2013 Gegužės 22

Vytautas Žukauskas

Darbo rinkos šešėlis atsiranda ne tik dėl mokesčių

veidas.lt


Šešėlinė ekonomika dažniausiai suvokiama kaip spręstina ekonomikos neganda, bet šešėlis tuo pat metu yra ir svarbus ekonomikos indikatorius.

Menkas šešėlio paplitimas rodo, kad ekonominę veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra tinkami, žmonės vertina juos kaip teisingus ir turi galimybę jų laikytis. O išsikerojusi šešėlinė ekonomika liudija, kad ekonominės veiklos suvaržymų yra per daug, jie neatitinka žmonių lūkesčių, ekonominės ir socialinės padėties bei užkrauna per didelę naštą.
Didinant mokesčius ir plečiant reguliavimą, į šešėlį išstumiamos tokios sritys, kurios įprastai nėra siejamos su nusikalstama veikla, pavyzdžiui, darbo santykiai. 2013 m. pradžioje atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, į darbo rinkos šešėlį Lietuvoje įsitraukę bent penktadalis Lietuvos gyventojų.
Pagrindinė darbo rinkos šešėlio priežastis – darbo santykių apmokestinimas, kuris Lietuvoje, atsižvelgiant į atlyginimą ir taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, svyruoja nuo 37 iki 42 proc. Darbo apmokestinimas Lietuvoje – didesnis nei ES vidurkis, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuvoje darbo produktyvumas ir atlyginimai mažesni nei vidutiniškai ES šalyse. Pavyzdžiui, vidutiniam vokiečiui, net ir sumokėjusiam visus darbo jėgai tenkančius mokesčius, kurie yra šiek tiek didesni nei Lietuvoje, lieka triskart didesnis darbo užmokestis nei lietuviui. Todėl akivaizdu, kad Lietuvoje net ir šiek tiek mažesnio tarifo mokesčių našta nei Vokietijoje slegia smarkiau, dėl to žmonės, jos vengdami, labiau linkę dirbti šešėlyje.
Šešėlis atsiranda ir dėl kitų daug rečiau įvardijamų priežasčių, viena jų – darbo santykių reguliavimas. Gana griežto Lietuvos darbo kodekso reikalavimai, numatantys privalomus įspėjimo terminus norint atleisti darbuotojus, privalomus išeitinių pašalpų dydžius, draudžiantys terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, apsunkina darbuotojų atleidimą ir skatina sudaryti neoficialius susitarimus samdomam darbui atlikti.
Dar vienas svarbi priežastis, metanti šešėlį į darbo rinką, – minimali mėnesinė alga (MMA). Dažnai sakoma, kad MMA didinimas mažina šešėlį, nes priverčia tas įmones, kurios dalį atlyginimo moka vokeliuose, skaidrėti, t.y. didinti legaliai mokamo atlyginimo dalį. Tačiau nepamatuotas MMA kėlimas gali turėti ir priešingą poveikį: įmonės, neturinčios finansinių išteklių atlyginimams didinti dėl pakeltos MMA, susidariusią padėtį gali iš dalies spręsti arba įdarbindamos darbuotojus nelegaliai, arba mažindamos oficialių darbuotojų darbo laiką ir dalį atlyginimo mokėdamos vokeliuose.
Darbo rinkos šešėliui įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip šalies ekonominė padėtis, valstybinių institucijų, kovojančių su šešėliu, veiklos efektyvumas, valstybės parama, kuri žmonėms iškelia dilemą – ar dirbti legaliai ir prarasti valstybės paramą, ar dirbti nelegaliai ir papildyti asmeninį biudžetą abiem pajamų šaltiniais.
Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežasčių yra daug, bet jas visas vienija tai, kad savo turiniu jos yra ekonominės veiklos apribojimai, t.y. mokesčiai arba reguliavimas. Reikia turėti omenyje, kad kovodama su šešėline ekonomika valdžia pati ją ir kuria. Jei kovodami su šešėliu galvosime tik apie esamų reguliavimų griežtesnį įgyvendinimą arba naujų reguliavimų įvedimą, šešėlio neatsikratysime. Formulė paprasta: daugiau ekonominės laisvės – mažiau šešėlio.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Vytautas Žukauskas:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. emigravusi Veido gerbeja emigravusi Veido gerbeja rašo:

    Geras komentaras, patiko. Trumpai ir aiskiai. Gaila tik, jog mazai vilties, jog kas nors pasikeis.

  2. Homo eco Homo eco rašo:

    Daug publicistikos – maža analitiškumo.
    Pvz., pareiškiama, kad “pagrindinė darbo rinkos šešėlio priežastis – darbo santykių apmokestinimas, kuris Lietuvoje, atsižvelgiant į atlyginimą ir taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, svyruoja nuo 37 iki 42 proc”. Jeigu TAI yra pagrindinė šešėlio priežastis, tai tokios Švedijoje ar Danijoje, kur tas darbo santykių apmopkestinimas, atsižvelgiant į atlyginimą svyruoja nuo 48 iki 60 proc., tasai šešėlis turėtų būti dar didesnis. Bet nėra. KODĖL? Matyt, todėl, kad ne tai (apmokestinimo dydžiai) yra pagrindinė priežastis.
    Antra vertus, būtų smagu pamatyti, ką LLLRI žmogučiai parašytų, jei būtų pasiūlyta d/j apmokestinimą sumažinti mokesčių kapitalui (jo prieaugiui, pelnui) padidinimo sąskaita. Įsivaizduoju: būtų vėl daug giliamintiško postringavimo apie kapitalo bėgimą/ neatėjimą ir t.t. Ergo, mokesčiai, anot LLRI, yra principinis blogis, kurį reikia mažinti. O įkandin, logiškai mastant, reikia mažinti ir mokytojų, gaisrininkų, policininkų, dėstytojų, slaugių, gudytojų ir t.t. algas, ar ne?

  3. Homo eco Homo eco rašo:

    Dar vienas publicistinis “perliukas”:
    ” Tačiau nepamatuotas MMA kėlimas gali turėti ir priešingą poveikį”. O taip, kaip ir “nepamatuotas mokesčių mažinimas” :-) . Viskas, kas nepamatuota, GALI turėti ir priešingą, nei tikimasi poveiki. Bet klausimas AR TURĖJO tokį poveikį ir koks jis buvo ne vienoje ar kitoje įmonėje, bet makro mastu? T.y. ar tas MMA padidinimas “atsipirko” (kažkam kažkur nukentėjus, bet apskritai naudai persvėrus kaštus)?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...