliau silpnina bloko ekonominę raidą ir perspektyvas, o tai neišvengiamai turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.
Tokia situacija menkina Lietuvos verslininkų pasitikėjimą artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis ir lemia stiprėjantį pesimizmą dėl gaminamos produkcijos paklausos ir eksporto galimybių. Pasak Finansų ministerijos, dėl to projektuojamas lėtesnis užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos didėjamas. Prognozuojamas nedarbo lygis 2012 m. didinamas iki 14 proc. (buvo 11,9 proc.), darbo užmokesčio augimo projekcija mažinama iki 3 proc. (buvo 5,5 proc.).
Visame šiame fone kaip vieną didžiausių grėsmių matytume dar vieną emigracijos bangą. Emigracija, statistikos duomenimis, pasiekusi piką 2010 m. viduryje, ir šiemet išliko gana ženkli. Taigi galimas atlyginimų mažėjimas ir augantis nedarbas gali paskatinti dar vieną emigracijos šuolį. Emigracija išvykstantiems žmonėms, matyt, atrodo kaip geriausia išeitis ir greičiausias problemų sprendimo būdas. Vis dėlto šiuo klausimu vertėtų sutelkti gerokai didesnes tiek valstybės institucijų, tiek bendruomenių pastangas bei paskatinti žmones savo žinias ir lietuvišką darbštumą išnaudoti būtent savame krašte, o ne užsienio šalyse, kur problemų, deja, irgi daugėja. Juk taupymo priemonės, kurias Vakarų Europos šalys dar tik pradės taikyti ateinančiais metais, Lietuvoje jau buvo įgyvendintos per ankstesnį nuosmukį, todėl mūsų situacija šiuo požiūriu geresnė nei į didesnes skolas įklimpusių šalių.
Galimybių auginti verslą mūsų šalyje tikrai daug. Statistika rodo, kad smulkiųjų ir vidutinių įmonių pastaraisiais metais daugėja ir šio sektoriaus indėlis į šalies ekonomikos augimą yra itin svarbus. Tačiau reikėtų nepamiršti ir žemės ūkio bei jo plėtros potencialo. Lietuvos gyventojai vis dar per menkai išnaudoja realias galimybes uždirbti būtent iš šios veiklos. Juo labiau kad ir bankai teikia itin geras sąlygas tiek žemės ūkio paskirties sklypams įsigyti, tiek verslui plėtoti. Specialios programos taikomos jauniesiems ūkininkams.
Nepamirškime ir savo intelektinio potencialo, pažangos informacinių technologijų bei telekomunikacijų srityje. Susieję šiuos privalumus su lietuvišku darbštumu, taupumu, kantrybe bei per ankstesnę krizę išmoktomis išgyvenimo pamokomis, galime visą šį savybių rinkinį paversti savo konkurenciniais pranašumais ir toliau išlikti sparčiausiai augančių ES ekonomikų priešakyje.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Justas Babarskas:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. vo vo rašo:

    Ar ilgai liksime neprasiskoline?

  2. Dz Dz rašo:

    Su kuo lyginsies- galima b8t7 pasilygint kad ir su estais…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...