2012 Sausio 07

ES pinigai: panaudojame daug, bet ar valstybė gauna naudos

veidas.lt

Šiemet vyks didžiausi mūšiai dėl 2014–2020 m. ES milijardų, kuriuos skirstant pagrindinis kriterijus bus jų panaudojimo efektyvumas.

 

Pagal ES paramos panaudojimą Lietuva išsiveržė į pirmą vietą. Kai ES lėšos sudaro apie ketvirtadalį Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų, niekas nenuginčys, kad ekonominių bėdų kamuojamai valstybei tai suteikia šiek tiek tvirtesnį pamatą po kojomis.

2012 m. valstybės biudžete europinių fondų lėšų – rekordinis kiekis, per 7,2 mlrd. Lt: 4,5 mlrd. Lt – iš 2007–2013 m. struktūrinių fondų, 2 mlrd. Lt – parama žemės ūkiui, 0,6 mlrd. Lt – vidaus politikai (Ignalinos programa, „Rail Baltica“ ir kt.) ir 0,1 mlrd. Lt – Europos ekonominės erdvės, Šveicarijos ir Norvegijos paramos lėšos. Didžiausia dalis, 4,4 mlrd. Lt, bus skiriama ekonomikai – smulkiajam ir vidutiniam verslui, eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, moksliniams tyrimams, technologinei, turizmo, informacinės visuomenės, kaimo plėtrai, energetikai.

 

Skirta – dar nereiškia gauta

 

Vis dėlto tai nereiškia, kad šie milijardai iš tikrųjų įsilies į šalies ūkį. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko, turint omenyje, kad iki šiol siektinos panaudojimo ribos nepavykdavo pasiekti (2009 ir 2010 m. panaudota apie 75 proc. siektinos sumos, per pirmuosius dešimt 2011 m. mėnesių – 58 proc.), vargu ar siektina panaudoti ES lėšų suma pasieks Lietuvą ir 2012-aisiais.

VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą: didelė dalis ES fondų pinigų, nors priskiriama prie panaudotos, iš tikrųjų tėra pervesta į atitinkamus fondus, o realiai galutinį naudos gavėją kol kas pasiekė tik jų dalis.

2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis įgyvendinami arba jau įgyvendinti 5237 projektai, kuriems skirta beveik 19,3 mlrd. Lt, kas sudaro beveik 75 proc. visos šio laikotarpio struktūrinių fondų sumos, išmokėta 10,4 mlrd. Lt. Ypač didelis proveržis šioje srityje prasidėjo nuo 2009 m.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė vardija svarbiausius su ES parama įgyvendintus projektus: pastatytos Kauno, Klaipėdos sporto arenos, rekonstruota Alytaus arena, Druskininkuose atidaryta slidinėjimo trasa. Šiemet pradėti darbo biržos projektai, kuriuose dalyvavo 100 tūkst. bedarbių, sukurtas Verslumo skatinimo fondas, padedantis pradėti ir plėtoti savo verslą. Per 1,1 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms. Nutiesta naujų ir rekonstruota daugiau kaip 1,1 tūkst. km kelių, energijos taupymo požiūriu atnaujinta 410 viešosios paskirties pastatų, 63 miesteliai ir kaimai prijungti prie plačiajuosčio interneto tinklo, vykdoma daugiau kaip 200 projektų miestų ir miestelių viešosioms erdvėms atnaujinti.

Sparčiau sekėsi įgyvendinti aplinkosaugos, transporto, verslo produktyvumo ir verslo aplinkos, užimtumo bei socialinės aprėpties gerinimo, lėčiau – švietimo, ūkio konkurencingumo ir ekonomikos augimui skirtų mokslinių tyrimų projektus. O skaičiuojant ne tik struktūrinius, bet visus europinius fondus, daugiausiai lėšų 2007–2011 m. skirta Žemės ūkio, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų administruojamiems projektams. ES pinigai davė juntamą rezultatą – 2011 m. liepą atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 58 proc. apklaustųjų teigia pajutę ES struktūrinių fondų paramos naudą: daugiausiai, 61 proc., transporto sektoriuje, 29 proc. švietimo, 15 proc. sveikatos priežiūros srityse.

Deja, patirta ir fiasko: Lietuvai teks grąžinti 10 mln. Lt ES paramos, skirtos mazuto saugyklai netoli Vilniaus Gariūnų turgavietės statyti. Vilniaus miesto savivaldybė privalės grąžinti beveik 5 mln. Lt ES paramos, skirtos elektroninio bilieto sistemai įdiegti. Niekaip nepavyko išjudinti daugiabučių namų renovacijos programos. Ką jau kalbėti apie pavienius nesąžiningumo bandant pasinaudoti ES parama atvejus, kaip kad plačiai nuskambėjusi vadinamoji mailiaus byla.

 

Tarp lėšų panaudojimo ir jų pridėtinės vertės – atotrūkis

Nors ES lėšų panaudojimo požiūriu Lietuva – lyderė, pasak DNB grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, visiškai neaišku, kokią tai sukūrė pridėtinę vertę. „Esu įsitikinusi, kad atlikus tokį vertinimą atotrūkis tarp lėšų įsisavinimo ir pridėtinės vertės rodiklių būtų didžiulis“, – neabejoja banko analitikė.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Veido redakcijai Veido redakcijai rašo:

    Veido redakcijai:
    Jūs rašėte: “Ką jau kalbėti apie pavienius nesąžiningumo bandant pasinaudoti ES parama atvejus, kaip kad plačiai nuskambėjusi vadinamoji mailiaus byla.” Nerašykite to, ko nežinote !
    Ar tai jūs nusprendėte apie “nesąžiningumo atvejus” ?
    Prašau paskaityti: “Trumpai apie teisėsaugos sukurtą blefą, vardu mailiaus byla” (Internete, Ekspertai.eu, Slaptai.lt)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...