2011 Liepos 19

Justas Babarskas

Vartojimo rinkoje ledai pajudėjo

veidas.lt

Ekonomikos atsigavimo rezultatus jau pajuto ne tik verslo įmonės, bet ir gyventojai.
Išvadas apie gerėjantį ekonominį klimatą leidžia daryti keletas objektyvių makroekonominių veiksnių, kurie turėtų visus mus nuteikti optimistiškai. Tačiau vienas iškalbingesnių visų mūsų finansinės gyvybės rodiklių – tendencijos, kiek ir kam gyventojai būna linkę skolintis. Drąsa skolintis ilgokai nesutapo su oficialiais skaičiais, nors ir liudijusiais, kad objektyviai jau turėtume gyventi geriau.
Tiesa, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje jau galime įžvelgti gyventojų finansinio drąsėjimo ženklų. Jau girdėti optimizmo kupinų balsų ir iš Europos, ir iš Lietuvos prekybos bei finansų sektoriaus apie tai, kad atsigaunantys klientų lūkesčiai ir didėjantys žmonių poreikiai netrukus bus patvirtinti skaičiais.
Neseniai paskelbti apibendrinti rodikliai liudija, kad vartojimo paskolų Lietuvoje kol kas didesniais tempais nedaugėja. Tačiau vien Ūkio banke naujų vartojimo kreditų paėmusių klientų skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį ūgtelėjo dešimt kartų, o naujai pasirašytų vartojimo kreditų sutarčių portfelis išaugo 7,5 karto, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Papildomos apsaugos ir garantijos, kad paskolą pavyks grąžinti net ir netekus darbo, padrąsina finansiškai įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui. Lietuvoje, kurioje šiuo metu vis dar didelis nedarbas, papildomos garantijos užtikrina žmonėms saugius finansavimo sprendimus.
Kitas rodiklis – gyventojų pradelstų skolų portfelis – pastaraisiais mėnesiais pradėjo mažėti. Tai liudija, kad ekonomikos atsigavimo rezultatus jau pajuto ne tik verslo įmonės, bet ir gyventojai.
Europos ekspertai sako pastebį, kad intensyviai didėja vartojimas, mažėja taupymas ir Europos mastu auga pasitikėjimas darbo rinka.
Kas stabdo ir kas galėtų paskatinti Lietuvos gyventojus ryžtis vartojimo paskoloms arba pirkiniams išsimokėtinai?
Mažėjantis taupymas? Matydami bankų klientų elgesį galime teigti, kad didysis noras taupyti pačiai juodžiausiai dienai jau praėjo. Mat nebesitikima, kad juodoji diena išauš rytoj. Taigi finansų sektorius mato, kad santaupų, saugomų kaip indėlių, mažėja – žmonės pradeda drąsiau leisti pinigus.
Didėjantis vartojimas? Iš dalies taip. Perkame daugiau, renkamės geresnius daiktus, vėl atsigręžiame į tuos poreikius, kuriuos buvome keleriems metams pasidėję į gilesnę atmintį. Pavyzdžiui, jau norime susiremontuoti butą, atsinaujinti skalbyklę, pasikeisti buitinę techniką ir t.t. Jau norime geresnės gyvenimo kokybės ir ryžtamės jai. Tiesa, gyvenimo kokybės sąvoką kiek pakoregavo įgyta visuomenės patirtis – nebesiskolinama jachtoms, šventėms ar prabangiai aparatūrai.
Šiandien dažniau į banką užsuka tas klientas, kuris jau yra pasiskaičiavęs, kiek skolinsis, per kiek laiko grąžins ir kokios palūkanos jam būtų priimtiniausios. Šiandieninis klientas jautriai reaguoja ir į paskolos kainą. Sumažinus vartojimo kreditų palūkanas, teko netrukus pajusti gana greitą rinkos reakciją – pageidaujančių skolintis klientų skaičius gerokai šoktelėjo.
Prekybos, paslaugų įmonių veiklos apimtys kyla – pirkėjai linkę išleisti daugiau pinigų. Prekybos išsimokėtinai tempai taip pat didėja – žmonės drąsiau įsipareigoja finansiškai. Tiesa, kol kas nedidelėmis sumomis, tačiau perkančiųjų lizingu sparčiai daugėja.
Be to, gyventojai vėl grįžta skolintis į bankus – didysis greitųjų kreditų bumas praėjo. Žmonės eina ten, kur saugiau ir stabiliau. O tai liudija, kad skolintis pradeda ir nuosaikieji vartotojai, t.y. tie, kurie atidžiai vertina savo finansines galimybes ir žino, kad paskolas tikrai grąžins. Kartu su šiomis tendencijomis išnyksta ir nuostata, kad bankai neskolina.
Taigi ledai pajudėjo, dabar belieka laukti, kada situacija darbo rinkoje išjudės iš mirties taško. Mat tai vienas sunkiausių akmenų ant Lietuvos vartotojų kojų, kol kas neleidžiantis sparčiau žengti ir visai ekonomikai.
Ar prabylant apie augančią vartojimo paskolų rinką nekyla nerimo, kad vėl įsisuks nevaldoma skolinimosi karuselė? Manau, kad ne. Nes pamokos jau išmoktos – ir bankų, ir jų klientų.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Justas Babarskas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...