2016 Gegužės 10

Poilsis

Turizmo svarstyklės: vieniems pabėgėlių šiukšlės, kitiems aukso amžius

veidas.lt

 

 

"Scanpix" nuotr.

Inga NECELIENĖ

Neseniai į vieną dažnai linksniuojamą Graikijos salą buvo nuvykęs popiežius Pranciškus. Ne pailsėti ir nuo sielovados rūpesčių atsikvėpti, o palaikyti tų, kuriems ši žemė tampa pirmu kietu pagrindu po kojomis pakeliui į saugesnį pasaulį. Čia pat pajūry nusimetę gelbėjimosi liemenes jie skuba į naujųjų salos lankytojų – policininkų, savanorių, žurnalistų glėbį. Ar į Lesbo salą dar atvyksta tikrųjų turistų?

Manoma, kad dėl pablogėjusių Ru­sijos ir Turkijos santykių daugiau turistų iš Ru­sijos rinksis keliones į Graikiją.

Viena populiariausių viešbučių ir apartamentų paieškos sistemų rodo, kad šią gegužę Graikijos Lesbo saloje viešbučių ir apartamentų sparčiai mažėja. Nežinia kiek mėnesių visai žiniasklaidai skalambijant apie dar neregėtus ją užplūdusių pabėgėlių srautus, poilsio kambarių nuomotojams neliko nieko kita, kaip vasaros sezoną bent iš dalies bandyti gelbėti mažinant kainas. Savaitės trukmės dviviečio kambario privačiuose apartamentuose ant jūros kranto kaina prasideda nuo 126 eurų. Ar kur nors matėte tokią? Prie daugumos pasiūlymų – perspėjimas, kad per artimiausias kelias valandas likęs vienas ar du numeriai greičiausiai bus užsakyti. Trijų žvaigždučių viešbučio su pusryčiais savaitės dviem kaina vos persirita per 200 eurų. Bet vėlgi nepatariama delsti.

Graikija: ne viskas blogai, kas juodai piešiama

Lietuvos Respublikos ambasados Graikijoje atstovų tvirtinimu, migracijos krizė ir nestabili finansinė padėtis pakenkė Graikijos įvaizdžiui, bet šios šalies Turizmo konfederacija tikisi, kad 2016-aisiais šalis sulauks rekordinio 25 mln. turistų srauto ir gaus 800 mln. eurų papildomų pajamų. Manoma, kad dėl pablogėjusių Ru­sijos ir Turkijos santykių daugiau turistų iš Ru­sijos rinksis keliones į Graikiją.

Graikijoje turizmo sektorius – vienintelis, kuris nuolat augo ekonominės krizės laikotarpiu (praėjusiais metais sulaukta taip pat rekordinio 23,6 mln. turistų srauto) ir sudarė 18,5 proc. šalies BVP (kaip skelbia Pasaulio kelionių ir turizmo taryba, tai beveik dvigubai daugiau nei Europos vidurkis). Šiais metais iš tu­rizmo planuojama gauti 15 mlrd. eurų pajamų (2015 m. gauta 14,2 mlrd. eurų).

Šiemet Graikija pagal populiarumą pakilo į antrą vietą po Ispanijos ir jo paslaugomis 2016 m. pasinaudos 2,3 mln. turistų, no­rinčių vykti į Graikiją.

Po šiemet kovą pasirašyto ES susitarimo su Turkija uždarius vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus, pastebimai mažėja ir migrantų srautas į Graikijos salas. Didėjantį turistų susidomėjimą Graikija rodo ir tai, kad britų oro bendrovė „British Airways“ šią vasarą didina reisų skai­čių iš Londono į Koso, Rodo, Mikono, Kretos, Korfu ir Santorino salas. Vienas di­džiausių Europoje kelionių organizatorius TUI praneša, kad šiemet Graikija pagal populiarumą pakilo į antrą vietą po Ispanijos ir jo paslaugomis 2016 m. pasinaudos 2,3 mln. turistų, no­rinčių vykti į Graikiją.

Graikijos vyriausybė paskelbė apie naujas turistų pritraukimo į šalį priemones – šią vasarą turistams iš JAV, Rusijos, Izraelio ir Turkijos prie tradiciškai galiojančios mokesčių grąžinimo sistemos papildomai bus taikomos 20 proc. nuolaidos visiems pirkiniams.

