2012 Vasario 03

Elektroninės parduotuvės – ir prekybininkų, ir gamybininkų akiratyje

veidas.lt


Tradicines mažmeninės prekybos įmones internetinė prekyba vilioja kaip papildomas pardavimo kanalas, o gamybininkai tai ima vertinti kaip galimybę geriau pažinti pirkėją, pigiau pasiūlyti savo gaminių ir būti mažiau priklausomiems nuo mažmenininkų.

Vilniečiai ir kauniečiai jau daugiau nei mėnesį įvairiausio dydžio krabų bei kitų parduotuvėse retai siūlomų jūrų gėrybių gali užsisakyti internetu. Tokią galimybę gruodį pasiūlė žuvų produktų gamintoja „Vičiūnai group“, atidariusi savo elektroninę parduotuvę e-vici.lt. Kol kas per dieną čia apsiperka apie 55 klientus, tačiau nuo vasario ketinama aptarnauti ir pirkėjus Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Įmonių grupės „Vičiūnai group“ komunikacijos direktorė Aldona Grinienė paaiškino, kad parduotuvė internete atidaryta norint vienoje vietoje pasiūlyti pirkėjams visų įmonės produktų. Interneto parduotuvėje šios įmonės gaminamų ir platinamų prekių asortimentas platesnis nei prekybos centruose – ir ne tik jūrų gėrybių ar žuvies gaminių. Čia taip pat galima įsigyti saldumynų, šaldytų daržovių ir uogų, pieno produktų, bakalėjos prekių.
Galimybę interneto parduotuvėje pasiūlyti visus savo produktus, net tuos, kuriuos mažmenininkai atsisako priimti, kaip vieną didžiausių šio prekybos kanalo pranašumų nurodo ir leidyklos „Eugrimas“ direktorius Sigitas Petrulis. Mokslinę, mokomąją ir grožinę literatūrą leidžianti leidykla savo parduotuvę internete atidarė 2010 m. pabaigoje. „Viena iš priežasčių, kodėl atidarėme šią parduotuvę, ta, kad norėjome pasiūlyti didesnį asortimentą, nes knygynai renkasi ir nepriima visų mūsų knygų. Be to, internete galime pasiūlyti likučių – 20–30 egzempliorių, kurių neverta pristatyti į knygynus“, – sprendimą atidaryti tokį prekybos kanalą motyvuoja S.Petrulis.
Kitos tokį žingsnį skatinusios priežastys buvo noras turėti tiesioginį ryšį su pirkėju bei poreikis iš rinkos pusės – sunkmečiu padaugėjo žmonių, kurie ateidavo į leidyklą, norėdami įsigyti knygų tiesiogiai.
S.Petrulis interneto parduotuvės atidarymą vadina pasiteisinusia idėja, nes šis kanalas leidžia geriausiai pažinti savo pirkėją. Pradėję prekiauti internetu, „Eugrimo“ vadovai nusipiešė savo kliento portretą: 70 proc. pirkėjų sudaro moterys, vyrauja 20–35 metų amžiaus klientai.
„Žinoma, interneto parduotuvė niekada nepakeis mažmenininko, bet šis kanalas svarbus vien dėl savo kliento pažinimo – kas tavo pirkėjas, kas jam įdomu. Iš interneto parduotuvės ataskaitą gauni kiekvieną dieną, o iš mažmenininkų – tik kartą per mėnesį. Be to, iš knygynų nesužinosi, ar tavo knygas daugiausia perka moterys, ar vyrai, kokio jie amžiaus. Antra, tai papildomos pajamos, taigi nebūsi priklausomas vien nuo mažmenininko. O trečia – jei nori pritaikyti nuolaidą, nereikia derinti su knygynais“, – pliusus dėlioja S.Petrulis.

