2012 Liepos 22

2012 metų odisėja: verslas žvalgosi į kosmosą

veidas.lt


Šį pavasarį net kelios privačios kompanijos paskelbė savo planus vykdyti skrydžius į kosmosą bei tyrinėti asteroidų tinkamumą kasybai. Pažvelkime, ar realūs šie planai ir ką jie žada žmonijai.

Gegužės 22 dieną iš Kanaveralo kyšulio karinių oro pajėgų bazės Floridos pietuose pakilo erdvėlaivis „Dragon“, kurį į planetos orbitą išskraidino „Falcon 9“ raketa nešėja. Po kelių dienų, skriedamas orbitoje, erdvėlaivis priartėjo prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) ir susijungė su ja – robotinei rankai pagavus kapsulę, TKS astronautas Donas Pettitas vaizdžiai pareiškė, kad „pagavome drakoną už uodegos“.
Pirmu skrydžiu „Dragon“ erdvėlaivis į kosminę stotį atgabeno apie pusę tonos maisto produktų, drabužių bei kitų astronautams reikalingų daiktų. Dar po kelių dienų į kosminę kapsulę buvo sudėta apie 600 kg nereikalingos įrangos, ji buvo atskirta nuo TKS, grįžo į Žemę ir nukrito į Ramųjį vandenyną prie Meksikos krantų. „Šis sėkmingas pliūkštelėjimas bei kiti misijos rezultatai žymi naujos JAV komercinių skrydžių į kosmosą eros pradžią“, – džiaugiasi Charlesas Boldenas, Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovas. Tad kuo gi išskirtinis šis, atrodytų, rutininis „Drakono“ skrydis į kosmosą?

Greičiau, lengviau, pigiau

Bene svarbiausias šios misijos skirtumas nuo buvusių – tiek „Dragon“ kapsulė, tiek „Falcon 9“ raketa yra pagamintos privačios kompanijos „SpaceX“ gamyklose ir laboratorijose, beveik be jokio NASA įsikišimo, išskyrus skirtą 400 mln. dolerių paramą. „SpaceX“ kompaniją įkūrė vienas žymiosios mokėjimų internetu sistemos kūrėjų Elonas Muskas, kuris kartu su kitais investuotojais į projektą įdėjo šimtus milijonų dolerių. „Kompanijoje gaminame viską – variklius, avioniką, pagrindinį korpusą, ir manau, kad mums pavyko sukurti juos lengvesnius bei pigesnius“, – teigia E.Muskas.
Tai didelis žingsnis į priekį, bandant atpiginti skrydžius į kosmosą bei pakeisti iki šiol galiojusį verslo modelį, pagal kurį privačios kompanijos atlikdavo NASA užsakymus. Joms būdavo žadama padengti visas raketos ar erdvėlaivio kūrimo išlaidas ir duodamos garantijos išmokėti pelną. „SpaceX“ bei jos pagrindinė konkurentė „Orbital Sciences“ gaus fiksuotą pagal kontraktą sutartą sumą už paslaugas – viršytas išlaidas turės padengti pačios kompanijos. Taip tikimasi gerokai sumažinti skrydžių į Žemės orbitą savikainą.
Tad „SpaceX“ projektui skirti pinigai nebuvo iššvaistyti tam, kad būtų patenkintos mokslinės fantastikos prisiskaičiusio IT milijardieriaus ambicijos. Pasisekusi misija tapo pirmu žingsniu link 1,6 mlrd. dolerių vertės kontrakto su NASA, pagal kurį „SpaceX“ turės atlikti 12 krovininių skrydžių į TKS. Juk „Dragon“ kapsulė ne tik nuskrido, bet ir sėkmingai grįžo į Žemę, todėl pretenduoja tapti daugkartinio naudojimo erdvėlaivių, vadinamųjų šatlų, įpėdine. Šių erdvėlaivių programa buvo sustabdyta pernai, kai iš paskutinio skrydžio į kosmosą nusileido erdvėlaivis „Atlantis“. Ir JAV liko be transporto priemonės, galinčios gabenti krovinius ar astronautus į TKS.
Krovinius į kosminę stotį gali nugabenti Europos ar Japonijos kosmoso agentūrų erdvėlaiviai, tačiau vienintelis rusiškasis „Sojuz“ gali skraidinti astronautus – ši paslauga per metus NASA atsieina apie 450 mln. dolerių. Žinoma, NASA jau kuria šatlo pakaitalą, tačiau pirmieji erdvėlaivio skrydžiai planuojami anksčiausiai 2020-aisiais. „NASA padedamas, „SpaceX“ bus pasirengęs į kosmosą nuskraidinti pirmuosius astronautus dar 2014-aisiais“, – viliasi E.Muskas. Pirminiais skaičiavimais, „Dragon“ kapsulėje tilps iki septynių astronautų ir viena vieta kainuos apie 20 mln. dolerių.
E.Musko kompanija ne vienintelė ketina rimtai įžengti į kosminių pervežimų verslą – NASA yra pasirašiusi kontraktus ir su kitomis bendrovėmis, kuriančiomis savo erdvėlaivius, tarkime, „Blue Origin“, „Sierra Nevada Corporation“, „Boeing“ korporacija ar sena partnere „Lockheed Martin“.
Beje, „Blue Origin“ prieš gerą dešimtmetį įsteigė kitas IT magnatas Jeffas Bezosas, didžiausios pasaulyje interneto parduotuvės „Amazon“ įkūrėjas ir direktorius. Norėdamas priminti apie savo kompanijos ambicijas, „Dragon“ starto dieną J.Bezosas į Sietlo skrydžių muziejų atsiuntė „Blue Origin“ sukurtą prototipinį erdvėlaivį „Charon“, pavadintą pagal graikų mitologinį keltininką, keliantį mirusiuosius į požemių karalystę Hadą. Vis dėlto „Amazon“ įkūrėjo kompanija gali nebespėti paskui „SpaceX“, mat iš NASA gavo tik 25 mln. dolerių paramą ir dar nėra surengusi nė vieno sėkmingo skrydžio į orbitą.

