Europos politiką stebintis Politico.eu straipsnyje “Europos daktaras peršalo” teigia, kad eurokomisarui iš Lietuvos Vyteniui Andriukaičiui sunkiai sekasi Briuselyje: juo vis labiau nepatenkinti ir rėmėjai, ir priešininkai.
Europos Komisija
Europos politiką stebintis Politico.eu straipsnyje “Europos daktaras peršalo” teigia, kad eurokomisarui iš Lietuvos Vyteniui Andriukaičiui sunkiai sekasi Briuselyje: juo vis labiau nepatenkinti ir rėmėjai, ir priešininkai.
Aleksandras RADCZENKO
Kai Kremlius savo propagandai skleisti Lietuvoje skiria milijonus, tautinių mažumų integracija tampa jau ne tik jų tapatybės išsaugojimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Tik šį klausimą reikėtų spręsti visiškai kitaip, nei siūlo buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius G.Grina, „pamąstymui“ iškėlęs pasiūlymą uždaryti visas mokyklas, kuriose mokymas vyksta tautinių mažumų kalbomis.
Metų žmonėmis laikraščiai ir žurnalai dažniausiai skelbia prezidentus, premjerus ar ypač sėkmingai dirbančius verslininkus. Bet šįmet „Veidas“ Metų žmogumi išrinko eilinį tikrąja to žodžio prasme – Lietuvos kariuomenės savanorį, Gedimino štabo bataliono jaunesnįjį eilinį 25-erių Raidą Griškevičių.
Rimvydas VALATKA
Jei kas pernai būtų lietuviui pasakęs, kad prieš 2015-ųjų Kalėdas jis pirks daugiau ir įnirtingiau nei pernai, kai skubėta atsikratyti litų, dauguma turbūt būtų labai supykę: kur ten, juk euras. Gal ir negalima sakyti, kad euro laukta kaip maro, bet kainų augimu gąsdino, kas netingėjo, o ir patys žmonės gąsdinosi, kaip mokėjo.
Praėjusį sekmadienį Prancūzijoje vykusiame antrajame regioninės valdžios rinkimų ture kraštutinės dešinės Nacionaliniam frontui (FN) su Marine Le Pen priešakyje nepavyko perimti valdžios nė viename šalies regione, nors pirmasis turas šiai partijai pranašavo pergalę bent šešiuose. Vis dėlto ši partija nėra ir rinkimų pralaimėtoja – kritikų nerimui, koją jai pakišo tik Prancūzijos rinkimų sistema ir oponentų rokiruotės, o ne sumažėjęs rinkėjų palaikymas.
Gruodžio 11 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija pagerbė visuomeninei veiklai ir verslui nusipelniusius asmenis bei įmones – įteikė Petro Vileišio, „Inovacijų prizo“, sėkmingai dirbančios įmonės ir „Profesijos riterio“ apdovanojimus.
Šią savaitę į Lietuvą atvyko pirmoji pabėgėlių šeima iš Irako. Lietuva iš viso yra įsipareigojusi priimti 1105 karo pabėgėlius iš Sirijos, Irako, Eritrėjos ir kitų šalių. Šie skaičiai, kaip ir pats pabėgėlių atvykimo faktas, išmokų dydžiai, apgyvendinimo vieta, integracijos ir kitos galimos problemos, dirbtinai kausto lietuvių dėmesį jau kone metus. Tačiau nuo karų ar nelaimių į mūsų šalį atklystantys užsieniečiai, kaip ir šiuolaikinius pabėgėlius primenantys istorijos negandų ir vėtrų blaškyti tautiečiai, nėra jokia naujiena mūsų istorijoje.
Tyrinėjant Molėtų rajono pakraštyje prigludusius Videniškius apima archeologams pažįstamas jausmas. Sluoksnis po sluoksnio atsiveria neįkainojami istoriniai, kultūriniai, religiniai klodai. Su miesteliu susijusios istorinės datos veda į amžių glūdumą. Bet svarbūs reikalai čia vyksta ir šiandien. Videniškiečiai kloja savąjį kultūrinį sluoksnį, kad būtų ką palikti ateities kartoms.
Mokiniai su didele įmone imasi kurti bendrą organizaciją: vaikai beria idėjas, kaip tobulinti jau pagamintus produktus arba gaminti naujus, galvoja įmonės nuostatus ir tariasi, kaip balsuodami akcininkai ją valdys. Atrodytų, geroji privačios didmiesčio mokyklos patirtis, kai realaus verslumo ir kūrybiškumo moko savo srities profesionalai.
Edmundas Putrimas
Toronte gimęs lietuvis Edmundas Putrimas (56 m.), kurį į kunigus lygiai prieš trisdešimt metų Romos Šv. Petro bazilikoje įšventino popiežius Jonas Paulius II ir kuris asmeniškai pažįsta dabartinį popiežių Pranciškų, daugiau nei dešimtmetį rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Apie valandas, praleistas lėktuvuose, tolimuose trečiojo pasaulio šalių kalėjimuose ir akistatą su Aukščiausiuoju – pokalbis su E.Putrimu.
Istorija
Gyvūnai visais laikais vaidino svarbų vaidmenį karyboje. Pavyzdžiui, sumanus panaudojimas žirgų sąlygojo Čingischano pergales ir didžiausios imperijos istorijoje sukūrimą.
Rusija
Nuo santykių su Turkija ir Ukraina iki savo dukrų gyvenimo. Tokius klausimus išgirdo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per tradicinę didžiulę spaudos konferenciją, kuri truko tris valandas ir joje dalyvavo apie 1,4 tūkst. žurnalistų. Pateikiame svarbiausių V.Putino atsakymų penketuką: