2012 Liepos 23

Kam savivaldybėms 300 savų įmonių

veidas.lt


Pirmą kartą apibendrinus vietos valdžios valdomų įmonių rezultatus konstatuota, kad jos valdomos nepakankamai efektyviai.

Antrus metus rengiamose valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitose – stulbinami pokyčiai: veiklos pelnas darbuotojui padidėjo iki 10,8 tūkst. Lt, nors 2009 m. šis rodiklis buvo su minuso ženklu – nuostolis siekė 5,1 tūkst. Lt, grynasis pelnas su mokesčiais valstybei per trejus metus padidėjo daugiau nei dešimtkart – nuo 24,5 mln. iki 246,6 mln. Lt. Valstybės biudžetas dividendų ir pelno įmokų 2009 m. gavo 41 mln., o pernai, skaičiuojant su planuojamais dividendais, 524 mln. Lt. Valstybė šiuo metu yra 145 įmonių pagrindinė akcininkė ar savininkė, jose dirba 41 tūkst. darbuotojų.
Ūkio viceministras Adomas Audickas neabejoja, kad šeimininkiškas požiūris į savo įmones tikrai padarė įtakos jų efektyvumui, tačiau rezultatų šuolio neaiškina vien sugriežtėjusia kontrole – juk atsigauna ir ekonomika.
Tačiau pirmąkart pabandžius apibendrinti ir savivaldybių valdomų įmonių rezultatus, tokių ekonomikos atsigavimo šuolių nematyti. Žinoma, objektyviau vertinti galima tik lyginant to paties profilio įmones, o ne tiesmukai savivaldybių su valstybės valdomomis ar skirtingų savivaldybių.
Vis dėlto pirmą kartą Ūkio ministerijos atlikta vietos valdžios valdomų įmonių analizė rodo, kad akivaizdaus rezultatų gerėjimo jose nė negalėjo būti, nes dauguma jų dirba neefektyviai, joms nesuformuluoti tikslai, jos neturi strateginių planų, neatskirtos komercinės ir socialinės jų funkcijos.

Valdo ir vaistines, ir pirtis, ir knygynus, ir turgus

Visų savivaldybių valdomose 262 įmonėse dirba 19,8 tūkst. darbuotojų. Įmonių turtas 2011 m. sudarė 8,5 mlrd. Lt, o t. y. 1,2 mlrd. Lt daugiau nei prieš porą metų, pardavimo pajamos – 2,4 mlrd. Lt, t. y. 75 mln. Lt daugiau nei kriziniais 2009-aisiais. Daugiausiai turto valdė Vilniaus miesto – 1,8 mlrd. Lt, o didžiausią apyvartą  – 503 mln. Lt – pasiekė Kauno miesto savivaldybių įmonės.
Prastėjančius savivaldybių valdomų įmonių rezultatus – vietoj 93,3 mln. Lt pelno 2009 m. ir 29,5 mln. Lt 2010-aisiais pernai patirtas 833 tūkst. Lt nuostolis – lėmė dėl didėjusių kuro kainų prastėję savivaldybių valdomų centralizuoto šilumos tiekimo įmonių rezultatai. Įmonių nuosavo kapitalo grąža 2011 m. buvo nulinė, nors 2009-aisiais siekė 2,6 proc. Pernai Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių valdomų įmonių grąža sudarė po 1,8 proc., o kitų didžiųjų miestų nesiekė nė 1 proc.
Savivaldybių įmonių finansiniai įsiskolinimai per dvejus metus pasistiebė nuo 632 mln. iki 702 mln. Lt. Čia taip pat didžiausią įtaką turėjo šilumos tiekimo įmonės: pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybės įmonių skola labiausiai stybtelėjo dėl 43,8 mln. Lt didesnių nei užpernai paskolų termofikacinei elektrinei statyti.
Savivaldybės savo pavaldume dažniausiai stengiasi išlaikyti komunalinių paslaugų, transporto, šilumos, vandens tiekimo įmones. Tačiau ar joms reikia savų vaistinių, knygynų, kino teatrų, pirčių, laidotuvių namų, architektūros biuro, gydomosios gamybos įmonės ar sporto, turizmo reikmenų įmonės?
„Nenurodinėjame, kokias įmones valstybė ar savivaldybė turi turėti, bet jei jau turi, jas valdyti reikia kokybiškai. Savivaldybė turi aiškiai įsivardyti tikslus, kodėl turi vieną ar kitą įmonę – ar jos reikia miesto infrastruktūrai užtikrinti, ar teikti socialinę paslaugą, kurios neteikia privatus verslas. Bet visuomet verta analizuoti, gal labiau apsimoka subsidijomis paskatinti to imtis privatų verslą, nes ne tik Lietuvos, bet, pavyzdžiui, Švedijos valstybės valdomos įmonės nėra tokios efektyvios kaip privačios”, – mano A.Audickas.
Tačiau, jo nuomone, savivaldybės turi domėtis, ar gyventojams paslaugos teikiamos kokybiškai, kas jas beteiktų – savivaldybės valdoma įmonė, koncesininkas ar privatus verslas, o kainų reguliuotojas turėtų užtikrinti, kad nebūtų sudaryta galimybė įmonėms gyventojų sąskaita turėti viršpelnius. Pavyzdžiui, „Vilniaus energijos“, kuri patikėta koncesininkui, grąža – apie 50 proc. – kelia klausimų ir prašosi papildomos analizės, pabrėžia A.Audickas.
Be to, jis siūlo savivaldybėms, Savivaldybių asociacijai pasvarstyti, gal įmanoma apjungti kelių savivaldybių kai kurias įmones, optimizuojant jų veiklą. Dabar tokių tarpsavivaldybinių įmonių tėra dešimt.

