Per devynis šių metų mėnesius nešiojamųjų kompiuterių Lietuvoje parduota beveik penktadaliu daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai, be to, jų šiemet įsigyjama daugiau nei stacionariųjų.

20-ojo gimtadienio „Snoras“ nebesulaukė – bankui, iš kurio turto pradingo 3,4 mlrd. Lt, nuspręsta skelbti bankrotą. Ši banko griūtis šalies gyventojams gali pridaryti iki pusantro milijardo litų nuostolių.

Ką tik Lietuvos knygynuose pasirodžiusi Annos Reid knyga „Leningradas“ daugelį šokiruos. Šokiruos tikras ir nepagražintas beveik trejus metus trukusio košmaro vaizdas. Šokiruos ir ši mūsų „Skaitinių“ puslapiuose pateikiama ištrauka.

Likus vieniems metams iki dienos, kai milijonai padangų visoje Europoje pasipuoš naujomis etiketėmis, nurodančiomis jų savybes trijose svarbiose kategorijose, bendrovė „Goodyear Dunlop“ atskleidžia, kokie darbai vyksta „užkulisiuose“, ženklinant daugiau nei 10 000 skirtingų rūšių lengvųjų ir krovininių automobilių padangų, laikantis naujos ES testų metodikos.

Prognozuojama, kad šiemet turtuoliai visame pasaulyje prabangos prekėms išleis 265 mlrd. JAV dolerių. Tai 10 proc. daugiau nei pernai. Ir visai nesvarbu, kad viso pasaulio ekonomika dabar išgyvena gana juodą periodą.

Prasidėjus trečiajam elektros energijos rinkos liberalizavimo etapui, Lietuvos įmonės suskubo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Lietuvoje įsitvirtinančios elektroninės paslaugos prisideda ne tik prie valstybės gerovės kūrimo, bet ir sudaro sąlygas tūkstančiams paprastų žmonių kasdienius reikalus tvarkyti taip, kaip prieš 10–20 metų galima buvo tik svajoti.

Karvės, duodančios pieną su moters pieno proteinais, arba ryžiai, pakeisiantys kraujo donorus, – naujausi laimėjimai genetikos srityje skamba išties fantasmagoriškai.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojai savo vaikams dažniausiai duodavo krikščioniškus vardus, tačiau nebūtinai lietuviškus.

Buvęs pagrindinis „Snoro“ banko akcininkas Vladimiras Antonovas taip ir nesugebėjo įtikinti Europos juo pasitikėti – britai savo šalyje neleido plėstis „Snoro“ bankui, o švedai užkirto kelią V.Antonovui įsigyti automobilių gamyklą „Saab“.

Išanalizavus pastarojo dešimtmečio rinkimus galima diagnozuoti, kad rinkimai ir atstovavimas artėja prie mirties slenksčio, tai reiškia, kad Lietuva sugrįžta prie situacijos, kai egzistuoja tik rinkimų ritualas, bet patys rinkimai jau nevaidina vaidmens, kuris demokratinėje visuomenėje rinkimams yra priskirtas.

Šįkart su nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovu S. Muravjovu aptarsime korupcijos įtaką šalies nacionaliniam saugumui, savaitraščio „Dialogas“ apžvalgininkas V. Strazdas kalbės apie jo atliktą palyginamąjį įvairiakalbių Vilniaus krašto mokyklų tyrimą, o politikos apžvalgininkas Č. Iškauskas bei politologas L. Bielinis prognozuos Lietuvos ir Rusijos santykius po dvejų rinkimų kaimyninėje šalyje. Daugiau laidų ir komentarų [...]