2011 Kovo 18

Estija

Baltijos šalyse įsitvirtina centro dešinieji

veidas.lt

Prieš savaitę Estijoje vykusiuose rinkimuose triumfavo ministro pirmininko Andruso Ansipo “Reformų partija”. Tai buvo jau antras kartas, kai estai parlamentą rinkti galėjo ir internetu (šia teise pasinaudojo 16 proc. rinkėjų), ir pirmas kartas, kai valdžia buvo renkama šaliai prisijungus prie eurozonos.

“Galite būti tikri”, – su tokiu šūkiu į rinkimus žengė “Reformų partija” ir naujajame parlamente dabar turės 33 vietas iš 101. Vadinasi, palyginti su kadenciją baigiančiu parlamentu, “Reformų partija” turės dviem vietomis daugiau. Koalicijos partneriai “Res Publica” ir “Pro Patria” gavo 23 mandatus. Tai reiškia, kad senoji koalicija gali turėti absoliučią daugumą parlamente. Senajame parlamente ši koalicija turėjo 49 vietas ir buvo priversta nuolat ieškoti kitų partijų paramos. Vis dėlto A.Ansipas sudaryti naujos koalicijos neskuba ir pabrėžia, kad pirmiausia turi būti sutarta dėl programinių principų, o tik po to dalijami postai.

Derėtų pabrėžti, kad premjero A.Ansipo koalicija buvo pirmoji nuo pat nepriklausomybės atgavimo sugebėjusi poste išsilaikyti visus ketverius metus. Tai, anot analitikų, suteikė šaliai papildomo stabilumo. Estija, palyginti su Latvija ir Lietuva, mažiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės. Be to, iš jos buvo kapstomasi nepuolant prašyti milžiniškų paskolų iš užsienio kreditorių, o nedarbo lygis, 2010 metų pradžioje   siekęs 19,8 proc., pastaruoju metu sumažėjo iki maždaug 10 proc. Estijos ekonomika šiemet turėtų augti 4 proc.

Griežta finansų politika leido Estijai tapti 17-ąja eurozonos nare. Visoje Europos Sąjungoje estai gali pasigirti mažiausia valstybės skola ir vienu iš mažiausių fiskalinių deficitų. A.Ansipas žada, kad jau 2014 metais Estija turės subalansuotą biudžetą.

Pagrindinė opozicinė Estijos jėga – Centro partija – rinkimų kampanijos metu bandė įteigti, kad valdantieji, siekdami narystės eurozonoje, nekreipė dėmesio į paprastų žmonių finansinius nepriteklius. Tačiau tokia taktika neišdegė.

Negana to, partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras įsivėlė į skandalą, kai paprašė finansinės paramos iš buvusio KGB pareigūno, dabartinio Rusijos geležinkelių vadovo ir artimo Rusijos premjero Vladimiro Putino bendražygio Vladimiro Jakunino. Pats E.Savisaaras, kurį Estijos saugumo tarnybos įvertino kaip pavojų nacionaliniam saugumui keliantį asmenį, pripažino prašęs 1,5 mln. eurų, tačiau neigė, kad už šiuos pinigus jis būtų tapęs Rusijos interesų agentu. Centro partija, kurią daugiausiai remia rusakalbiai gyventojai, naujajame parlamente turės 26 mandatus – trimis mažiau nei anksčiau.

Kur pasuks kaimynai?

Estijos valdantieji rinkimų išbandymą įveikė puikiai. Kiek anksčiau tokį patį išbandymą Latvijoje įveikė skausmingas taupymo programas įgyvendinusi premjero Valdžio Dombrovskio centro dešiniųjų koalicija. Ji ne tik nepatyrė jokių nuostolių per praėjusį spalį vykusius Saeimos (parlamento) rinkimus, priešingai – sustiprino savo pozicijas. Apžvalgininkai teigė, kad rinkėjai paprasčiausiai nematė jokių alternatyvų skausmingas, tačiau būtinas reformas įgyvendinusiai vyriausybei.

Tuo tarpu Lenkijos valdančiosios centro dešiniųjų koalicijos išbandymas laukia rudenį vyksiančiuose rinkimuose. Balsavimas greičiausiai bus surengtas spalio pabaigoje. Prezidentas Bronislawas Komorowskis turi apsispręsti ne tik dėl konkrečios rinkimų datos, tačiau ir dėl to, ar rinkimai vyks vieną, ar dvi dienas. Pastarasis variantas pirmą kartą siūlomas tikintis, kad taip bus galima padidinti rinkėjų aktyvumą. Rinkimų favorite laikoma dabartinio premjero Donaldo Tusko “Pilietinės platformos” partija. Dienraščio “Gazeta Wyborcza” užsakymu vasario pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad “Pilietinė platforma” rinkimuose gali tikėtis net 44 proc. balsų. Pagrindinė opozicinė partija “Teisė ir teisingumas”, remiantis šia apklausa, galėtų tikėtis 27 proc. balsų.

Juoduoju rinkimų arkliuku gali tapti “Demokratinis kairiųjų aljansas”, savo programoje žadantis kardinaliai pakeisti Lenkijos socialinę politiką. Už partiją, kuri žada panaikinti itin griežtą Lenkijos abortų įstatymą, iš mokyklų pašalinti tikybos dėstymą, išvesti karius iš Afganistano ir suteikti teisių homoseksualioms poroms, dienraščio “Gazeta Wyborcza” duomenimis, rengiasi balsuoti 12 proc. lenkų.

Be to, kairieji sulaukia vis daugiau populiarumo tarp jaunimo. TNS OBOP tyrimas, paskelbtas dienraštyje “Gazeta Wyborcza”, rodo, kad nuo 2009 metų pradžios iki šių metų kovo “Pilietinė platforma” tarp jaunimo nuo 18 iki 24 metų neteko net 21 proc. rėmėjų. Daugumą jų perviliojo būtent “Demokratinis kairiųjų aljansas”, žadantis jaunuoliams specialias įdarbinimo programas ir švietimo sistemos privatizavimo sustabdymą. Šiaip ar taip, jaunimo netektį D.Tusko partija kompensavo prisiviliodama daugiau vyresnio amžiaus rinkėjų. Tad daugelis analitikų neabejoja, kad parlamento rinkimuose triumfuos būtent “Pilietinė platforma”.

Apibendrinant galima teigti, kad didžiausia tikimybė, jog tris Baltijos valstybes ir Lenkiją artimiausiu metu valdys centro dešiniųjų koalicijos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...