Gamintojų el. parduotuvėse pigiau

Didžiausias interneto parduotuvės pranašumas – savo produkciją gamintojas gali pardavinėti pigiau, nes išvengia tarpininko, nusistatančio nemenką antkainį. A.Grinienė informavo, kad „Vičiūnų“ el. parduotuvėje prekės apie 15 proc. pigesnės nei prekybos centruose, be to, daugiau nuolaidų.
S.Petrulis taip pat pabrėžė, kad „Eugrimo“ el. parduotuvėje visos knygos pigesnės nei knygynuose. Pavyzdžiui, Armino Lydekos knyga „Protokolas: elgesio taisyklės“ knygynuose kainuoja 165 Lt, o „Eugrimo“ parduotuvėje internete net 20 Lt pigiau – 145 Lt.
Tiesa, pirkti tiesiai iš gamintojų klientui apsimoka didesnį kiekį, nes tik išleidus tam tikrą sumą prekės pristatomos nemokamai. Kitu atveju sutaupyti nepavyks. „Vičiūnų“ el. parduotuvėje ši riba yra 50 Lt, o „Eugrimo“ – 30 Lt.
Interneto parduotuvės labai patogios mažesniuose miesteliuose gyvenantiems klientams, kurie savo mieste neturi didelio prekių pasirinkimo. S.Petrulis pastebi, kad pirkėjai iš rajonų sudaro nemažą dalį, nes ten knygynų mažėja.

Interneto parduotuvės – ir užsienio rinkai

Elektroninio verslo bei rinkodaros paslaugas teikiančios įmonės „Net Frequency“ direktorius Darius Lebedzinskas tvirtina, kad didmenininkų ir gamintojų, besidominčių interneto parduotuvėmis, vis daugiau. Be to, ryškėja nauja tendencija, kad lietuvių įmonės ima kurti interneto parduotuves, skirtas užsienio rinkoms. Štai pernai papuošalus ir gintaro gaminius kuriančios bendrovės „Gritpedžiai ir ko“ užsakymu „Net Frequency“ sukūrė Vokietijos rinkai skirtą elektroninę parduotuvę, kurioje pardavinėjami lietuvių kurti papuošalai. „Dauguma gamybininkų supranta, kad Lietuvos rinka maža, ir labiau domisi plėtra užsienyje“, – šią tendenciją paaiškina D.Lebedzinskas.
Pastaruoju metu suaktyvėjo ir dizaineriai bei meno dirbinių gamintojai. „Net Frequency“ neseniai sukūrė dizainerės Ramunės Piekautaitės interneto parduotuvę www.ramunepiekautaite.com, o Lietuvos menininkai bando susivienyti ir į Jungtinės Karalystės rinką patekti per interneto parduotuvę www.craftfields.co.uk.
Vis aktyviau parduotuves internete steigia ir mažmenininkai. 2011 m. liepą tokią parduotuvę atidarė koncernui SBA priklausantis mažmeninės prekybos tinklas „SBA idėjos namams“. „Prekyba baldais internetu labai populiari užsienyje, nes toks pirkimo būdas taupo klientų laiką ir degalus. Be to, interneto parduotuvėje didesnis pasirinkimas“, – tvirtina „SBA idėjos namams“ direktorius Jaunius Žiogas.
Per mėnesį internetu sulaukiama apie 45 užsakymų, o iki šiol el. parduotuvėje klientai iš viso išleido 200 tūkst. Lt.
Interneto parduotuves taip pat turi prekybos tinklai „Maxima LT“ bei „Senukai“.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Vaidas Vaidas rašo:

    Tikiuosi e-parduotuvių tinklas Lietuvoje ir toliau sėkmingai plėsis, nes bent šiai dienai dar vis gerokai atsiliekam nuo užsienio, kur elektroniniu būdu galima įsigyti praktiškai bet ką. Net Lietuvoje dėl šios priežasties atsiranda vis daugiau užsienio interneto parduotuvių katalogų (pvz., webdeal.lt)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...