2010 Kovo 22

Pigios kelionės

Finansų krizė pigina turizmą Graikijoje

veidas.lt

Pernai arogantiškai tikėję, kad pasaulinė ekonomikos krizė aplenks dievų pėdsakus menančias jų saulės nutviekstas salas, šiemet graikai turistams iš anksto siūlo nuolaidas. Jau dabar žinoma, kad šis vasaros sezonas Graikijoje bus maždaug 10 proc. pigesnis.

Pavėlavusi visais metais, šiemet Graikija gali tapti viena iš nedaugelio atpigsiančių vasaros sezono atostogų krypčių. Pernai negailestingai sutrypta kur kas geriau turizmo rinką perpratusių kaimynų kipriečių ir turkų, Graikija prarado mažiausiai 10 proc. turistų, negana to, ir likusius prisiviliojo tik desperatiškomis pastangomis, jau pačiame sezono įkarštyje stipriai mušdama viešbučių kainas ir pigindama kitas paslaugas.

Pasibaigus praėjusių metų vasaros sezonui buvo įvertinta, kad kelionės į Graikiją atpigo maždaug 20 proc., dar bent 10–15 proc. jų kaina turėtų mažėti ir šiemet, nepaisant ką tik Graikijoje padidėjusių mokesčių. Priešingu atveju ši šalis nesusigrąžins geidžiamiausių savo turistų segmento – britų ir vokiečių, kurie ir šiemet entuziastingai perka jiems nuostabiai pigias keliones su penkių žvaigždučių viešbučiais į Turkiją. Pavyzdžiui, į Kretą keliaujančių vokiečių per 2009-uosius sumažėjo beveik trečdaliu ir Graikija iš antros populiariausios atostogų krypties tapo tik penkta, užleisdama vietą Ispanijai, Italijai, Turkijai ir JAV.

Vakariečių atostogų judėjimo kryptis atvirkščiai proporcinga Lietuvai tenkantiems pasiūlymams – tuo metu, kai jie plūsta į Turkiją, keldami šios šalies paslaugų kainas, mums pinga Graikija, ieškanti turistų kitose šalyse.

Pigesni šių metų pasiūlymai

“Sudėtinga Graikijos ekonominė padėtis mums naudinga”, – tvirtina kelionių organizatoriaus “Novaturas” rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis. Iš partnerių Graikijoje jau gautos viešbučių kainos vidutiniškai 10 proc. mažesnės nei pernai. Maždaug tokio dydžio nuolaidos visai kelionei gali tikėtis ir keliautojai. “Suksimės kaip galėdami, tarsimės ir su vežėjais, ir su graikais paslaugų pardavėjais – norime į Graikiją išvežti ne mažiau turistų, nei pernai”, – atskleidžia pašnekovas.

Tačiau tai padaryti gali būti nelengva, nes Turkija, Ispanija ir kitos panašios šalys taip pat stengiasi iš paskutiniųjų ir taiko itin lanksčią kainodarą. Be to, pernai, suvilioti gerų kainų, Turkijoje jau apsilankė daugybė turistų iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, o garsas apie ypač gerą turkų paslaugų lygį šiose šalyse jau sklinda iš lūpų į lūpas. Skelbiama, kad šiuo metu, nors iki sezono pradžios dar liko daugiau nei mėnuo, parduota iki 40 proc. išankstinių kelionių į Turkiją.
“Britams ir vokiečiams patraukus į Turkiją, galima prognozuoti kainų kilimą šioje šalyje, užtat Graikijoje mums nuo to bus tik geriau: mažiau turistų – daugiau dėmesio, mažesnės kainos”, – prognozuoja T.Mikalonis.

Kitas mūsų pašnekovas bendrovės “Star Team Group” vadovas Martynas Laivys mano, kad šiųmetį graikų lankstumą lemia ne tiek sudėtinga šalies viešųjų finansų padėtis, kiek bendras pasaulio ekonomikos sąstingis.

“Tik tiek, kad graikai atsibudo per vėlai – pernai jie dar nesiteikė siūlyti jokių nuolaidų, sakė – mūsų salos nuostabios, oras tobulas, kur jūs geriau rasite”, – prisimena jis.

Panika kilo tik įsibėgėjus sezonui – ir taip dėl ekonominių sunkumų sumenkusį turistų srautą iš graikų paveržė Turkija ir Kipras, numatę, kad konkurencinė kova aplink Viduržemio jūrą bus nuožmi kaip niekados, ir jau sezono planavimo išvakarėse kelionių organizatoriams pasiūlę solidžias nuolaidas.

O Graikija susizgribo tik išvydusi pustuščius savo viešbučius. Tik tuomet graikai suvokė savo klaidą ir iš karto ėmė siūlyti net 50 proc. dydžio nuolaidas. M.Laivio skaičiavimu, viso to rezultatas – pernykštis vasaros sezonas Graikijoje buvo maždaug penktadaliu pigesnis, palyginti su ankstesniais metais.

“Manau,  graikų bėdos nesibaigs dar ir šiemet. Išankstinių rezervacijų pradžia kol kas palankesnė Turkijai”, – pastebi pašnekovas.

