2011 Sausio 04

Politika

Energetika: ar bus pradėtos negrįžtamos permainos?

veidas.lt

Rusijos intrigos, nepalanki bendra tarptautinė energetikos konjunktūra, Lietuvos finansinė situacija – visa tai gali tapti sunkiai įveikiamais barjerais šiemet įtvirtinti ryžtą susikurti savarankišką ir nuo Rusijos įtakos kuo mažiau priklausomą energetikos ūkį. Atsvara tam – tik žūtbūtinis energetikos strategų noras tai padaryti

Realiai daugelį projektų – Visagino atominės elektrinės (VAE), suskystintų dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, dujotiekių sujungimo su Lenkija – numatyta pradėti įgyvendinti dar ne šiemet, tačiau būtent šiais metais jau bus aišku, ar didieji energetikos pertvarkymo projektai liks gyvuoti tik gražiai skambančioje nacionalinėje Lietuvos energetikos strategijoje, ar vis dėlto bus įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį. Per pirmąjį pusmetį paaiškės, ar yra norinčiųjų tapti strateginiu VAE investuotoju, o sutvirtėjus šio projekto pamatams (jei taip nutiks) bus galima ryškiau brėžti būsimojo Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto kontūrus – mat be naujų elektros energijos išteklių Lietuvoje, kaimynai neturi ekonominio poreikio stiprinti savo elektros perdavimo tinklus mūsų link.
Taip pat paaiškės, kas ir už kiek statys bent iš dalies priklausomybę nuo vienintelio mus pasiekiančio rusiškų dujų vamzdžio galintį sumažinti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje – energetikų darbų kalendoriuje pažymėta, kad per šiuos metus jau turi būti išduoti šio objekto statybos leidimai. Tame pat kalendoriuje – ir realią Lietuvos bei Švedijos elektros tinklų jungties darbų pradžią simbolizuojantis punktas: baigtas tarptautinis konkursas pagaminti ir sumontuoti dvi srovės keitiklių stotis tarptautinei elektros jungčiai Lietuvos pusėje.

Iš naujo – ieškoti strateginio investuotojo

Praėjusių metų pabaigoje, besibaigiant lapkričiui, Energetikos ministerijos vadovai, kone metus sugaišę planuodami Lietuvos atominės elektrinės Visagine strateginio investuotojo paieškas, liko it musę kandę: iš konkurso pasitraukė vienintelis iki finišo ėjęs dalyvis, Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corporation” (KEPCO).
“Neatmesčiau, kad tokia yra korėjiečių derybinė taktika”, –  “Prognozėms 2011″ teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Lietuvoje svarstytos įvairios korėjiečių pasitraukimo versijos. Viena iš jų – esą jie, norėdami laimėti konkursą, buvo pateikę pernelyg gerą kainos pasiūlymą, o supratę, kad nebeliko konkurentų, nutarė jį atsiimti ir dabar tikisi išsiderėti palankesnes sau sąlygas per tiesiogines derybas su Lietuvos Vyriausybės atstovais. A.Sekmokas patvirtina girdėjęs, kad KEPCO taip elgėsi ir derybose Turkijoje.
Galimybių pasipriešinti tokiam galimų partnerių elgesiui Lietuva neturi. Per pirmus kelis šių metų mėnesius ji ketina tiesioginių derybų būdu susirasti VAE investuotoją ir pagaliau baigti derinti būsimos atominės jėgainės dalybas su savo regioniniais partneriais – mat iki šiol tvirtai nesutarta, kiek akcijų ir kiek čia pagamintos elektros energijos norės gauti Lenkija, Latvija ir Estija.
Kita, ne mažiau tiek lietuvių, tiek VAE projekte ketinančių dalyvauti šalių kaimynų aptarinėjama versija – Rusijos sąmokslas. “KEPCO – valstybinė kompanija. Galbūt neatsitiktinai ji savo pasiūlymą atsiėmė po to, kai įvyko Pietų Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimas?”– retoriškai klausia Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas. Jis teigia girdėjęs ir tai, kad galimybę dalyvauti Lietuvos atominės elektrinės statybose svarsčiusios Vakarų Europos bendrovės nutarė trauktis, kai Rusija jų šalių vyriausybėms pasiūlė palankesnius energetinių išteklių kontraktus.
A.Sekmokas kalba apie kitą pretendentų investuoti Visagine pasitraukimo priežastį – esą juos galėjo atbaidyti žinios, kad teks varžytis su korėjiečiais, kurie gali pasiūlyti geresnę nei konkurentai kainą. Tačiau ministras nepatvirtina kalbų, kad į ES rinką norinti patekti KEPCO pasiūlė mums itin geras sąlygas: “Visa informacija yra griežtai konfidenciali”.
KEPCO 2010 m. pradžioje jau yra laimėjusi konkursą statyti atominę elektrinę Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie pasirinko jos reaktorių APR 1400 ES, – toks būtų tinkamas ir Lietuvai. Be to, korėjiečių bendrovė ne tik kuria branduolines technologijas, bet ir veikia kaip jėgainių operatorius – toks partneris Visagine būtų itin laukiamas.
Taigi išvardyti KEPCO pranašumai ir išryškėjęs kitų potencialių atominių reaktorių gamintojų nenoras dalyvauti projekte Lietuvoje verčia manyti, kad ir šiemet tiesioginėse derybose korėjiečiai bus neišvengiamas, galbūt ir toliau vienintelis partneris.

