Oskaro Koršunovo „Akis už akį“ iki šiol aktyviai aptarinėja tiek kritikai, tiek politikos apžvalgininkai, tiek paprasti Lenkijos piliečiai, savo nuomonę išsakantys „blog´uose“ ar komentarų skiltyse. Jūsų dėmesiui – ištraukos iš įvairių atsiliepimų.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių.

Valstybės, kurioms tenka importuoti energetinius išteklius, viliasi išsigelbėti diversifikuodamos rinką: kuo daugiau alternatyvių tiekėjų tampa rinkos žaidėjais, tuo mažiau tikėtina, kad energetinių išteklių eksportas ar jų kainos gali būti panaudota kaip „ginklas“.

Kai kurios aukštųjų mokyklų turinčios savivaldybės bando užtvenkti išvažiuojančių studentų srautą pinigais. Štai šiauliečiai – gerai besimokantys studentai ir abiturientai – gali pretenduoti į stipendijas, jei stoja į Šiaulių uni­versitetą. Ką gelbėja savivaldybė, įsteigusi 30 tūkst. eurų fondą – vietinį jaunimą ar konkrečią aukštąją mokyklą?

Emigracijai šluojant kaimus ir miestelius atsivėrė nemaloni tiesa – infrastruktūra, kuriai gerinti investuota šimtai milijonų eurų, tampa nebereikalinga, o parengti kitų projektų kokybiškai negalima. Pagal galiojančius teisės aktus, projektus reikia ruošti remiantis senomis normomis, kurios jau nebeaktualios. Kartu pinigai bus be reikalo užkasti į žemę.

Žinant režisieriaus Artūro Areimos santykį su moteriškais personažais, naujiena apie jo statomą Frydricho Schillerio „Mariją Stiuart“ privertė kilstelėti antakį: kas gi nutiko, kad šis režisierius nusprendė kalbėti moteriškais personažais?

Tie, kurie net nesidomi menu, pamatę jo skulptūras akimirkai sustoja ir nejučia jų dėmesį prikausto įspūdingi kūriniai. Į krantą išmesto medžio skulptūros ne tik suburia tūkstančius smalsuolių į šio menininko parodas, bet ir kiekvienais metais patraukia Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II.

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta tarptautinė paroda „Levas Bakstas. Epocha ir kūryba“. Joje – ne tik paveikslai, bet ir margaspalviai menininko sukurtų raštų audiniai.

Santykių ekspertai nuolat kartoja, jog laimingoms poroms svarbiausia – atvirai ir dažnai kalbėtis tiek apie gerus, tiek – apie blogus dalykus, netylėti, nelaukti ir nekaupti pykčio ar nepasitenkinimo, kol jis išsilieja per kraštus. Tos pačios taisyklės galioja ir darbo santykiuose.

Šiemet standartizuotus testus laiko pirmoji banga aštuntokų, kurie savo žinias galės palyginti su tuo, ką mokėjo būdami ketvirtokai. Tokia ir buvo testų idėja – matuoti mokinio pažangą kas dvejus metus, o ne šokiruoti dvyliktokus, kai valstybino brandos egzamino išvakarėse jie supranta, kad dar daug ko nemoka.

Neseniai į vieną dažnai linksniuojamą Graikijos salą buvo nuvykęs popiežius Pranciškus. Ne pailsėti ir nuo sielovados rūpesčių atsikvėpti, o palaikyti tų, kuriems ši žemė tampa pirmu kietu pagrindu po kojomis pakeliui į saugesnį pasaulį. Čia pat pajūry nusimetę gelbėjimosi liemenes jie skuba į naujųjų salos lankytojų – policininkų, savanorių, žurnalistų glėbį. Ar į Lesbo salą dar atvyksta tikrųjų turistų?

Ispanas drobiniais drabužiais su linų vainiku ant galvos dalyvauja religinėse apeigose baltų šventavietėje. Tai ne spektaklio scena, o tik viena iš daugelio tikrų baltiškų švenčių akimirkų, kurias ne pirmus metus organizuoja menininkas Žilvinas Danys. Jo rūpesčiu daugybė užsieniečių vis daugiau sužino apie Lietuvą ir senąją lietuvių kultūrą.