Krizė – problema, bet išsprendžiama

Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacijos prezidentas Georgias Macukatovas ką tik grįžo iš Graikijos ir tvirtina ypatingo liūdesio dėl šalies finansinių sunkumų tautiečių veiduose nepastebėjęs. “Tik jau nemanykite, kad šiemet prie baro pajūryje jus aptarnaus rūškanas graikas – kur jūs tokį esate matę? Aišku, mes atvira tauta, paburbėsime ant savo nevykusios vyriausybės, bet pokalbį visada užbaigsime laiko patikrinta išmintimi: “Šiandien blogai tam, kad rytoj suprastume, kaip yra gerai”, – tikina Lietuvoje gyvenantis graikas.

Lietuvos ambasadorius Graikijoje Artūras Žurauskas pastebi, kad turizmo srityje besidarbuojantys graikai ypač neramiai laukia naujojo gegužę prasidėsiančio ir iki spalio truksiančio vasaros sezono. Pernykščiai nuostoliai privertė sumažinti paslaugų kainas, bet ar to pakaks – dar neaišku, nes tik dabar įsibėgėja išankstinės rezervacijos procesas.
“Užjaučiu graikų turizmo planuotojus – mokesčiai ką tik pakelti, o kainų didinti jie negali, nes ir taip jau pralaimi konkurencinę kainos ir kokybės santykio kovą Turkijai”, – dėsto ambasadorius.

Be to, patrauklumo šaliai tikrai neprideda dabar nuolat kylantys streikai dėl sugriežtėjusios vyriausybės išlaidų mažinimo politikos. Vien visuotinių transporto darbuotojų streikų per pastarąjį mėnesį Graikijoje buvo surengti trys.
“Atostogas planuojančiam vakariečiui gali kilti visiškai pagrįsta abejonė – kas jį nuskraidins į atokų atostogų rojų kokioje nors saloje, jei transportininkai nuolat streikuoja”,– pastebi Lietuvos diplomatas.

Tačiau Graikijos vyriausybė, regis, supranta turizmo sektoriaus svarbą šalies ekonomikai. Dabar skubiai rengiamas priemonių planas, kaip pagelbėti po pernykščio pajamų smukimo penktadaliu dar neatsigavusiam turizmo sektoriui. Ketinama refinansuoti jų skolas, tariamasi su bankais dėl jų grąžinimo atidėjimo.

Graikijos nacionalinės turizmo organizacijos atstovas Baltijos šalims Loukas Mitropoulas žada, kad graikų tautos ir vyriausybės tarpusavio įtampos turistai nepajus. “Mes tikrai nerizikuosime bandyti turistų kantrybės ir nepaversime jų mūsų ginčų įkaitais – juk iš jų gyvename”, – tvirtina jis.

Turizmo organizacijos atstovas pasakoja, kad šį sezoną Graikijoje pradės veikti aštuoniolika naujų vietinio susisiekimo oro uostų – pasiekiamos taps net ir atokiausios salos. “Kam jums vykti į turistų sausakimšą Rodo salą – geriau pasiekite mažiau populiarią, bet ne mažiau žavingą salą ir atostogaukite ten trečdaliu pigiau”, – vilioja L.Mitropoulas.

Ant prekystalio – salos

Prasiskolinusi Graikija galėtų pasilengvinti savo rūpesčių naštą, parduodama bent dalį iš gausybės ją juosiančių salų. Toks įtakingų Vokietijos politikų pasiūlymas užgavo graikų nacionalinį išdidumą, bet nekilnojamojo turto ekspertai, žvelgdami į Graikiją skalaujančias jūras, mato puikią rinką.

Britų dienraštis “The Times” suskaičiavo, kad Graikijai priklauso 3054 salos ir tik 87 iš jų jau yra apgyvendintos. Dauguma šių salų vis dar yra valstybės nuosavybė, o tai palengvintų jų pardavimo procesą. Tiesa, didžioji dalis šių žemės lopinėlių jūroje – visiškas užkampis, neturintis nei geriamojo vandens išteklių, nei elektros generatorių.

Ekspertų vertinimu, nedidukę maždaug 100 ha salelę Graikija galėtų mėginti parduoti už kokius 2 mln. eurų. Aišku, čia tik kainos dugnas – kai kurių žinomesnių ir infrastruktūrą jau susikūrusių salų kaina gali būti šimtus kartų didesnė. Pavyzdžiui, turtingoji paveldėtoja Athina Onassis savo šeimai priklausančią Skorpios salą pardavinėja už 300 mln. eurų.

Hamburge dirbantis nekilnojamojo turto brokeris Farhadas Vladi nuo 1975 m. yra pardavęs jau per du tūkstančius salų visame pasaulyje. Šiuo metu klientams jis siūlo 5 Graikijos salas. 10 ha bevardį žemės lopinėlį jis pardavinėja už 1,2 mln. eurų. Gerokai didesnė Trinity sala įvertinta jau 18 mln. eurų, už kuriuos įsigysite ne tik nuosavą paplūdimį, bet ir keturių miegamųjų namelį, privačią bažnyčią ir net stebėjimo bokštą, be to, čia iš gretimos salos pumpuojamas geriamasis vanduo.Atokių salų paklausa ypač padidėjo po rugsėjo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV, po kurių pasaulio turtingieji puolė ieškoti saugaus užkampio jūrų platybėse. Pastarųjų metų ekonominis sąstingis pristabdė naujų egzotiškų pirkinių paieškas, bet, kaip tikina “The Times”, Europos pašonėje pabirusios Viduržemio jūros regiono salelės gali tapti puikiu jauku atsigaunančios rinkos dalyviams.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...