Klaipėda vis daugiau darbų patiki privačiam verslui

Stebina ir atskirų savivaldybių rezultatų žirklės. Tiesa, norint išsiaiškinti, ką jie reiškia, reikia gilesnio lyginimo. „Pavyzdžiui, gal kuri savivaldybė nutarė subsidijuoti gyventojus, todėl įmonės pelnas nedidelis, bet tai nereiškia, kad įmonė veikia efektyviai”, – aiškina A.Audickas.
Arba štai žvelgiant į skirtingų miestų savivaldybių įmonių valdomo turto skaičius Klaipėdą lenkia ir Panevėžys, ir Šiauliai. Bet tai – daugiau komplimentas Klaipėdai, nei atvirkščiai. „Klaipėdoje buvo per šimtas savivaldybės valdomų įmonių, o dabar liko dešimt, daugiausia susijusių su socialinėmis paslaugomis”, – aiškina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Nors savivaldybė valdo ne visas, o 75,2 proc. šilumą teikiančios „Klaipėdos energijos” akcijų (beveik 20 proc. parduota užsienio kapitalui, 5 proc. – kitiems akcininkams), miesto valdžia kontroliuoja, kad gyventojams nereiktų brangiau mokėti už šilumą. Savivaldybė valdo „Klaipėdos vandenį“, „Gatvių apšvietimą“, regioninį atliekų tvarkymo centrą. Po ilgų diskusijų politikai neleido privatizuoti pirties, diskutuojama dėl tikslingumo savivaldybei valdyti du turgus.
Klaipėdos miesto savivaldybė nebeturi jokios komunalinės įmonės. „Analizuojame, gal reiktų susigrąžinti kokius 10 proc. šiukšlių vežimo paslaugų. Šiandien visa ši rinka liberalizuota, bet šiukšlių vežėjai niekaip jos nepasidalina ir, kai tik savivaldybė paskelbia konkursą, jo rezultatus ima skųsti”, – komentuoja J.Simonavičiūtė.
Klaipėdos savivaldybė iš savo įmonių gauna ir dividendų, pavyzdžiui, iš „Klaipėdos energijos“ per metus apie 3 mln. Lt, turgų – apie 300 tūkst. Lt. „Tačiau mūsų tikslas – ne vaikytis pelno ir dividendų, o kad kiekviena savivaldybės valdoma įmonė racionaliai dirbtų, turėtų savo įmonių tikslus, patenkintų savo investicijų poreikius, bet ir gyventojai nepermokėtų už paslaugas“, – pabrėžia J.Simonavičiūtė.