Pačių populiariausių Rodo ir Kretos salų turistai nesibaimina. Šiek tiek kitokia padėtis tose Egėjo jūros salose, į kurias pirmiausia patenka pabėgėliai. Chijo salos viešbučių asociacijos prezidento Petroso Fengoudakio teigimu, palyginti su 2015-aisiais, viešbučių užsakymų šiai vasarai sumažėjo 90 proc., bet dar ge­gužę padėtį gelbsti šios salos viešbučiuose apsistoję ES agentūros „Frontex“ ir tvarką prižiūrintys policijos pareigūnai.

Labiausiai nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančioms saloms Graikijos vyriausybė padarys išimtį ir nuo liepos už apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas nedidins PVM mokesčio iki 24 proc.

Samo saloje viešbučių užsakymų sumažėjo 40 proc., bet tikimasi, kad padėtis pagerės, kai turistinio sezono laikotarpiu į salą bus pradėta skraidyti užsakomaisiais reisais. Lesbe padėtis taip pat nėra gera, todėl šios salos valdžios ir vietos verslo atstovų iniciatyva buvo priimta turizmo plėtros ir gerojo salos įvaizdžio atkūrimo strategija, numatanti galimybę pasinaudoti šiuo metu saloje įsikūrusiais žiniasklaidos atstovais iš įvairių užsienio šalių.

Visoms labiausiai nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančioms saloms Graikijos vyriausybė padarys išimtį ir nuo liepos už apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas nedidins PVM mokesčio iki 24 proc.

Alternatyvų paieškos

Lietuvos kelionių agentūros organizuotų išvykų į Lesbo salą nesiūlė ir nesiūlo – nėra tiesioginių skrydžių. Bet Kosas – ne taip seniai pateikta ir tautiečių gana greitai pamėgta nauja kryptis. „Makalius.lt“ konsultantas prasitaria, kad dabar apie Kosą sulaukiama bene daugiausiai klausimų, bet tie, kurie pasiryžta vykti, grįžę sako, kad kalbos perdėtos – pabėgėlių nei matė, nei girdėjo.

Natūralu, kad rinka reaguoja į žiniasklaidos pranešimus: jei nuolat pranešama apie negeroves, ir turistų srautas ta kryptimi sumažėja. Bet sulaukus atgalinės poilsio paslaugų siūlytojų reakcijos – mažesnės kainos, tenka spręsti dilemą, ar šiek tiek rizikuoti ir pigiau pailsėti, ar vykti ten, kur brangiau, bet saugiau.

Atsargesni, nemalonių netikėtumų per atostogas nemėgstantys keliautojai renkasi toliau nuo pabėgėlių maršrutų esančias šalis. Iš Va­karų Europos šalių kurortų dabar tikrą auk­so amžių išgyvena Ispanija, Bulgarija, Portugalija, Italija. Pastarąją šalį ypač pamėgę savarankiškiau keliauti mėgstantys turistai.

Tiems, kurie gali sau leisti, pakitus politinėms realijoms ar saugumo tendencijoms atsiranda proga nuvykti pakeliauti kitur.

Pasak „Novaturo“ rinkodaros projektų vadovės Dovilės Zapkutės, minėtos šalys vasaros sezoną pasitinka užsitikrinusios didesnį viešbučių užimtumą nei įprastai tokiu metu. „Todėl apibendrinant galima sakyti, kad vasaros sezono laikotarpiu šių šalių viešbučių kainoms turės įtakos didesnis viešbučių užimtumas. Populiariausi viešbučiai graibstomi greičiausiai, todėl ir kainų pokytis juose bus labiausiai juntamas“, – sako D.Zapkutė.

Iš tų Europos šalių, kuriose brangiau, bet saugiau, „Kelionių akademijos“ atstovas Ka­zimieras Jarmalis mini Ispaniją – būtent į ją dažniausiai krypsta dėl pakitusios saugumo aplinkos vasarą Graikijos ir Turkijos nusprendę atsisakyti keliautojai.

Panašią dilemą jau teko spręsti šią žiemą. Dėl teroro atakų ir sumenkusio saugumo ištuštėjus Egiptui, ypač Sinajaus pusiasalio kurortams, poilsiautojai kaip alternatyvą rinkosi Kanarų salas arba dar tolimesnius kraštus – Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus, Pietryčių Aziją. Arba nuo ankstyvo pavasario ėmė traukti į Kiprą.

„Tiems, kurie gali sau leisti, pakitus politinėms realijoms ar saugumo tendencijoms atsiranda proga nuvykti pakeliauti kitur. Po­ilsiautojų srautas į Egiptą jau keleri metai sumažėjęs – žmonės nelinkę rizikuoti ir verčiau renkasi saugesnes kryptis“, – sako K.Jarmalis.

