2014 Gegužės 27

Televizorius – blogo tono ženklas?

veidas.lt


Šiuo metu Lietuvoje nė vieno veikiančio televizoriaus neturi 4 proc. namų ūkių, o teiginys “aš nežiūriu televizoriaus” tampa vis populiaresnis.

“Kažkada buvo madinga televiziją žiūrėti, dabar kita mada – daugelis tvirtina jos nežiūrintys, tačiau paklauskite taip tvirtinančių žmonių, kaip jiems, atrodė atakos Maidane, ir jie jums viską detaliai nušvies. Tiek to nežiūrėjimo”, – atlaidžiai šypteli televizijos senbuvė žurnalistė Edita Mildažytė.
Vis dėlto ji pripažįsta, kad televizijos reportažai šiandienos vartotoją vis dažniau pasiekia virtualiomis formomis internete ar išmaniajame telefone.
“Mano pačios vaikai neturi televizoriaus ir jiems jo nereikia kaip prietaiso, nes jie žino, kur guli juos dominanti informacija. Taigi nebėra poreikio makaluotis po visus televizijos kanalus. Tenka pripažinti – jaunoji karta išties atsisveikina su televizija, o televizininkai dirba vidurinės ir senosios kartos žiūrovams”, – konstatuoja ne vieną televizijos projektą prodiusuojanti pašnekovė.
E.Mildažytės teigimu, postmodernizmo amžius šiandien jau leidžia kiekvienam norinčiajam sudaryti televizijos programą pačiam, o televizijos laidų nebebūtina žiūrėti televizijos transliacijų metu, daugelis jas peržiūri tada, kai turi laiko, pasiėmę iš mediatekų. Kita vertus, nepaisant to, kaip televizija žiūrima (tradiciškai namie per televizorių ar internete), poreikis kurti kokybišką turinį išlieka.
Deja, būtent jo šiandien labiausiai ir pasigenda Lietuvos televizijų kanalus įsijungiantys žiūrovai.
Remiantis naujausiais duomenimis, dėl pigių ir bukinančių pramogų bei atstumiančio smurto nuo televizorių ekranų kasmet pasitraukia vis didesnis procentas išsilavinusių žmonių (dar ne taip seniai Lietuvos televizijos tenkinosi 27 proc. televizijos žiūrovų, o šiandien šis skaičius besiekia 15 proc.), o ekspertai jau netolimoje perspektyvoje prognozuoja dar mažesnę tradicinę televizijos žiūrovų auditoriją.
“Neabejotinai Lietuvos televizijos žiūrovų ir ateityje mažės. Tai susiję su keliomis priežastimis: viena jų ta, kad mūsų televizijos nerodo iniciatyvos ir nedidina kokybės reikalavimų, kita neatsiejama ir nuo technologinio šuolio. Televizija vis labiau transformuojasi ir artėja prie internetinių technologijų. Tradicinė televizija miršta drauge su vyresniąja žiūrovų karta, nes jaunimas jau nebeturi įprastų televizijos vartojimo įgūdžių”, – įžvalgomis apie šiandieninės televizijos transformacijas dalijasi Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą
kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...