Kosmoso turistų pusryčiai

Tiesa, privačios kosminių skrydžių kompanijos rungiasi ne tik dėl TKS krovinių pervežimo ar astronautų skraidinimo verslo – nereikia pamiršti ir kosminio turizmo srities. „Per kelerius artimiausius metus pamatysime vis daugiau privačių kompanijų, skraidinančių žmones į kosmosą“, – prognozuoja Tomas Shelley, „Space Adventures“ prezidentas.
Jo bendrovė pirmoji 2001-aisiais į Žemės orbitą išsiuntė pirmą kosmoso turistą – multimilijonierių Dennį Tito. Pasak T.Shelley, kosmoso kelionės, skirtos paprastiems žmonėms, yra dvejopos. Vienos – tai ypač brangus, kainuojantis apie 50 mln. dolerių, daug laiko, specialaus pasirengimo bei treniruočių reikalaujantis skrydis į TKS. Tačiau dauguma kosmoso turistų rinksis pigesnį, apie 110 tūkst. dolerių kainuojantį skrydį į 110 kilometrų aukštį, iš kurio galima pamatyti Žemės išlinkį ir bent kelias minutes pasimėgauti besvore būsena.
Kaip tik gegužę ekscentriškojo verslininko Richardo Bransono kompanija „Virgin Galactic“ gavo JAV federalinės aviacijos administracijos leidimą pradėti bandomuosius skrydžius į žemąją orbitą (apie 110 km aukštį) naujuoju aštuonviečiu erdvėlaiviu „SpaceShip Two“. Tokia kelionė kompanijos klientams kainuos apie 200 tūkst. dolerių, tačiau kaina neatrodo gąsdinanti – jau dabar užstatus už tokią kelionę „Virgin Galactic“ yra palikę apie 500 žmonių.
Dar viena pelninga sritis privačioms kosmoso bendrovėms – palydovų skraidinimas į Žemės orbitą. Šiandien randasi vis daugiau komercinių palydovų kompanijų, kurių paslaugas ir produktus perka kariuomenė ir žvalgyba, – mat privačios įmonės geba teikti pigesnes paslaugas. Tad erdvėlaivių, reikalingų palydovams į orbitą iškelti, tikrai trūksta. Tarkime, ta pati „SpaceX“ didelę dalį pajamų gauna iš kontraktų su trimis palydovų kompanijomis „Orbcomm“, SES bei „Iridium“ ir JAV oro pajėgomis.