Turkijos fenomenas

Turkijos kurortuose būrius pabėgėlių kažin ar sutiksi, bet dėl pykčių su Rusija praradę nemažai šios šalies turistų kainas pareguliuoti buvo priversti ir turkai. Dar sausį, vasarį į būsimąjį sezoną žvelgę optimistiškiau, maždaug nuo kovo pustuščiai šios šalies viešbučiai ėmė siūlyti apie 20–30 proc. pigesnį poilsį. Jau ne vienus metus pagal mūsų šalies vasaros sezono turistų srautą Turkija neužleidžia lyderio pozicijų. Vargu ar atpigus poilsiui užleis ir šiemet. Antalija, Kemeras – tradiciškai populiarios lietuvių vasarotojų kryptys, čia ramu ir apie nesaugumą bent kol kas negirdėti.

„Praėjusiais metais į Turkiją kylantys lėktuvai būdavo pilni dar gerokai iki skrydžio, o dabar juose atsiranda laisvų vietų, todėl vėl imti skelbti paskutinės minutės pasiūlymai. Šis pavasaris Turkijoje ypač gražus ir šiltas, o balandžio pabaigoje vietą dviviečiame numeryje labai padoriame Kemero viešbutyje savaitei su „viskas įskaičiuota“ kompleksu buvo galima gauti už 200 eurų“, – pateikia pavyzdį K.Jar­malis.

Kodėl Turkija tokia populiari? Tiesiog jai lygiaverčių alternatyvų nėra, ypač kai kalbama apie šeimų poilsį. Variantas „du suaugę ir trys vaikai“ retai kur siūlomas, nebent dar Kretoje, o Turkijoje – labai prašom. Ši šalis dar unikali tuo, kad čia viskuo pasirūpinta: geru maistu, oru, viešbučiais, dažnai turinčiais gana dideles teritorijas ir siūlančiais įvairių pramogų bei renginių, tai yra visko, ko reikia pasyviam ge­ram poilsiui.

Gerą Turkijos siūlomą kainos ir kokybės santykį mini ir „Novaturo“ atstovė. „Pagal šį san­tykį Turkija šiais metais yra lyderė. Ir tai pa­grindinė priežastis, kodėl lietuvių susidomėjimas šia kryptimi nemenksta. O dabartinė Tur­kijos politinė padėtis leidžia mums susitarti dėl geriausių kainų ir tą naudą atiduoti klientams. Tą keliautojai gali pajusti jau dabar, bet ši situacija Turkijoje normalizuosis ir viskas grįš į įprastas vėžes, tai tik laiko klausimas“, – ragina nedelsti D.Zapkutė.

Lietuviai dėl tam tikrų politinių ar ekonominių įvykių atpigusios šalies nelinkę aplenkti. Tokią tendenciją patvirtina prieš porą sezonų į lyderių gretas šovusios Graikijos, tąkart kovojusios su ekonominės krizės padariniais, pavyzdys arba dar ankstesnis Ispanijos populiarumas. Ar šiemet neaplenksime ir Lesbo salos?

20 km Egėjo jūra iš Turkijos iki Lesbo pripučiamu plaustu įveikti prireikia maždaug trijų valandų. Už šį mirties keliu pramintą maršrutą su bilietu į vieną pusę nelegalūs migrantai bran­­giai susimoka. Vieni atiduoda visas turimas santaupas, o kiti – ir visą gyvenimą.

Šiųmetės graikų prognozės – atsargios

„Sete Intelligence“ duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, 2016 m. kovą į Graikiją atvykstančių turistų buvo daugiau, bet į tolesnį jų gausėjimą žvelgti atsargiai graikus verčia kelios priežastys: nestabilumas šalyje ir visoje ES, neaiški Graikijos ateitis dėl iki šiol nepasibaigusių derybų su tarptautiniais kreditoriais, migrantų antplūdis, mažinantis šalies patrauklumą ir bloginantis turistų nuomonę apie saugumą šalyje, Vidurio Rytų konfliktai, įtempti Rusijos ir Turkijos santykiai, Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES tikimybė ir svarų sterlingų smukimas, galbūt sumažinsiantis iki šiol didėjusį turistų iš šios šalies srautą, naujų biometrinių Šengeno vizų Rusijos ir Kinijos piliečiams įvedimas, Graikijos žemdirbių rengiamos kelių blokados, apribojančios galimybes turistams keliauti automobiliais, ir panašios turizmui nepalankios priežastys.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ambasados Graikijoje pateikta informacija

Laisvo žmonių judėjimo rykštė – teroro baimė

Turistų srautą stipriai veikia ne tik pabėgėliai, įvairios krizės, bet ir teroro aktai. Kokį smūgį šaliai suduoda tokie teroristiniai išpuoliai kaip pernykštis Paryžiuje ir kiek laiko prireikia įvairioms valstybės ūkio sritims, tarp jų ir turizmo, atsigauti?

