2013 Vasario 06

Erik Terk

Estijos paslaptis – kitų šalių sėkmės istorijos

veidas.lt


Estijoje jau du dešimtmečius veikia institutas, kurio ekspertų pagrindinė užduotis – analizuoti geriausius kitų šalių pavyzdžius ir jų pagrindu rengti Estijos raidos scenarijus. Svarbiausia, kad ekspertų išvados ne nugula į biurokratų stalčius, o realiai tarnauja Estijos progresui.

Jei reikia naujų idėjų inovacijų srityje, estai patyrinėja Austrijos patirtį. Kaip optimizuoti viešąjį sektorių, gali pasufleruoti Singapūro pavyzdžiai. Mažų bendrovių tinklus geriausiai plėtoja Taivanas, o štai socialinės politikos galima pasimokyti iš Suomijos, Švedijos ar Danijos.
Ir nors Estija nesinaudoja “copy-paste” metodu, tai yra kitų šalių patirties nekopijuoja aklai, bet neišradinėja ir dviračio. Geriausi šalies analitikai sugeba įžvelgti, patobulinti ir Estijai pritaikyti tai, ką geriausia yra sugalvojusios kitos pasaulio valstybės. O politikai, nors ir kaip būtų keista, – pagrindiniai tokių tyrimų užsakovai.
Apie tokią mūsų kaimynų patirtį, kurią ir patys galėtume kūrybingai pritaikyti, kalbamės su Estijoje jau du dešimtmečius pelningai veikiančio Ateities instituto vadovu, Talino universiteto profesoriumi Eriku Terku.

