Šiuo metu Lietuvoje nė vieno veikiančio televizoriaus neturi 4 proc. namų ūkių, o teiginys “aš nežiūriu televizoriaus” tampa vis populiaresnis.

Palangoje tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – pramogaus aktyvaus laisvalaikio propaguotojai bei sporto mėgėjai – didžiausią šalies kurortą ir vėl išjudins didžiausias šalyje rengiamas masinio sporto festivalis „Sportas visiems“. Renginio organizatoriai žada ir rekordą – ne bet kokį, o Gineso.

Kauno technologijos universitete (KTU) – esminės permainos: vyksta studijų ir mokslo valdymo pertvarka. Visose universiteto veiklos srityse – daug svarbių pokyčių: kinta studijų programos, dėstymo metodai, dėstytojų darbo principai, reorganizuojami fakultetai. Kaip šis atsinaujinimas pakeis studijų procesą? Kur link žvelgia ir ko siekia viena didžiausių Lietuvoje aukštųjų mokyklų? Apie tai – pokalbis su KTU studijų prorektoriumi prof. Pranu Žiliuku.

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija mini penkerių metų sukaktį ir ketvirtadienį rengia konferenciją, kurioje pranešimą apie Europos investicijų fondo vaidmenį plėtojant Baltijos šalių privataus ir rizikos kapitalo rinkas skaitys Europos investicijų fondo Šiaurės ir Centrinės bei Rytų Europos regiono vyresnysis vadovas Grahamas Cope’as, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko patirtį Baltijos šalyse apžvelgs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko biuro Baltijos šalyse vadovas Matti Hyyrynenas.

Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą, kalba apie ES užmojus, kad iki 2020 m. 40 proc. jaunuolių įgytų aukštąjį išsilavinimą. Kartu aukštojo mokslo kokybė privalo gerėti, o kas – studentai, valstybė ar darbdaviai – mokės už mokslą, turi nuspręsti atskiros vyriausybės.

Apie būtinybę didinti Lietuvos verslo konkurencingumą kalbama nuolat. Siekiant atsilaikyti globalios konkurencijos laikais, būtina kurti ir diegti inovacijas. Vienas svarbiausių aspektų – šalies požiūris į inovacijas.

Nesvarbu, kas savaitgalį buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, bet šis politikas nuo šiol yra ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tiesiogiai atsakingas už valstybės gynybą. Pastaruoju metu tai jau nebe gražūs žodžiai, bet rūsti tikrovė.

Jei universitetinėje aukštojoje mokykloje didžioji dalis akademinio personalo neužsiima moksline veikla, tai greičiau kolegija ar amato mokykla.

Universitetų Lietuvoje – net dvi dešimtys, bet studijuoti nėra kur, arba užsienyje – ir žolė žalesnė. Taip galima būtų vertinti visuomenės požiūrį į Lietuvos universitetus.
“Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (53,4 proc.) respondentų patys rinktųsi ar rekomenduotų savo artimiesiems, draugams studijuoti privačiame arba valstybiniame užsienio universitete.

Jau kitą savaitę abiturientai pradės pildyti bendruosius priėmimo prašymus ir rinktis iš dviejų dešimčių Lietuvoje veikiančių universitetų. Kurį pasirinkti? Kuris iš jų geriausias? Šie klausimai sukasi ir abiturientų, ir jų artimųjų galvoje.

Mokslinė kompetencija vertinama ir įvairiose ūkio šakose, o ir gerų studijų nebūna be universitete kuriamo mokslo. Kokia šiuo požiūriu Lietuvos universitetų padėtis?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) veikla nedažnai sulaukia plačiosios visuomenės dėmesio. Tačiau neseniai paskelbtas sprendimas dėl “Google” paieškos sistemos ribojimo, siekiant apsaugoti žmonių privatumą, nuskambėjo visame pasaulyje.
Apie šią bei kitas bylas, kurios formuoja ES teisę, bei paties ESTT veiklą ir jo santykį su Lietuva – “Veido” interviu su ESTT teisėju prof. dr. Egidijumi Jarašiūnu.