2011 Sausio 09

Kultūra

2011 m. kino odisėja lietuviškose platumose

veidas.lt

Lietuvos kino rinkos plėtra priklausys nuo tautiškai dubliuotos animacijos, 3D pagundų, pagal patikrintus receptus kepamų tęsinių ir nuo nekomercinių filmų kokybės. Turėtume sulaukti ir bent penkių nacionalinio kino premjerų, tačiau kol kas nėra aiški nė vienos jų premjeros data.

2009 m. Kalėdų dienomis naktinėjusios Vyriausybės ir užsimiegojusio Seimo neprotingi ir nelogiški sprendimai rimtai smogė Lietuvos kino industrijai. Pagrobta PVM lengvata bilietams privertė rodytojus kilstelėti kainas. Etatiniams žiūrovams nebeliko kito pasirinkimo, kaip kino teatruose lankytis rečiau. Komerciniame repertuare kaip niekuomet anksčiau vyrauja holivudiniai kūriniai. Retomis progomis atvežami gudresni filmai nesugebėjo konkuruoti rinkoje įsigaliojusiomis naujomis sąlygomis.
Netgi ambicingai pradėję platinimo naujokai “Incognito Films” greitai įsitikino, kad importuoti mąstyti raginančių rimtesnių filmų neapsimoka. Didesnę patirtį sukaupę “Acme filmai” apkarpė biudžetą ir pirko tik mažiausiai rizikingus kūrinius. Rinkos lyderiai “Forum Cinemas” pirmą kartą du mėnesius neturėjo jokių premjerų.
Pernai bilietų pardavimas stipriai bangavo ir priklausė nuo filmų-įvykių (“Įsikūnijimas”, “Šrekas. Ilgai ir laimingai”, “Bjaurusis aš”, “Alisa Stebuklų šalyje”, “Zero II”, “Pradžia”). Kino industrijos dalyviams atsilaikyti per sudėtingiausią išbandymą po nepriklausomybės paskelbimo pagelbėjo dažnai keiksnojama brangiau parduodama 3D skaitmeninė technologija ir nacionalinio kino trūkumą kompensavusi lietuviškai dubliuota holivudinė animacija.

Repertuaro milijoninės svajos
Paskelbtos premjeros generuoja daugiau ryškesnių vilčių, kad kino rinka išvengs 2010 m. pasitaikiusių gilių duobių ir pagimdys gausesnį lietuviškų milijonierių būrį. Šią stebuklingą ribą pernai pavyko įveikti tik trims filmams, neskaitant 2009 m. gruodį rodyto “Įsikūnijimo”. Pirmuoju kandidatu drąsiai galime paskelbti nuostabaus grožio animacinį miuziklą “Ilgo plauko istorija” (“Tangled”), kuris turėtų nustebinti patyrusios “keistuolės” Ilonos Balsytės ir naujosios talentės Ramintos Naujanytės-Bjelle lietuviškai įdainuotomis arijomis.
Neverta iš anksto nurašyti nuotykių epo “Guliverio kelionės” (“Gulliver’s Travels”).
Milijoninę lobių skrynią garantuotai suras būsimas gegužės čempionas “Karibų piratai: ant keistų bangų” (“Pirates of the Caribbean: On Stranger Tides”). Naujas laivo kapitonas Robas Marshallas pakeitė režisūros stilių, nepakeičiamam Johnny Deppui pakvietė į kompaniją seksualiąją ispanę Penelope Cruz ir nusprendė pašokti su 3D kameromis.
“Greitų ir įsiutusių” lenktyninio serialo kiekviena dalis atrodo kvailesnė už ankstesnę, bet, paradoksalu, parduoda daugiau bilietų. Penktajame etape “Fast Five” prodiuseriai susodino į stilingai išblizgintus automobilius visą aktorių žvaigždyną su stipriu naujoku Dwayne’u Johnsonu ir užkamšė banalaus siužeto skyles, kad paskutinį balandžio savaitgalį atvažiuotų dar vienas masinį skonį idealiai atitinkantis milijonierius.
Kiekvienas kino pramogomis susižavėjęs vaikas galėtų jus informuoti, kad 2011 m. vasarą sulauksime ir animuotų mašinyčių kultinės šeimyninės komedijos “Ratai” tęsinio. Po penkerių metų atostogų prie režisūros vairo sėdantis reiklusis animacijos profesorius Johnas Lasseteris (XXI amžiaus Disney’us) leidžia tikėtis neeilinio įdomumo ir linksmumo filmo.

