2010 Birželio 10

Estija

Sprendimams priimti reikia konsensuso

veidas.lt

Vis dėlto kokia toji estų sėkmės formulė, kurią ir mes galėtume nusirašyti? “Estijos politinėje sistemoje egzistuoja konsensusas dėl svarbiausių reformų sprendimų. Pas mus politinė sistema labiau konfrontacinė, švytuoklės principo. Estai sugeba kitaip artikuliuoti visuomenės interesus, ten mažiau populizmo, partijų nuostatos nuosaikesnės, todėl lengviau priimti sprendimus”, – sėkmės dėmenis įžvelgia V.Nakrošis, darydamas prielaidą, kad tai pasiekta stipresnio vidurinio visuomenės sluoksnio, brandesnės pilietinės visuomenės pastangomis.

Talino gyventojas A.Kulvietis sako skaitąs lietuviškus laikraščius ir nepaliaująs stebėtis: kiekvieną dieną – po skandalą. “Niekas Estijoje apie tokius skandalus per daug nešneka. Štai su savo kompanionu estu darbe persimetame pora žodžių. Bet kad ir tokių įvykių kaip Lietuvoje nėra. Čia ramu ir stabilu. Estai dešimtkart apsvarstys, bet kai nuspręs, tai ir padarys. Kad būtų taip kaip Lietuvoje, kad vieną dieną įstatymą priima, kitą pakeičia, Estijoje negirdėjau – tai neestiškas dalykas. Net krizė Estijoje, ir ta kitokia – apie ją estai šneka pajuokaudami. Taip, mažiau žmonių parduotuvėse, restoranuose, yra praradusių darbą, bet nėra, kad kas nuolat skųstųsi, nėra masinės psichozės. Visi bando pratempti sunkmetį ir kuria ateities planus”, – pasakoja A.Kulvietis.

Vis dėlto analitikas J.Oatesas guodžia lietuvius, sakydamas, kad Lietuva ir Estija turi daugiau bendrumų nei skirtumų, o abi šalys atlaikė krizę kur kas geriau, nei daugelis prognozavo prieš porą metų. Lietuviams nereikėtų pavydėti estams ir juos tradiciškai remiančių suomių ar švedų, nes Lietuva kaimynystėje turi ekonomikos bumui pasiryžusią kaimynę Lenkiją, perspektyvias Ukrainą, Baltarusiją. O finansinė disciplina, kurią krizės metu pajėgė parodyti Lietuva, ne ką mažesnė nei Estijos. “Kardinalus kontrastas būtų lygintis su Graikija”, – lietuvius palaiko J.Oatesas.

Tačiau jis įžvelgia ir akivaizdžių skirtumų tarp lietuvių ir estų – tai skirtingas sprendimų priėmimo tempas. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir naujos Visagino atominės projektas, pasak J.Oateso, puiki to iliustracija. Estai, ypač tuose sektoriuose, kuriuose jie priklausomi nuo išorės sąlygų, griežtai laikosi strateginio planavimo ir to reikalauja iš kitų.

Sociologas Mindaugas Degutis priduria, kad prie estų lyderystę lėmusių veiksnių – Šiaurės šalims būdingos disciplinos galėjo prisidėti ir protestantizmas. Dar prieš šimtmetį sociologas Maxas Weberis pastebėjo ryšį tarp protestantizmo ir ūkio plėtros, mat išpažįstantieji šią religiją mano būsią išganyti, jeigu jiems sekasi darbas.

Į protestantizmą atsiversti nebūtina, tačiau pasimokyti iš estų – tikrai taip.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...