Balansas naujomis sąlygomis                                     8 p.   Respublikos Prezidentė: „Tektoniniai poslinkiai, kurie vyksta geopolitinės energetikos srityje, lems ir galių pasiskirstymą pasaulyje.“   Kariuomenė 2015-aisiais nenuobodžiaus                  46 p.   Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas: „Treniruosime savo greitojo reagavimo pajėgas.“   Mokslo garsinimui trūksta geros vadybos                64 p.   Dr. Vytautas Basys: „Už  [...]

Aukštojoje parfumerijoje kiekvienas aromatas yra meno kūrinys. Parfumeris kuria neskubėdamas. Kartais net po ilgos kūrybos kūrinys nėra pristatomas, nes taip nusprendžia kūrėjas. Menas reikalauja idėjos, meistriškumo, laiko ir tik tada savo eilės sulaukia komercija.

Naujųjų metų sutikimą švenčia kone visas pasaulis. Kiekvienas trokšta, kad šventė būtų kuo įsimintinesnė. Žmonės juda į miestų centrus, plūsta į gatves kuo linksmiau pasitikti ateinančių metų. Ir beveik visi tiki: kaip Naujuosius sutiksi, tokie jie ir bus…

Praėjusieji 2014 m. buvo ypatingi tuo, kad, gyvendami dvidešimt penktuosius Antrosios Lietuvos Respublikos metus, susidūrėme su grėsme mūsų valstybės nepriklausomybei. Kremliuje nubudęs Rusijos imperijos žvėris vėl pradėjo kvėpuoti ugnimi ir maitintis nepriklausomybę išsikovojusių valstybių piliečių krauju.

Vis dažniau per šventes keptą žąsį išstumia kalakutas. Septynioliktus metus Lazdijų rajone šiuos paukščius auginantys Rūta ir Gintas Cimakauskai maloniai sutiko įsileisti į savo ūkį. O jame auga ne tik kalakutai… Šie ūkininkai pasiūlys ir gurmaniškųjų patarškų, ir prancūziškų viščiukų.

XX a. 4-ajame dešimtmetyje Kaunas jau buvo apsipratęs su sostinės vaidmeniu. Modernizmo ir tautiškumo bruožai, politinių aktualijų ir valstybės istorijos problematika atsispindėjo visose gyvenimo srityse ir valstybės bei religinėse šventėse. Pirkimo karštinė, kuo tradiciškesnis, tačiau kartu ir išradingesnis Kūčių stalas, prie kurio susėdusias šeimas apimdavo nenusakomas visų istorinių Lietuvos teritorijų ilgesys – neatsiejama Laikinosios sostinės kalėdinės auros dalis.

Labdaros baliai – neatskiriama Laikinosios sostinės kultūrinio pulso dalis. Labdarystė tarpukariu plėtota visus metus, tačiau labdaros balių ypač padaugėdavo tarp Kalėdų ir Užgavėnių. Šis laikas Kaune vadintas balių sezonu.

Kodėl nereikia dovanoti nereikalingų dovanų, kada dera įteikti net molinį vazoną ar makaronų, o kada – įrenginį, skirtą jachtai, ar golfo kamuoliukus? Kaip susidoroti su kalėdinių dovanų maratonu, o jei nespėjote jo nubėgti per visus metus – ką pasikviesti į pagalbą? Šiais ir kitais klausimais, kad šventės teiktų malonumą, o ne žėrinčių vitrinų kančią, skaitytojams pataria asmens prekės ženklo ir organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantė-trenerė, Tarptautinės įvaizdžio konsultantų asociacijos (AICI) narė ir knygos „Dalykinės išvaizdos vadovas“ autorė Alvyda Jasilionytė.

Kalėdos – didžioji žiemos šventė. Mūsų protėviams tai buvo ypatingas laikas, kai kiekviena laiko sekundė – reikšminga, o bet koks žmogaus poelgis – prasmingas, vienaip ar kitaip lemiantis jo visų metų gerovę.

Metų žmogaus paieškose negali pro akis praleisti mokyklų. Ieškodami ne vienų metų laimėjimų, bet pedagogų, kuriuos įvertinti galima už viso darbo nuopelnus, išgirdome bent apie kelias dešimtis asmenybių. Jas kolegos vadina žvaigždėmis ir sako, kad jie, o ne tie iš geltonųjų žurnalų puslapių, yra tikrasis elitas.

Henrita Kontrauskienė – vienintelio Lietuvoje restorano-muziejaus „Ida Basar“ bendrasavininkė ir generalinė direktorė. Istorikė, atkurianti didikų ir bajorų luomo virtuvės nuo karaliaus Mindaugo iki Žečpospolitos suirimo valgiaraštį.

Dausuva – toji svajonių Lietuva – būtų patrauklus ir tautą keliantis reikalas, jeigu kas nors imtųsi ją kurti. Kelios pastabos šio „Veido“ numerio pagrindinės temos paraštėse.