2011 Birželio 14

“Dalis gyventojų nesurašyta dėl teisinių problemų”

BNS

BFL

Statistikos departamentui paskelbus išankstinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis, Seime suabejota, ar tikrai per dešimtmetį mūsų krašte neliko 400 tūkst. gyventojų. Daroma prielaida, esą šis skaičius pernelyg didelis, tad iš surašymo organizatorių laukiama pasiaiškinimo, rašo “Lietuvos žinios”.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnui Jurgiui Razmai Statistikos departamento pateikti išankstiniai duomenys apie gerokai per dešimtmetį sumažėjusį gyventojų skaičių sukėlė klausimų dėl surašymo preciziškumo. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą daugiabučiuose namuose, bet iš tiesų gyvena sodų nameliuose.

“Abejoju, ar surašinėtojai ėjo per sodų bendrijas ir tikrino, kas ten nuolat gyvena”, – sakė jis.

J. Razma nėra tikras ir dėl to, ar buvo suregistruoti tūkstančiai žmonių, savo gyvenamąją vietą deklaravusių savivaldybės administracinio pastato adresu.

“Kur tokių žmonių galėjo ieškoti surašinėtojai? Manau, tokių duomenų jie neturėjo”, – įsitikinęs parlamentaras.

Tai, kad nežinoma, kur ieškoti tų, kurie savo gyvenamąją vietą nurodė merijų būstinių adresu, anot J. Razmos, pirmiausia yra teisės aktų problema. Esą artimiausiu metu privalu įtvirtinti, kad būtų deklaruojama tikra gyvenamoji vieta.

Netrukus į Seimo TS-LKD frakcijos posėdį ketinama kviesti atsakingų institucijų atstovus. Po pokalbio su jais esą būtų galima sutarti dėl sprendimų, reikalingų, kad būtų surasti ir suskaičiuoti visi Lietuvos žmonės.

“Bijau, kad šiandien nėra sistemos. Jeigu žmogus pats nepasirūpina tvarkingu ir tiksliu savo buvimo deklaravimu, tiek ir tėra ieškomas. Reikia siekti, kad valstybė brangintų savo piliečius ir turėtų tikslią jų apskaitą”, – pabrėžė Seimo konservatorių seniūnas.

Kad būtų patikslintas gyventojų skaičius, ypatingų administracinių procedūrų esą neprireiktų. Anot J. Razmos, pakaktų, kad čia talkintų savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai.

“Gal sudėtingiau tai būtų įgyvendinama didžiuosiuose miestuose. Rajono, kaimo seniūnui davus buvusį jo seniūnijos gyventojų sąrašą ir esamą pagal dabartinius surašymo duomenis, skirtumus jis greičiausiai pats nurodytų”, – įsitikinęs jis.

Statistikos departamento Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyriaus vedėjos Vandos Vaitekūnienės teigimu, pastarasis visuotinis surašymas buvo sėkmingas. Pagal operatyvinę informaciją, skirtą surašymo eigai stebėti, buvo surašyti 94 proc. gyventojų. Trečdalis jų susirašė internetu.

Anot V. Vaitekūnienės, esant dideliam gyventojų mobilumui, surašyti gyventojus lankant būstus buvo nelengva. Jeigu surašinėtojui niekas neatidarė durų, jis turėjo dar du kartus lankyti tą būstą: ateiti skirtingu laiku, pabandyti sužinoti, ar būstas gyvenamas.

“Kadangi surašinėtojų darbo užmokestis priklausė nuo to, kiek jie aplankė būstų ir apklausė gyventojų, ar gerai užpildė surašymo lapus, surašinėtojai, be abejo, stengėsi laiku ir gerai surašyti visus gyventojus”, – sakė V. Vaitekūnienė.

Jos teigimu, kruopščiai buvo surašyti ir nuolat sodų bendrijose gyvenantys žmonės, ir benamiai. Bendradarbiaujant su krašto savivaldybių socialinės rūpybos skyriais, nakvynės namais, “Carito” darbuotojais buvo sudaryti benamių sąrašai. Esą nesurašyti galėjo likti tik tiek, kurie vengia kontaktų su socialiniais darbuotojais ir policijos pareigūnais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. O kaip O kaip rašo:

    su tais, kurie turi Lietuvos pilietybe, bet isvyke gyventi i uzsieni? I kuria statistika jie pateko?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...