2014 Gegužės 26

Egidijus Jarašiūnas

“Lietuvos žemesnių instancijų teismai galėtų būti drąsesni”

veidas.lt


Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) veikla nedažnai sulaukia plačiosios visuomenės dėmesio. Tačiau neseniai paskelbtas sprendimas dėl “Google” paieškos sistemos ribojimo, siekiant apsaugoti žmonių privatumą, nuskambėjo visame pasaulyje.
Apie šią bei kitas bylas, kurios formuoja ES teisę, bei paties ESTT veiklą ir jo santykį su Lietuva – “Veido” interviu su ESTT teisėju prof. dr. Egidijumi Jarašiūnu.

VEIDAS: Neseniai nuskambėjo “Google Spain” byla. Buvote ją nagrinėjusioje didžiojoje kolegijoje. Ką reiškia šis teismo sprendimas? Ar turės jis įtakos mūsų piliečiams, kurie nenori, kad sena ir nebeaktuali informacija, susijusi su jų privačiu gyvenimu, būtų randama “Google” paieškos sistemoje?
E.J.: Šioje byloje Teisingumo teismui teko aiškinti ES teisės nuostatas dėl asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, ypač teisės į privatų gyvenimą, apsaugos tvarkant asmens duomenis.
Beje, apie vadinamąją teisę būti pamirštam internete diskutuojama jau keleri metai. Į Teisingumo teismą kreipėsi Ispanijos nacionalinis teismas, kuris nagrinėjo “Google Spain” ir “Google Inc.” skundą dėl Ispanijos duomenų apsaugos agentūros įpareigojimo imtis priemonių, kad piliečio Gonzalezo duomenys būtų pašalinti iš interneto paieškos rodyklės (mat internautui įvedus jo asmenvardžio paiešką į “Google” paieškos variklį kaip rezultatas buvo pateikiamos nuorodos į 1998 m. laikraščio puslapius, kuriuose skelbiama apie jo areštuoto nekilnojamojo turto pardavimą aukcione, vykdytą išieškant nesumokėtą skolą). Gonzalezas prašė minėtos agentūros įpareigoti “Google” pašalinti ar paslėpti tuos duomenis, nes, jo teigimu, visą šią skolą jis sumokėjo prieš daugelį metų ir nėra poreikio tai minėti toliau.
Jei kalbame apie Teisingumo teismo sprendimą, be paieškos variklio valdytojo ir jo atsakomybės sampratų atskleidimo, visuomenei aktualiausias konstatavimas, kad tam tikrais atvejais paieškos variklio eksploatuotojas privalo iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką pagal asmenvardį, pašalinti nuorodas į trečiųjų subjektų tinklalapius, kuriuose yra su asmeniu susijusios informacijos. Teisingumo teismas pabrėžė, kad tokia pareiga gali kilti ir tada, kai šis asmenvardis ar informacija nėra prieš tai ištrinti arba tuo pat metu ištrinami iš šių tinklalapių, ir net tuomet, jei atitinkami duomenys paskelbti ten teisėtai.
Kadangi nuorodų pašalinimas iš paieškos sistemos, priklausomai nuo informacijos, gali daryti įtaką teisėtam internautų interesui turėti tokią prieigą, būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp šio intereso ir asmens, apie kurį yra informacija, pagrindinių teisių, pirmiausia teisės į privatų gyvenimą. Tai klasikinis dviejų vertybių pasvėrimo instrumento panaudojimas.
Teisingumo teismas pabrėžė, kad sprendžiant tokios pusiausvyros klausimą reikia įvertinti keletą aplinkybių: 1) kokio pobūdžio duomenys yra informacija, 2) kuo ji ypatinga asmens privačiam gyvenimui, 3) koks yra visuomenės interesas gauti tokią informaciją, 4) kokia yra šio asmens padėtis dalyvaujant viešajame gyvenime. Būtent toks vertybių pasvėrimas ir lems, ar konkrečiu atveju asmuo pagrįstai siekia būti “užmirštas”.
Konstatavus, kad tokių nuorodų įtraukimas į paieškos rezultatų sąrašą neatitinka ES teisės, atitinkama šio sąrašo informacija ir nuorodos pašalinamos.
Dėl informacijos pašalinimo iš paieškos sistemos asmuo gali kreiptis tiesiogiai į paieškos variklio valdytoją, kuris turi įvertinti tokį prašymą iš esmės. Jam nepatenkinus tokio prašymo, asmuo atsisakymą gali skųsti asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai ar teismui. Taigi visada yra teisminės apsaugos garantija. Šia galimybe gali pasinaudoti suinteresuoti asmenys visoje ES, taigi ir Lietuvoje.
Noriu pabrėžti, kad Teisingumo teismas suformulavo patį principą. Šio principo konkrečių komponentų aiškinimo ir taikymo linijos išryškės teisminėje praktikoje. Gali būti ir taip, kad koks nors nacionalinis teismas kreipsis į Teisingumo teismą dėl konkrečioje byloje nagrinėjamo vieno ar kito aspekto sampratos paaiškinimo. Tuo stebėtis nereikėtų, regint naujas informacinės erdvės plėtros technines galimybes.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...