VEIDAS: Ar tiesa, kad jūsų vadovaujamas Ateities institutas puikiai išsilaiko iš valstybinių užsakymų?
E.T.: Visiškai teisingai, mūsų pagrindinis užsakovas – ministerijos. 1992 m. pradžioje įkurtas institutas visą šį laiką konsultuoja Estijos politikus, nors retsykiais pasitaiko ir privačių bendrovių ar ES institucijų užsakymų.
VEIDAS: Tad ko tikėdamiesi į jus kreipiasi politikai?
E.T.: Užsakymai – labai įvairūs, bet pagrindinė jų idėja ta, kad tyrimas turi būti naudingas visai Estijai plačiąja prasme. Nedirbame su vidutinės svarbos, regioniniais projektais. Tiesa, kartais bendradarbiaujame su privačiomis bendrovėmis, bet tokiu atveju jos irgi turi būti arba stambios infrastruktūros požiūriu ir veikti transporto, finansų ar panašiose visai valstybei svarbiose srityse, arba ne vieną įmonę vienijančios asociacijos.
Na, o pagrindinė mūsų specializacija – analizės. Kitaip tariant, mūsų analitikų darbas yra konstruoti įvairius plėtojimosi scenarijus, kurie dažniausiai susiję su Estijos ekonomika. Kitos svarbios sritys – inovacijų politika, kūrybinės industrijos, transportas ir kt. Šiomis temomis mes ir rengiame savo tyrimus.
Mūsų išskirtinumas – didelės apimties analizės. Problemos nesiimame, jei analizuojamas laikotarpis trumpesnis nei treji metai. Tad jei norite prognozės, kas bus Estijoje kitais metais, klauskite kitų. Tačiau jei planuojate ilgo laikotarpio strateginius įvykius, mūsų institutas – galimas jūsų partneris.
VEIDAS: Maga paklausti, koks paprastai būna jūsų parengtų analizių likimas? Kokia jų dalis virsta realiais darbais, o kiek tiesiog sudedamos į stalčius?
E.T.: Mes labiau orientuojamės į analizę ir scenarijų konstravimą, nei į konkrečias strategijas, nes neįmanoma, kad kažkas iš šono parengtų strategiją kažkam kitam. Konsultantas tik pagilina užsakovo tam tikros srities supratimą.
Štai dėl ko, jei analizė buvo sėkmingai panaudota praktiškai, mes nesakome, kad tai mūsų sėkmė. Tai bendras visų darbo rezultatas, nes sėkmė yra gerų pasiūlymų junginys.
VEIDAS: Paminėkite bent kelis pavyzdžius, kai jūsų parengta analizė bent iš dalies prisidėjo prie kurios nors Estijoje sėkmingai įgyvendintos reformos.
E.T.: Dabar ne 1999-ieji, kai turėjome reformų sąrašą ir žinojome, kad jas reikia paeiliui įgyvendinti. Tai – Estijos praeitis. Dabar Estijos gyvenimas sukasi ne apie reformas: vyksta interesų kova, daugybė skirtingų grupių mėgina daryti įtaką sprendimų priėmėjams, o šie vienu metu darbuojasi prie labai skirtingų projektų.
Jei vis dėlto klausiate konkrečių pavyzdžių, galiu užtikrintai pasakyti, kad mūsų institutas padarė didžiulę įtaką formuojantis, pavyzdžiui, Estijos kūrybinių industrijų politikai.
VEIDAS: Ateities institutas labai dažnai analizuoja kitų šalių pavyzdžius. Kaip Estijai pasitarnauja kitų šalių patirtis?
E.T.: Egzistuoja trys skirtingi analizių variantai. Pirmasis – kai rengiame Estijos raidos scenarijų ir analizuojame kitų šalių įtaką jam. Antras variantas – platesnio, regioninio scenarijaus kūrimas. Pavyzdžiui, mes rengėme kelis projektus Baltijos jūros regionui. Kaip pavyzdį galiu paminėti labai įdomų projektą “Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimo scenarijai”. Šią analizę rengėme kartu su latviais ir lietuviais – drauge bandėme rasti naujų kooperacijos ir integracijos būdų.
Trečias analizių variantas – Estijos regionų raidos scenarijai. Pavyzdžiui, rengiame Talino miesto ar kokios didesnės apskrities plėtojimo scenarijų.
VEIDAS: Ar yra kokia viena šalis, kurią laikote svarbiausiu pavyzdžiu, etalonu Estijai?
E.T.: Neįmanoma nukopijuoti patirties paraidžiui, bet, žinoma, kai kurios šalys skirtingais klausimais Estijai įdomesnės už kitas. Pirmiausia, žinoma, Suomija – su šia valstybe naudinga bet kurios srities lyginamoji analizė. Dar galiu paminėti Airiją, iš dalies Daniją. Pastaruoju metu nukreipėme žvilgsnius ir į Austriją – manome, kad ją verta paanalizuoti atidžiau, mat jai gana gerai sekasi kai kuriais aspektais, pavyzdžiui, inovacijų politikos.
VEIDAS: O kokios patirties galima pasisemti iš Azijos šalių?
E.T.: Paminėčiau dvi – Singapūrą ir Taivaną. Singapūras pirmiausia įdomus dėl mokslo srities. Pavyzdžiui, čia egzistuoja labai įdomios, itin koncentruotos tyrimų ir plėtros programos. Be to, Estija užmezgė labai gerus santykius su šios šalies investuotojais, ypač aukštųjų technologijų srityje. Tai, ko gero, Estijos investuotojai Nr. 2.
Taip pat įdomus pavyzdys – Singapūro viešojo sektoriaus funkcionavimas. Žinoma, mūsų ir jų aplinka gerokai skiriasi, tačiau galima rasti labai naudingų pavyzdžių. Singapūras mums įdomus netgi iš ekologinės perspektyvos: aplink Singapūrą yra labai daug saugomų teritorijų, ir tai, kaip ši apsauga organizuojama, verta analizuoti galvojant apie Taliną.
O Taivanas labai įdomus dėl mažų įmonių tinklų. Tai nepakartojama patirtis ir su ja verta susipažinti.
VEIDAS: O ar negalima pasinaudoti iš karto kelių šalių patirtimi?
E.T.: Kaip sakiau, negalima tiesiog paimti ir nukopijuoti svetimos patirties. Tačiau kaip pavyzdį galiu paminėti inovacijų politiką. Rengdami šios srities analizę suformavome tam tikrus analitinius konsorciumus iš įmonių, universitetų. Kartu analizavome tokių šalių, kaip Suomija, Švedija, Austrija, patirtį. Tiesa, tai buvo ne inovacijų politika bendrąja prasme, o tik vienas inovacijų politikos matmuo – technologijų plėtotės centrai.
VEIDAS: O koks yra Estijos visuomenės požiūris į instituto veiklą ir tyrinėjimų rezultatus? Juk kartais jie gali būti nepalankūs vienai ar kitai visuomenės grupei?
E.T.: Mes plačiai pristatome savo veiklą, o viešoji nuomonė – gana gera. Kai kurios televizijos ar laikraščiai mūsų nuolat prašo ekspertinės nuomonės, ir manau, kad esame vieni rimčiausiai vertinamų Estijos analitikų. Tiesa, turime ir konkurentų, nes Estijoje veikia keletas rimtų analitinių centrų. Tačiau visi jie – skirtingo profilio. Pavyzdžiui, vienas vertina politikos efektyvumą, kitas – socialinę, darbo politiką ir panašiai. Konsultacinį darbą atlieka ir universitetai bei tarptautinės konsultavimo bendrovės.
VEIDAS: Lietuvoje taip pat turime įvairių institutų, jie ne kartą yra parengę ilgalaikių strategijų, kurios vėliau taip ir nebuvo įgyvendintos. Koks būtų jūsų patarimas Lietuvai: kaip ne vien rengti analizes ir sudėti jas į stalčių, bet ir panaudoti šalies progresui?
E.T.: Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar žmonės, kurie pageidauja strateginės analizės, nusiteikę rimtai. Ar jie išties nusiteikę diskusijoms su ekspertais, ar pasirengę išgirsti alternatyvių pasiūlymų. Nes dažnai valdanti politinė partija ar koalicija jau iš anksto žino savo tikslus ir savo rinkiminių “arkliukų” keisti net neketina. Tokie strateginę analizę užsisako tik vadovaudamiesi ES praktika, dėl formalumo. Tokiu atveju, kad ir ką analitikai ar oponentai pastebės, užsakovai patarimų nepaisys.
Jeigu nusiteikimas vis dėlto rimtas, antras svarbus dalykas yra skirti analizei pakankamai laiko – vien jau tam, kad būtų laiko mobilizuoti skirtingų sričių ekspertus.
Tiesa, iš savo patirties galiu pasakyti, kad per ilgas laikas irgi nėra gerai. Metai pusantrų yra pats tas, treji – jau per daug, nes per tokį laiką viskas spėja pasikeisti, ir analizę tenka rengti iš pradžių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. suomis suomis rašo:

    Lietuva irgi turi savo super institutą, tik jo rekomendacijos veda šalį į kapus. :D DDDDDD


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...