2010 Gegužės 03

Estija

Estai tolsta nuo lietuvių ir latvių

veidas.lt

Naujausi ekonominės ir socialinės raidos Baltijos šalyse rodikliai dar kartą įrodė, kad Estija vis labiau lenkia savo kaimynes Lietuvą ir Latviją. Matyt, ne veltui Estijos gyventojų skaičius per metus išliko toks pats, nes kam ieškoti laimės svetur, jei ir tėvynėje ne taip blogai gyventi. O Lietuvos gyventojų praretėjo 20,9 tūkst., nors natūralus mažėjimas (gimusių ir mirusių žmonių skirtumas) beveik tūkstančiu mažesnis nei prieš metus. Panašiai tiek mažėjo ir Latvijos gyventojų.

Formaliai nedarbo lygis Estijoje, skaičiuojant 15–74 m. žmones, 0,1 proc. didesnis nei Lietuvoje ir siekia 13,8 proc. Bet skaičiuojant išties darbingo 15–64 m. amžiaus žmones, jų užimtumo procentas Estijoje didesnis nei Lietuvoje: pas mus 60,1, o Estijoje – 63,2 proc.

Bet net ir turėdamas darbą lietuvis gali mažiau išlaidauti nei statistinis estas. Estų vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį 25 proc. viršijo lietuvių. O senatvės pensija Lietuvoje dar iki sumažinimo buvo 23 proc. mažesnė nei Estijoje.

Tiesa, estai leidžia žmonėms ne tik daugiau užsidirbti, bet ir šiek tiek jiems kelia kainas: vartojimo prekių ir paslaugų kainos per metus Lietuvoje 0,2 proc. sumažėjo, o Estijoje 1,7 proc. padidiėjo.

Pagrindinis makroekonomikos rodikis BVP, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje pernai buvo beveik 12 proc. mažesnis nei Estijoje.

Tiesioginių užsienio investicijų vienam lietuviui pernai ketvirtąjį ketvirtį vidutiniškai teko 2,9 tūkst. eurų, o estui beveik tris kartus daugiau. Užtat valdžios sektoriaus skolos pernai metų pabaigoje kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 2,4 tūkst., o Estijos – vos 622 eurai.

“Estai – protestantai, o sociologas Maxas Weberis dar prieš šimtmetį pastebėjo ryšį tarp protestantizmo ir ūkio plėtros, mat išpažįstantieji šią religiją mano būsią išganyti, jeigu jiems sekasi darbas. Ir tai galėjo prisidėti prie estų lyderystę lėmusių veiksnių – sėkmingiau ir greičiau padarytų reformų, Šiaurės šalims būdingos disciplinos, ne tiek į populistines nuostatas, kiek į pragmatinį veikimą orientuotos politinės sistemos”, – vardija sociologas Mindaugas Degutis. O mums belieka arba guostis, kad kaimynų latvių padėtis pagal kai kuriais parametrus dar prastesnė, arba mokytis iš estų, kaip įgyvendinti reformas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. vytautas vytautas rašo:

    Beveik 100 metu LIetuvos baznycios veiklos jau duoda rezultatus

  2. . . rašo:

    didelė dalis estų juk apskritai ateistai…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...