Pelninga kosmoso kalnakasyba

Vis dėlto ambicingiausia kosminio verslo idėja nuskambėjo balandžio pabaigoje: kompanija „Planetary Resources“ per artimiausius dvejus metus žada pradėti asteroidų kasybos misiją. Kad ir kaip fantastiškai skambėtų ši idėja, asteroidų kasinėjimas, nors ir reikalaujantis didžiulių investicijų, išties gali būti labai pelningas verslas. Mokslininkai yra nustatę, kad nemažoje dalyje asteroidų slypi didžiuliai klodai retųjų metalų, tarkime, aukso, rodžio, platinos, paladžio, kobalto ar molibdeno. Šiandien šie metalai ypač paklausūs dėl to, kad yra intensyviai naudojami elektronikos įrenginiuose bei jų baterijose ir akumuliatoriuose. Pavyzdžiui, kelių šimtų kilometrų skersmens asteroide „16 Psyche“ esama apie 170 milijonų trilijonų tonų nikelio ir geležies rūdos – pakankamai, kad būtų patenkinti visos planetos poreikiai keliems milijonams metų į priekį.
Taip pat kai kuriuose asteroiduose slypi daugybė sušalusio vandens, tai yra deguonies ir vandenilio – elementų, būtinų erdvėlaiviams skristi bei astronautų gyvybei palaikyti. Šiandien nugabenti vieną litrą vandens į TKS kainuoja apie 20 tūkst. dolerių, tad tokie asteroidai galėtų tapti savotiškomis degalinėmis, kuriose pasipildyti degalų stabtelėtų tolimesnes kosmines keliones atliekantys laivai.
Pagal „Planetary Resources“ planą iš pradžių į Žemės orbitą bus paleisti keliasdešimties centimetrų skersmens teleskopai „Arkyd 100“, kurie stebės beveik 9 tūkst. netoli Žemės skriejančius asteroidus. Jie atrinks tinkamo dydžio asteroidus, kuriuos vėliau tyrinės tobulesni „Arkyd 200“ serijos teleskopai, skriejantys aukštojoje Žemės orbitoje, o dar vėliau „Planetary Resources“ sukurti 300-osios serijos teleskopai tyrinės atrinktus asteroidus iš arti.
Apie tai, kaip vyks kasinėjimas – ar nuskridus iki asteroidų, ar juos atskraidinus, tarkime, į Mėnulio orbitą, kompanijos atstovai kol kas nekalba, nors neneigia svarstantys įvairias idėjas. Svarbiausia, kad visi „Arkyd“ teleskopai ir erdvėlaiviai bus gaminami masiškai, o tai leis sumažinti jų kainą.
„Panašiai buvo su kompiuteriais. Jie buvo dideli, laikomi steriliuose kambariuose ir juos aptarnavo vyrukai, vilkintys specialia apranga. Šiandien juos laikome kišenėse, ir nedidelė bėda, jei kuris iškrinta ant žemės“, – lygina Chrisas Lewicki, „Planetary Resources“ vadovas, anksčiau vadovavęs Marso zondų skrydžiams.
Jo kompanijos tikslas – tokį patį virsmą pasiekti robotizuotų kosmoso tyrimų srityje. Tarp šios kompanijos įkūrėjų, investavusių pinigus į kosminius tikslus, – itin nemažai IT pasaulio magnatų: „Google“ vadovas Larry Page’as, tarybos narys Ericas Schmidtas, „Microsoft“ milijardierius Charlesas Simonyi, režisierius ir nuotykių ieškotojas Jamesas Cameronas.
Tiesa, jei šiai kompanijai pavyktų kasinėti bent vieną asteroidą, galima tikėtis, kad kai kurie retieji metalai taptų nebe tokie reti ir kristų jų kaina. Be to, žmonijai tektų spręsti keblokus privačios nuosavybės kosmose klausimus. Bet kokiu atveju šį pavasarį verslas įrodė, kad kosmoso užkariavimo ambicijos nemirė kartu su valstybių biudžetų karpymu.

Andrius Jovaiša

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...