Analizė. Tarptautiniai mokslo ekspertai pirmą kartą nuodugniai įvertino visų Lietuvos mokslo institucijų kuriamo mokslo kokybę. 49 iš 126 vertintų mokslinių vienetų – universitetų padalinių, institutų buvo įvardyti kaip silpni, arba patenkinami nacionalinio lygio žaidėjai. Maža to, 46 užsienio ekspertai, „parašę pažymius“ mokslo institucijoms, pakartojo nemažai tų pačių patarimų, kuriuos dar prieš 20 metų išdėstė užsienio ekspertai.

Kelionės. Gamta ir istorija čia jau tūkstantmečius varžosi, kuri paliks įspūdingesnį ženklą. Tad šią nedidelę Artimųjų Rytų valstybę maža vadinti tik rausvos dykumų rožės Petros, vieno iš naujųjų septynių pasaulio stebuklų, tėvyne. Tai ištisas rožynas.

Kalbėsime pagrindine šios savaitės tema – apie buvusių KGB talkininkų pavardžių viešinimą. Interviu su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Vytautu Matulevičiumi. Beje, jis – žurnalistas, tad kitą laidos puslapį skirsime gegužės 7-ąją pažymėtai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Tai bus interviu su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Grįšime prie metro idėjos. [...]

Antrąjį gegužės savaitgalį, gegužės 9-10 d., tarptautinė organizacija „Opera Europa“ skelbia Europos operos dienomis. Daugiau nei šimtas operos teatrų 24 šalyse ta proga kviečia į nemokamus renginius – ekskursijas, susitikimus ir koncertus.

Kova dėl kultūros. Kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos dieną, ir ši šventė mums tiesiogiai susijusi su tautos išsivadavimo iš svetimo jungo kova. Juk tą dieną 1904 m. mūsų bočiai pasiekė pirmą ryškią ir akivaizdžią pergalę prieš caro valdžią: privertė ją atšaukti spaudos lietuviškais rašmenimis draudimą, laimėjo karą, trukusį ištisus 40 metų, anot istoriko Simo Sužiedėlio, ne dėl raidės, o dėl tautos. O kaip tai galėjo įvykti: kaip nedidelė, neturtinga, mažai mokytų žmonių teturinti tauta galėjo įveikti caro imperiją su jos žandarais – raudonsiūliais, prokurorais, teismais ir kalėjimais?

Gegužės 2 d., šeštadienį, meno pasaulį nuliūdino žinia apie pasaulinio garso balerinos, choreografės, „baleto maištininkės“ Majos Pliseckajos mirtį. Viena talentingiausių ir įtakingiausių XX a. baleto šokėjų laikomą M.Pliseckają ištiko širdies smūgis. Jai buvo 89-eri.

Muitinės veikla. Balandį Vyriausybė patvirtino Tarnybos LR muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą. Jį pri­ėmus greta griežtinamų taisyklių būtų kuriamos palankesnės darbo sąlygos. Apie tai, kas pasikeistų jį priėmus, bei apie dabartines Muitinės departa­men­to problemas ir darbo rezultatus „Veidas“ kalba su finansų vice­mi­nistru, kuruojančiu šios institucijos veiklą, dr. Algimantu Rimkūnu.

Stuobrys geras daiktas, kol tai medis. Tačiau stuobriu pavadintas žmogus gali įsižeisti. Mediniai stuobriai kai kada nepamainomi, ko nepasakysi apie žmones.

Viršelio tema Karas prieš Lietuvą: tankai ar „žalieji žmogeliukai“      10   Lietuva Karo pramonė: nuo batų iki lazerių          20   Savaitės interviu Muitinė: korupcijos problema neišnykusi 26   Verslas ES parama: milijardai proveržio nesukūrė                     30   Visuomenė Lietuvos mokslas: pirmūnų mažoka         34   Vyrai: kodėl jų amžius Lietuvoje trumpas                     38   Pasaulis Islamizmas: ar tai [...]

Tebeaidint šūviams Rytų Ukrainoje, prieš daugiau nei metus Rusijos aneksuotas Krymas pamažu grimzta į ramią užmarštį: net drąsiausi optimistai nebedrįsta svajoti, kad šiandieninė padėtis greitai gali pasikeisti. Bet savąją kovą regione dar priversti kovoti Krymo totoriai, kurių laisvę iš lėto smaugia naujieji pusiasalio šeimininkai.

Konstituciniame Teisme (KT) pradėta nagrinėti byla, nuo kurios išsprendimo priklausys, ar Lietuvos valstybė privalės sumokėti Vilniaus miestui milijardą litų. Tai nėra tik Vilniaus miesto ginčas su Vyriausybe dėl vilniečių gyventojų pajamų (GPM) mokesčio mokėjimo į savivaldybės ir šalies biudžetą teisingų proporcijų nustatymo. Tai pirmiausia teisinis ir politinis ginčas tarp Vilniaus miesto ir Lietuvos regionų gyventojų dėl to, kiek vilniečiai turi sumokėti už tai, kad padoriai galėtų gyventi Skuodas, Akmenė, Šakiai ar kiti pamažu nykstantys Lietuvos regionai.

XXI amžiuje Viduržemio jūroje žuvo daugiau nei 22 tūkst. išsvajotąją Europą mėginusių pasiekti pabėgėlių. Pastaroji tragedija, kai nuskendo 800 iš Libijos į Europą plaukusių migrantų, dar kartą atkreipė europiečių dėmesį į šios vis didėjančios problemos mastą. Tačiau Lietuvos indėlis sprendžiant šią visos Europos problemą išlieka labai kuklus.