2010 Lapkričio 29

Spaudos aktualija

Anot ūkio ministro, kainos gali dar augti

veidas.lt

Ūkio ministras Dainius Kreivys šalies ekonomiką lygina su lėktuvu, kurio vienas variklis veikia puikiai, o kitas – tik pamažu pradeda suktis.

Lietuvos eksportui ir pramonei recesija jau baigėsi, tačiau tam, kad atsigautų vidaus vartojimas, dar prireiks laiko – jo augimas pastebimas tik pastaruosius du mėnesius. Taip interviu “Lietuvos žinioms” teigė ūkio ministras Dainius KREIVYS.

Vyriausybės išreklamuotas Ekonomikos skatinimo planas, turintis būti ramsčiu kovojant su krizės padariniais, sulaukė dažniausiai kritiškų vertinimų, tačiau ūkio ministras jų girdėti nelinkęs.

„Lietuvos žinios“ rašo:

- Rudens pradžioje visuomenę papiktino išaugusios maisto kainos. Ar nesibaiminate, kad atėjus žiemai maistas vėl brangs? Turint galvoje įsibėgėsiantį šildymo sezoną, tokia perspektyva atrodytų išties grėsminga, – klausė ministro „Lietuvos žinios“.

- Grėsmė, kad ims brangti produktai, visada yra. Verslas dažnai nori greitesnio pelno. Situacija rinkoje oligopolinė, tokios struktūros yra nelanksčios ir gali lengvai turėti viršpelnį, diktuoti sąlygas pirkėjams. Vyriausybė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė verslui pasiuntė aiškią žinią – žmonėms šiuo metu nelengva, tad sunkmetį turime išgyventi solidariai. Manau, kad kol kas supratimas iš verslo pusės yra.

- Esama optimistinių prognozių, esą recesija po Naujųjų metų baigsis. Tačiau kritikai teigia, kad Ekonomikos skatinimo planas nesuveikė taip, kaip planuota. Kokių priemonių žadama imtis kitąmet?

- Jeigu mūsų ekonomiką lygintume su lėktuvu, tai dabar skrendame tik su vienu varikliu, o kitas pamažu pradeda suktis. Pirmasis variklis – pramonė ir eksportas – šių metų pabaigoje pasiekė 2008 metų piko lygį. Priminsiu, kad prieš dvejus metus rezultatai buvo aukščiausi per visą šalies istoriją. Taigi dabar kiekvienas aukštesnis rezultatas reikš naują Lietuvos eksporto rekordą. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų pramonei ir eksportui recesija tikrai baigėsi – įmonės priima naujų darbuotojų, plečia gamybą. Antrasis variklis – mūsų vidaus vartojimas, o jis jau antrą mėnesį auga. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad statybų bendrovės nustojo skųstis. Geras pavyzdys – Panevėžio statybos trestas. Jis pernai patyrė 2 mln. litų nuostolių, o šiemet gavo palyginti didelį pelną. Esu įsitikinęs, kad Ekonomikos skatinimo planas suveikė neblogai, paramą krizės metu gavo 11 tūkst. įmonių. Valdžia ir Ūkio ministerija sudarė prielaidas ekonomikai atsigauti, o pagrindinis valstybės sėkmės laidas yra verslas, kuris sugebėjo atsitiesti ir tempia mūsų ekonomiką į priekį.

- Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo sistemos siūlymai bus dar tik teikiami Vyriausybei. Kodėl jų nebuvo iki šiol?

- Negaliu sutikti, kad nebuvo. Valstybėje 98,5 proc. viso verslo yra smulkusis ir vidutinis. 11 tūkst. įmonių buvo paremtos vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, o didžiąją dalį šios paramos gavo būtent smulkiosios ir vidutinės įmonės. Mūsų tikslas – skatinti verslumą ir naujų įmonių kūrimąsi. Reikia pasiekti, kad žmonėms būtų prieinami smulkūs kreditai, tam tikri paramos paketai, efektyviai dirbtų verslo informacijos centrai. Mes sakome, kad smulkusis verslas, išskyrus patentus, dabar yra apmokestintas per daug. Turėtume iš esmės peržiūrėti mokestinę bazę kiekvienam vadinamajam verslo laiptui. Esame parengę planą, išklausę ekspertų nuomonių, ketiname grįžti prie klausimo Vyriausybės lygmeniu ir bandysime įgyvendinti projektą “Verslo laiptai”. Kiek laiko tai truks? Projektas sudėtingas, nes keičiama mokestinė bazė. Neužteks vien verslo ir Ūkio ministerijos noro, būtinas Vyriausybės pritarimas. Tačiau esu girdėjęs šio projekto palaikymo žodžių, tikiu, kad jis bus priimtas Seime jei ne rudens, tai pavasario sesijoje.

- Vietos verslas stebisi, kodėl kviečiamoms užsienio kompanijoms sudaromos išskirtinės sąlygos. Mūsų verslininkai teigia, kad patys galėtų įvykdyti keliamus uždavinius, jei sulauktų realios valstybės paramos?

- Užsienio investuotojai gavo gerokai mažiau paramos nei Lietuvos verslas. Su mūsų šalies bendrovėmis pasirašyta sutarčių investiciniams projektams įgyvendinti už 2 mlrd. litų, o su užsienio įmonėmis – vos už 10 mln. litų. Taigi skaičiai tokie, kad nereikia nė aiškinti. Labai geras pavyzdys – Visoriuose steigiamas Saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras, į kurio kūrimą verslininkai įdeda 100 mln. litų, o valstybė iš Europos Sąjungos (ES) paramos – 50 mln. litų.

