Anksčiau buvusi viena stambiausių gamtinių dujų ir naftos importuotojų, dabar JAV pati eksportuoja dujas. Situaciją keičia naujos technologijos, leidusios išgauti anksčiau neišgaunamais laikytus resursus.

veidas30 LIETUVA EKSPRESAS SAVAITĖ – 6-9 SENTENCIJOS – 11 POLITIKA: rinkimų technologijos – juodosios, partizaninės, jokios – 12 VERTINIMAS: valdančioji dauguma neišlaikė aplinkosaugos politikos egzamino – 14 TURTAS: kam savivaldybėms 300 savų įmonių – 24 ENERGETIKA:skalūnų ištekliai Lietuvoje – dangaus dovana ar muilo burbulas? – 26 RINKIMŲ PROJEKTAS VISUOMENĖ REDAKTORIAUS LAIŠKAS – 4 O.BLOŽIENĖapie netoleruotiną [...]

Pirmą kartą apibendrinus vietos valdžios valdomų įmonių rezultatus konstatuota, kad jos valdomos nepakankamai efektyviai.

Lyginant skirtingų laikmečių sociologinių apklausų rezultatus, galima pastebėti keletą naujų tendencijų. Pirma, nors ir labai nežymiai, bet daugėja žmonių, kurie išdrįsta save priskirti prie turtingųjų: prieš dešimt metų tokių būdavo 0,2–0,3 proc., o dabar jau 1 proc.

Pasirodo, regolitu vadinamos Mėnulio dulkės – ne tokios jau ir nekaltos, kokios gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. D. Linarsono (D. Linnarsson) su kolegomis parašytame straipsnyje, pavadinimu „Toxicity of Lunar Dust“ („Mėnulio dulkių nuodingumas“) atskleidžiami netikėti tyrimų rezultatai, bylojantys apie mūsų palydovą dengiančio regolito pragaištingumą sveikatai. Mėnulio dulkės žudo. Ne visada padės ir skafandras.

Praėjusią savaitę teko nuodugniau pažinti Aukštaitiją – nuvažiavome 1300 km ir aplankėme dešimt rajonų. Šios išvykos metu patyrėme daug gerų emocijų, sutikome daug malonių ir svetingų žmonių, įsitikinome, kad turizmo infrastruktūra šiame regione išvystyta tikrai neblogai ir daugumoje šių rajonų gyvenimo kokybė pagerėjusi dėl Europos Sąjungos paramos.

„Estija reformas įgyvendino labai greitai, lietuviai ir latviai tai darė lėčiau. Deja, pastaroji taktika neamortizavo skurdo, didino valdžios ir piliečių atskirtį“, – dabartinį lietuvių ir latvių atsilikimą nuo estų aiškina estė sociologė M.Lauristin.

Kambodžos simboliu tapęs senovinis šventyklų miestas Ankoras yra svarbiausia, tačiau toli gražu ne vienintelė dėmesio verta kryptis šioje Pietryčių Azijos šalyje.

Šią vasarą nemažai lietuvių, ypač pajūrio gyventojų bei verslininkų, skundžiasi, kad sinoptikų prognozės dažnai būna netikslios ar net visiškai nepasitvirtina. Sinoptikai atitaria, kad tai normalu, mat dėl šylančio klimato pastarosios vasaros tapo vis permainingesnės, o gyventojai turėtų ruoštis dar staigesniems orų pokyčiams bei dažnesnėms anomalijoms.

Baseinų pardavėjai pastebi, kad lietuviai baseinus ėmė įsirenginėti ne tik prie savo namų, bet ir prie sodybų, o klientų amžius vis jaunėja.

Šį pavasarį net kelios privačios kompanijos paskelbė savo planus vykdyti skrydžius į kosmosą bei tyrinėti asteroidų tinkamumą kasybai. Pažvelkime, ar realūs šie planai ir ką jie žada žmonijai.

„Trys puodeliai arbatos“ – tai viso dešimtmečio, per kurį vienas jos autorių alpinistas Gregas Mortensonas pastatė per penkiasdešimt mokyklų Pakistane – tose uždraustose žemėse, kurios išnešiojo Talibano režimą, – istorija. Pateikiame ištrauką iš šios naujos knygos.