Oponentų daugiau nei rėmėjų

VAE projektui pagalius į ratus kaišiojantis naujos Kaliningrado atominės elektrinės projektas dėl KEPCO, atrodo, nesivaržo – ten kaip potencialus investuotojas minima italų bendrovė “Enel”. Tačiau visa kita – elektros energijos rinkos, partnerystė su kaimynais atiteks arba lietuviams, arba kaliningradiečiams.
A.Sekmokas tvirtina dėl to neišgyvenantis. “Lenkai pareiškė, kad šiame projekte nedalyvaus – be jų nebus elektros energijos eksporto į Vakarus. Italai savo ruožtu nepatvirtina apsisprendimo dalyvavauti
projekte, kol neaišku, kur būtų vartojama ir kam parduodama čia pagaminta elektros energija”, – dėsto ministras.
Iš Kaliningrado jėgainės statybai skirtos tarptautinės konferencijos neseniai grįžęs R.Žilinskas rodo dar didesnį skepsį. Anot jo, realiais projektais rusų vadinami pasirodymai tėra farsas – apie elektros eksportą į Lietuvą ir Lenkiją jie kalba kaip apie faktą, nors nė viena šalis kaimynė nėra pareiškusi noro būti partnere.
“Mes jau ne kartą – ir premjeras, ir prezidentė – esame pabrėžę, kad tikrai Kaliningrado projekte nedalyvausime. Priešingai, pastatyta Bitėnų stotis leis mums veikti visiškai nebepriklausant nuo Kaliningrado”, – pabrėžia A.Sekmokas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva būtinai turi pasistatyti naują atominę elektrinę, nes kitaip amžiams liks priklausoma nuo Rusijos ne tik dujų, bet ir elektros ūkio srityje. Jau dabar pusė suvartojamos elektros energijos yra importuojama, didžioji dalis – iš Rusijos. Pagrindinis lietuviškas elektros energijos generatorius – jėgainė Elektrėnuose – varoma taip pat rusiškomis dujomis. “Privatizuojant Lietuvos dujų ūkį mums buvo žadama, kad kaina 10 metų nekils, bet per šešerius metus ji šoktelėjo keturis kartus. Dabar girdime pažadų mus aprūpinti pigia importuojama elektros energija, bet priklausyti nuo vieno tiekėjo šaliai pavojinga”, – tvirtina ministras.
Daugybės ministro oponentų kritiką įkūnijantis Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas pataria atsisakyti statyti beprotiškai brangią – jos statybos atsieis keliolika milijardų litų – atominę elektrinę, o verčiau stiprinti jau esamus Elektrėnų elektrinės, Kruonio hidroelektrinės, kombinuotų šilumą ir elektrą gaminančių elektrinių pajėgumus. “Branduolinė energetika būtų pigi tik tuo atveju, jeigu nereikėtų investuoti į jos statybą. Išaugusi statybų kaina ir regione besiklostanti situacija VAE projektą daro nepatrauklų bet kokiam užsienio investuotojui”, – įsitikinęs energetikas.
Skeptišką požiūrį į VAE projektą ne kartą išreiškęs banko “DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pasigenda “šalto ir blaivaus” Lietuvos Vyriausybės skaičiavimo. “Neišgirdau atsakymo, prognozių, kaip tarptautinė elektros gamybos rinka atrodys 2020 m., kai planuojama paleisti naująją Lietuvos atominę elektrinę. Įtariu, kad mes galime atsidurti keistoje situacijoje: iš paskutiniųjų, už skolintus milijardus, pasistatysime jėgainę, kuri iki to laiko jau bus moraliai pasenusi, nes plėtojamos naujos elektros gamybos technologijos. Būsime sukišę pinigus, juos reikės atsiimti, tad elektrą savo žmonėms pardavinėsime brangiai, o eksportuoti turėsime nuostolingai pigiai, nes alternatyvūs šaltiniai ją jau siūlys pigiau”, – galimą Lietuvos Vyriausybės apsiskaičiavimą nurodo analitikas.

