Lietuvos politikai, žurnalistai, istorikai ir žmonės, save vadinantys patriotais, choru sako, kad mūsų istorinė savastis puolama. Nuolat mėginama perrašyti istoriją nuo seniausių laikų iki nepriklausomybės atkūrimo. Viešojoje erdvėje paprastai aiški valstybė, kuri mėgina perrašyti mūsų istoriją, tačiau pamirštama, kad šiandien pakeisti kai kurių faktų interpretavimą, o ateityje galbūt ir perrašyti vadovėlius, mėgina bent kelios jėgos.

Užsimaukšlinęs kažkur rastą baidarininko šalmą, apsiavęs dailiojo čiuožimo pačiūžomis nupjautais priekiniais dantukais ir rankose laikydamas iš medžio išdrožtą lazdą prieš 35 metus ledo ritulio subtilybių pradėjo mokytis Darius Kasparaitis. Keičiantis santvarkai, ekipuotės madoms lietuviškas ledo ritulys pratūnojo tarsi įsipainiojęs į kibų priešininkų vartų tinklą. Bet jau šešti metai matomas kiekybinis šuolis. Ar atėjo laikas kalbėti ir apie kokybinį?

Kelionės. Kažkas Turkijos kurortą Alaniją yra pavadinęs narkotiku. Kartą paragavęs šios vietos, apsvaigsti ir nori sugrįžti čia vėl. Gal todėl daugelis lietuvių Alanijoje yra įsigiję butus.

Urbanistika. Vakarų Europos miestai, jau seniai išsikėlę ambicingus urbanistinius planus, juos nuosekliai ir planingai įgyvendina, svajones paversdami realybe. Deja, Lietuvoje, architektų teigimu, iki šiol dar nė vienas miestas nėra parengęs tikros vizijos, miestai turi tik jų užuomazgas. Lietuvoje miesto plėtros perspektyva – dar gana naujas dalykas.

„Pavargo įrašytojas nuo balto triukšmo niekų. Kur jūs, tos bangos, pasakykite, būkite geros. Mėlynoje žvaigždėje, mano džiaugsme, mėlynojoje žvaigždėje, juodojoje skylėje, mano džiaugsme, juodojoje skylėje… Tai kur ta žvaigždė, kur ta skylė, nors kokia? Ir į kur man anteną nukreipti, sakykite, į kur?“ – gravitacinių bangų paieškas apdainavo Ukrainos bardas, Lietuvos fiziko prof. Kazimiero Pyrago mokinys Igoris Žukas.

Užribis. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje nusikalstamos struktūros, taip pat ultrapatriotais vadinti asmenys bandė įbauginti visuomenę ir teisėsaugą.

Šiais metais Kinijoje žadama parodyti beveik dvi dešimtis skirtingų pavadinimų lietuviškų spektaklių. Tačiau ar visos suplanuotos gastrolės tikrai įvyks – neaišku, nes prieš tai daugeliui trupių teks konkuruoti dėl Lietuvos kultūros tarybos teikiamos finansinės paramos tolimoms gastrolėms.

Vytautas Didysis buvo mažo ūgio, bet mokėjo kariauti. Jo pusbrolis Skirgaila buvo girtuoklis ir mušeika, bet mokėjo gydyti. Jogaila buvo didis politikas, bet nebuvo toks didis karo vadas kaip jo pusbrolis Vytautas Didysis. Abu su Vytautu buvo blaivininkai. Gėrė tik šaltinio vandenį. Blaivybė bent iš pradžių buvo skiriamasis Gediminaičių bruožas.

Įsivaizduokite dešimtmetį vaiką, kurio koncerto klausosi tikra karalienė. Tuometei Nyderlandų karalienei Beatričei kaunietis Stasys Makštutis grojo būdamas vos dešimties. Bet kuris scenos artistas pavydėtų tokio debiuto. Ir pavydėjo: „Kam koncerte reikalingas tas mažas vaikas, juk yra geresnių muzikantų.“

Nuošalėje nuo įžymiojo Puntuko akmens, nematomas net iš Laimės žiburio aukštumų, niekam per daug nekrisdamas į akis gyvena sau Debeikių miestelis. Anykščių rajone besilankantys turistai čia užsuka nebent netyčia, bet be Debeikių žmonių neapsieina nei svarbiausia Lietuvos vieta – Gedimino kalnas, nei Amerikos ambasada.

Šioje laidoje su Seimo nariu, ekonomikos profesoriumi Kęstučiu Glavecku aptariame „Panamos popierių“ įtaką Lietuvai, o su kultūros ministru Šarūnu Biručiu kalbame apie ministerijos inicijuojamo Mecenatystės įstatymo projektą. Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose.  

Prieš dvi savaites skelbėme filmų, į kuriuos aktyviausiai pirko bilietus dar neprasidėjusio festivalio žiūrovai, penkioliktuką. Metas pažvelgti, ką jame pakeitė pirmoji kino salėse žiūrovų praleista savaitė.