- Vienas deklaruojamų būsimo atsigavimo elementų – užsienio investicijų pritraukimas. Kada į Lietuvą galėtų ateiti nauji investuotojai? Su keliomis didelėmis kompanijomis deramasi ir ko tikimasi iš šių derybų?

- Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas apie tai, su kuria kompanija kurioje derybų stadijoje esame. Taip pat, kiek į sąrašą pateko naujų kompanijų. Visa ši informacija yra konfidenciali, nes šie sąrašai labai įdomūs ir mūsų konkurentams. Derybos vyksta su 3-5 didelėmis kompanijomis ir tikiuosi, kad iš turimo sąrašo kurios nors jų į Lietuvą įžengs bent jau artimiausią pusmetį. Bendras sąrašas nemažas, jame yra ir paslaugų centrų, ir gamybos įmonių. Norėčiau pabrėžti, kad įmonės, su kuriomis šnekamės, žvalgosi ne tik į Vilnių, šiuo metu jau kalbama ir apie Kauną.

- Kas, Jūsų nuomone, leidžia tikėtis, kad Lietuva gali tapti Šiaurės Europos paslaugų centru?

- Turėdami viziją kalbame apie tai, ką turime geriausio. Visų pirma, tai – išsilavinę žmonės. Dažnai patys niurzgame, kad mūsų specialistai neva blogi, be kompetencijos, bet, pavyzdžiui, “Barclays” ar “Western Union” vadovai yra sakę, jog į Lietuvą atėjo dėl darbuotojų žinių ir gebėjimų. Mes turime daug talentų, tačiau man neramu, kad nemažai gabių žmonių renkasi emigraciją. Dabar tai milžiniška problema. Ne tik dėl to, kad mažėja dirbančiųjų, bet ir todėl, kad kompanijos, kurios galėtų ateiti į Lietuvą, netenka potencialių darbuotojų. Tai kelia nerimą.

Antras dalykas – infrastruktūra. Kai kuriais aspektais esame visa galva aukščiau nei kitos ES šalys, ką jau kalbėti apie tokias valstybes kaip Vokietija ar Prancūzija, kurios atsilieka nuo mūsų pagal skaitmeninę infrastruktūrą. Derėtų pažymėti, kad esame konkurencingi. Algų dydis Lietuvoje yra patrauklus užsieniečiams, „Lietuvos žinioms“ sakė ministras.

- Pirmasis bandymas pakeisti valstybės turimo turto valdymą patyrė akivaizdžią nesėkmę. “Visuomio” idėja nesulaukė pritarimo net tarp konservatorių-krikdemų, delegavusių Jus į Vyriausybę. Ar nežlugs naujos pertvarkos šioje srityje planas?

- Judame į priekį pertvarkydami valstybės įmonių valdymą. Šį klausimą ketiname aptarti artimiausiame Vyriausybės pasitarime. Pagrindiniai pertvarkos principai – skaidrumas, aiškūs tikslai ir reguliavimo bei valdymo atskyrimas. Skaidrumo gairės yra patvirtintos ir Ūkio ministerija kitąmet jas rengiasi įgyvendinti. Tai reiškia, kad visos įmonės turės teikti ketvirtines ir metines ataskaitas, iš kurių bus daug kas matyti. Tikslus valstybės įmonėms kels Finansų ministerija. Visi sutariame, kad įmonė yra turtas ir ji turi duoti grąžą žmonėms. Tą grąžą turi apskaityti Finansų ministerija ir biudžete padalyti įvairioms sritims.

Trečiasis tikslas – reguliavimo bei valdymo atskyrimas yra pagrindinis klausimas. Aš ir dabar manau, kad geriausia būtų tai daryti atskiroje holdingo kompanijoje. Tačiau “Visuomio” idėja nesulaukė palaikymo. Taigi reguliavimo ir valdymo atskyrimu dabar turės pasirūpinti pačios ministerijos. Čia dar daug reikės diskutuoti. Žiūrėsime, kaip bus įgyvendinami mūsų planai, ar įmonės duos rezultatą, kurio tikimės. Galbūt vėliau atsiras pasitikėjimas tuo, ką darome, ir vėl bus galima kalbėti apie geriausią variantą.

- Kaip vertinate koalicijos partnerių bendradarbiavimą koalicijoje? Netrūksta pavyzdžių, kai kolegos imasi abejotinų iniciatyvų. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pranešė apie Lietuvos pašto didinamus įkainius už laikraščių pristatymą. Tai skaudus smūgis leidėjams ir skaitytojams. Valdančiųjų reitingų jis tikrai nepadidins.

- Noriu atkreipti dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai laikosi nuomonės – įmonės turi veikti efektyviai. Tai yra ir sąnaudų optimizavimas, komercinės veiklos atskyrimas nuo nekomercinės, skaidri apskaita, profesionalūs vadovai. Šiuo metu to įmonėse nematome. Iš karto sakyti, kad kelsime kainas, yra neteisinga. Visų pirma reikia susitvarkyti pačiose įmonėse, o kainas kelti tik tada, kai viskas padaryta. Tai pasakytina apie visas valstybei priklausančias bendroves, taip pat ir apie Lietuvos paštą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. saydo saydo rašo:

    Kainos nuolatos augo, auga ir augs, nes gyvename kapitalizme, o nebe socializme, kur jos galėdavo būti reguliuojamos iš Maskvos. Kapitalizmas tuo ir pasižymi, kad žmonės vietoje to, jog rūpintųsi ką padarius, kad kainos nustotų augusios, privalo rūpintis iš kur kasmet gauti daugiau lėšų ir kaip valdyti savo šeimos biudžeta apkarpant išlaidas nereikalingiems dalykams.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...