Boxas – Laiko juosta (apačioje)

Svarbiausi planuojami 10-mečio Lietuvos energetikos darbai

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018/2020

2010 m.
Darbą pradėjo tarptautinė elektros birža “Balt Pool”
Pastatyta Bitėnų elektros skirstykla
Patvirtinta finansinė ES parama Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai “NordBalt”

2011 m.
Sutartis su Visagino atominės elektrinės (VAE) strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais
Pradedami gaminti keitikliai “NordBalt”
Išduodami leidimai statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje
Pradedamas tiesti žiedinis dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas

2012 m.
Paleidžiamas kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose
Pradedama tiesti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis “LitPol Link”
Pradedamas gaminti “NordBalt” kabelis
Pradedamas statyti SGD
Baigiamas tiesti dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas

2013 m.
Pradedama statyti VAE
Pradedamas tiesti “NordBalt”

2014 m.
Baigiamas statyti SGD
Paleidžiamas Kruonio hidroelektrinės 5-asis blokas

2015 m.
Baigiama tiesti “NordBalt”
Pradedamas tiesti Lietuvos–Lenkijos dujotekis

2016 m.
Įrengiama požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose

2017 m.
Baigiami jungti Lietuvos ir Lenkijos dujotekiai

2018-2020 m.
VAE statybos pabaiga
“LitPol Link” tiesimo pabaiga
Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklu ENTSO-E

Šaltinis: Nacionalinė energetikos strategija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. antanas is kauno antanas is kauno rašo:

    Aš nesuprantu, kam laukti 2013 metų, pradėti statyti VAE reikia kuo greičiau, taip praleista, daug metų veltui.Laukti, kol Rusija pažengs gerokai su atomines elektrines statybomis į priekį.

  2. antanas is kauno antanas is kauno rašo:

    Ir dar nesuprantu, kodėl Rusijai darant kliūtis, įgyvendinat šį Lietuvai labai svarbų projektą. Mūsų nesikreipia į ES energetikos vadovus. Dėl strateginio investuotojo paieškų. Ir kodėl Lenkija, Latvija ir Estija neprisideda prie paieškų, nes projektas yra regioninis. Paliečiantis visas šias valstybes. Ir tada galbūt Rusija privengtų daryti spaudimą, ar atkalbinėti ir nuvilioti strateginius investuotojus, nuo šio mums ir regioniniams partneriams labai svarbaus projekto. Reiškia jį įgyvendinti mums labai svarbu, kuo greičiau tuo geriau. Kad neliktume be nieko.

  3. Antanas Antanas rašo:

    Man atrodo, kad tiek atominė elektrinė Rusijoje, tiek Baltarusijoje, neturi išvis kelti ginčų, dėl konkurencijos. Nes jeigu, Europos Sąjungoje netaikomi dvigubi standartai, tai bet kuriai ES šaliai kuri ketins jungtis prie šių elektrinių, turi būti taikomos ekonominės sankcijos. O jeigu prisijungs ir nebus sankcijų ir šalims ne ES narėms kurios stato nesaugias elektrines nebus pareikštas protestas, iš ES parlamento. Lietuvos valdžiai reikėtų atnaujinti diskusijas, dėl Ignalinos atominės elektrinės paleidimo.O jeigu, ES Lietuvai grasins ekonominėmis sankcijomis, rengt referendumą, dėl išstojimo iš ES. Nes tokioj Sąjungoj, kur taikomi dvigubi standartai, mano supratimu, mūsų valstybei, nėra ko būti.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...