Atsiliekame ir nuo pasaulinio etalono, ir nuo kaimynių
Taigi vienos savivaldybės tvarkosi, kitos ne. Kas turi galios priversti jas tai daryti? Ar ką gali pakeisti Ūkio ministerijos parengta ataskaita? „Įtakos daryti negalime, nes pagal Konstituciją atskirtos valdymo sritys, bet galime didinti tų įmonių skaidrumą viešindami ir lygindami šių įmonių duomenis. Geriausias instrumentas – savivaldybės gyventojų domėjimasis vietos valdžios valdomų įmonių darbo efektyvumu”, – mano ūkio viceministras A.Audickas.
Kol kas savivaldybės skiria per mažai dėmesio įmonių skaidrumui: trūksta viešai prieinamos informacijos apie įmonių veiklos ir finansinius rezultatus, netgi ne visos vietos valdžios valdomos įmonės laikosi įstatymų ir pateikia finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui – tokių yra 37-ios (12 proc.).
Daug metų tinkamai nekontroliuotų tiek valstybės, tiek ir savivaldybių valdomų įmonių rezultatai neatitiko į juos investuoto mokesčių mokėtojų kapitalo. „Veidas“ prie vieno stalo buvo susodinęs valstybės įmonių ir Ūkio ministerijos atstovus: įmonių vadovai įrodinėjo, kad Vyriausybės „nuleisti“ indėlio į valstybės biudžetą planai – nerealūs, žlugdantys įmones. Tačiau dividendai ir pelno įmokos, lyginant su 2009 m. pernai išaugo 1169 proc., o įmonės ne žlugo, bet ėmė efektyviau dirbti, parengė kokybiškus strateginius planus, kad pasikeitus valdybai būtų užtikrintas tęstinumas, įmonės negyventų nuo rinkimų iki rinkimų. Ūkio ministerija siūlo į tokių įmonių valdybas įtraukti ne tik politikų deleguotus, bet ir nepriklausomus kompetentingus narius.
Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas, girdamas Ūkio ministeriją, kad ši į Lietuvos valstybės valdomų įmonių ataskaitą įtraukė savivaldybių valdomas įmones, tiki, jog jų inventorizavimas – pirmas žingsnis efektyvesnio jų valdymo link. „Efektyviam šių įmonių valdymui labai svarbu atskirti tas įmones, kurios teikia grynai komercinio pobūdžio paslaugas nuo tų, kuriomis siekiama dar ir kitų, strateginių, socialinių ir kitų nekomercinių tikslų. Kai įmonės teikia tik komercinio pobūdžio paslaugas, valstybės tikslas turėtų būti ne pelningesnis jų valdymas, o jų atsisakymas. Pavyzdžiui, LLRI Lietuvos savivaldybių indekso duomenimis, savivaldybės turi apie 200 pirčių, laidojimo namų, daugiabučių administravimo paslaugas teikiančių įmonių, kirpyklų, knygynų“, – pabrėžia ekspertas. Jis atkreipia dėmesį, kad savivaldybių valdomos įmonės nėra vienintelis turtas, kurio valdymo efektyvumą reikia didinti. LLRI Lietuvos savivaldybių indekse taip pat vertina ir savivaldybių turimas viešąsias įstaigas, valdomą nekilnojamą turtą. Šio turto valdymui efektyvinti taip pat reikia skirti ne mažiau dėmesio.
Kol kas nei vietos, nei centrinė valdžia nemoka valdyti įmonių pagal geriausią pasaulinę praktiką. Baltijos bendrovių valdymo instituto Baltijos šalyse (Baltic Corporate Governance Institute) atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje gerokai atsiliekame ne tik nuo pasaulinio etalono, bet net nuo kaimynių Latvijos ir Estijos.

Savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatai 2011 m.

Turtas (mln. Lt)
8 529
Vilniaus SVĮ    1 828
Kauno SVĮ    1 205
Klaipėdos SVĮ    216
Kitų SVĮ    5 280

Pardavimo pajamos (mln. Lt)
2 385

Vilniaus SVĮ    393
Kauno SVĮ    503
Klaipėdos SVĮ    212
Kitų SVĮ    1 277

Veiklos pelnas (mln. Lt)
23,4
Vilniaus SVĮ    0,8
Kauno SVĮ    11,9
Klaipėdos SVĮ    7,7
Kitų SVĮ    3

Finansiniai įsipareigojimai (skolos) mln. Lt
702
Vilniaus SVĮ    100
Kauno SVĮ    167
Klaipėdos SVĮ    6
Kitų SVĮ    429

Darbuotojų skaičius
19 778
Vilniaus SVĮ    1 597
Kauno SVĮ    3 055
Klaipėdos SVĮ    867
Kitų SVĮ    14 259

Savivaldybių valdomų centrinės šilumos tiekimo įmonių (CŠTĮ) grynasis pelnas (mln. Lt, 2011 m.)
“Vilniaus šilumos tinklai”    2
“Kauno energija”    13,5
“Klaipėdos energija”    7,3
Visų savivaldybių valdomų CŠTĮ    24,1
Šaltinis: Ūkio ministerija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...