Nepaisant 2015 m. sausį ir lapkritį Paryžiuje surengtų teroristinių išpuolių, Prancūzija praėjusiais metais tebebuvo labiausiai turistų lankoma šalis pasaulyje. Prancūzijos žemyninėje dalyje (be užjūrio teritorijų) apsilankė 84,5 mln. užsienio turistų, iš jų 68 mln. – europiečių (planuota sulaukti apie 87,7 mln. – tokį skaičių rugpjūtį buvo paskelbęs tuometis Prancūzijos užsienio reikalų ministras, taip pat atsakingas ir už šalies turizmo plėtrą, Laurent’as Fabiusas). Užsienio turistų skaičiaus pokytis, palyginti su 2014 m., – plius 0,9 proc. Nakvynių per praėjusius metus padaugėjo 0,8 proc.

Turistų itin lankomoje Prancūzijos sostinėje surengti teroristiniai išpuoliai, ypač įvykdytas lapkričio 13 d. ir pareikalavęs 130 žmonių, tarp jų ir nemažai užsieniečių, gyvybių, sudavė rimtą smūgį Paryžiaus regiono turizmo sektoriui. Po šio išpuolio stipriai sumažėjo apgyvendinimo įstaigų užimtumas: per pirmas dvi savaites po lapkričio 13 d. išpuolių apgyvendinimo įstaigų Paryžiuje ir jo regione svečių iš užsienio sumažėjo 25 proc. (visos šalies mastu – 6 proc.).

Dėl išpuolių daugiausiai kelionių į Prancūziją atšaukė arba atidėjo amerikiečiai ir Azijos šalių turistai. Bet spalio–gruodžio mėnesiais nakvynių skaičius Prancūzijos pajūryje įsikūrusiose apgyvendinimo įstaigose padidėjo 2 proc., kaimo sodybose – 3 proc. (palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu).

Per paskutinį 2015 m. ketvirtį Prancūzijos apgyvendinimo įstaigų svečių iš užsienio sumažėjo 3,1 proc., nors per pirmuosius tris ketvirčius šis skaičius buvo šoktelėjęs 1,8 proc. Paryžiuje ir jo regione besilankančių užsienio turistų lapkritį ir gruodį sumažėjo apie 15 proc.

2016 m. kovo 1 d. paskelbta apie sprendimą skirti 2,5 mln. eurų Prancūzijos, kaip saugios ir patrauklios turistinės krypties, reklaminei kampanijai (1 mln. eurų – iš valstybės biudžeto, kitus 1,5 mln. eurų suteiks privatūs šalies turizmo sektoriaus atstovai ir įvairios organizacijos). Pagrindinis dėmesys bus skiriamas šalies reklamai socialiniuose tinkluose, siekiant susigrąžinti užsienio šalių turistų pasitikėjimą šalies saugumu.

Paryžiaus merija ir regionas, nacionalinė geležinkelių kompanija SNCF kartu su prabangių parduotuvių tinklu „Galeries Lafayette“, „Facebook“, Paryžiaus monetų kalykla ir kitais turizmo sektoriaus dalyviais ketina organizuoti reklamos kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – susigrąžinti užsienio turistus į Paryžiaus regioną.

Prancūzija tikisi 2020 m. sulaukti 100 mln. užsienio turistų. Šalies vyriausybė planuoja pratęsti iki gegužės 26 d. šalyje galiosiančią nepaprastąją padėtį dar dviem mėnesiams. Šitaip siekiama maksimaliai užtikrinti birželio 10–liepos 10 d. Prancūzijoje vyksiančio Europos futbolo čempionato dalyvių ir sirgalių saugumą.

Aukščiausieji Prancūzijos pareigūnai nuolat primena, kad Prancūzijai gresiantis teroristinių išpuolių pavojus yra didžiausias per visą šalies istoriją, kartu pabrėždami, jog imtasi visų reikiamų veiksmų, kad šalyje būtų užkirstas kelias teroro aktams.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijos Respublikoje pateikta informacija

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...