Ratuotas Blinda

Oficialios išjojimo datos kol kas nepaskelbė lietuviško komercinio kino viltis “Tadas Blinda: pradžia”. Donato Ulvydo režisuotas ir Ramūno Greičiaus nufilmuotas epinis nuotykis turi ambicingo potencialo bent dviem milijonams litų. Bambėti mėgstantys kritikai visuomet ras prie ko prisikabinti, bet pasikeitimų bijančią vyresniąją kartą piktinantis filmas turėtų būti siejamas su nacionalinio kino atgimimu. Kai pasiseks lankomumo rekordus išsprogdinti Blindai, tai Manto Jankavičiaus ir Agnės Ditkovskytės dueto vaidybą įvertinę žiūrovai dažniau dairysis į kitus lietuviškus filmus, kuriems neteks bejėgiškai kapanotis 20–150 tūkst. Lt pelkėse.
Be Tado Blindos, turėtume sulaukti dar bent keturių nacionalinio kino premjerų: Audriaus Juzėno “Ekskursantės”, Algimanto Puipos “Miegančių drugelių tvirtovės” (populiariau “Nuodėmės užkalbėjimo 2″), Kristinos Buožytės “Auroros” ir kažkur pradingusio Šarūno Barto “Eurazijos aborigeno”. Bet nė vieni kol kas neskuba pradžiuginti konkrečių premjerų datų pažadais.

Kas mėnesį – po keturiolika premjerų

Kad Lietuvos kino rinka atsigauna po mokesčių nulemtos stagnacijos, iliustruoja premjeromis sočiai užgrūsti pirmieji trys 2011 m. mėnesiai. Žiūrovams bus patiekta po mažiausiai keturiolika naujienų, neskaičiuojant tradicinių renginių (“Žiemos ekranai”, “Šeršėliafam”, “Kino pavasaris”). Pirmojo ketvirčio repertuaras atrodo kaip senais gerais laikais, kai platintojai nebijodavo konkuruoti keturiais penkiais filmais per vieną savaitgalį.
Šauniausia, kad repertuaras džiugina neįtikėtinu brandumu. Bet kurio kino festivalio programos nepagadintų sausį siūlomi filmai: Venecijos “Auksiniu liūtu” praturtėjusios Sofios Coppolos lyrinė dramedija “Kažkur tarp ten ir čia” (“Somewhere”), “Oskaro” premijų favoritu įvardijama Toronto publikos simpatijų laureatė istorinė drama “Karaliaus kalba” (“King’s Speech”), literatūriškas Kanų uždarymo ceremonijos filmas “Tėve mūsų, kuris esi medyje” (“The Tree”), Romos konkurse žibėjusi liūdnomis emocijomis virkdanti drama “Triušio urvas” (“Rabbit Hole”) su pasiaukojamai vaidinančia Nicole Kidman ir desertui itin sukrečiantis Darreno Aronofsky “Juodosios gulbės” (“Black Swan”) šokis. Trapioji ir grakščioji Natalie Portman devynerius metus laukė galimybės ryškiai atsiskleisti, dešimt mėnesių atsidavusi treniravosi šokti baletą, kad fenomenaliai transformuotųsi į psichologiškai sudėtingą vaidmenį.
Vasarį bent pusė premjerų nusipelno didesnio dėmesio, nepaisant sunkių temų. Alejandro Gonzalezas Inarritu tyrinės neišvengiamą akistatą su mirtimi dramoje “Biutiful”. Nepailstantis veteranas Clintas Eastwoodas mistiniame trileryje “Po mirties” (“Hereafter”) susies skirtinguose pasaulio kraštuose esančių žmonių likimus mirties nuojautomis. Vizualiojo kino pirmūnas Danny Boyle’as ekranizavo išsigelbėjimo iš mirties gniaužtų istoriją kraupioje vieno aktoriaus dramoje “127 valandos” (“127 Hours”). Pradiniai atsiliepimai po slaptųjų seansų liudija, kad aukštą meninį lygį stabiliai išlaikantys broliai Coenai surežisavo jausmingomis emocijomis, gudriu juoduoju humoru ir tvirtais vaidmenimis pabalnotą vesterną “Tikroji drąsa” (“True Grit”).

Už kokybę!
Spragintais kukurūzais kvepiančioms masėms rūpės tuščiai šaudantis, žiauriai smurtaujantis ir suvienodėjęs 3D Nicolas Cage’as (“Piktas vairuotojas”), tačiau rimčiau nusiteikę kinomanai rinksis didesnęs išliekamosios vertės romantinę komediją “Iš kur tu žinai” (“How Do You Know”). Legendinis Jackas Nicholsonas geriausiu atveju kine rodosi kas dvejus metus, tad būtų nuodėmė praleisti neeilinį pasimatymą.
Didysis nenuorama Woody Allenas šiek tiek išsisėmė kopijuodamas vis tą patį savo filmą su kitais aktoriais, bet prisiekusiems jo gerbėjams bus smagu sužinoti, kaip komedijoje “Tu sutiksi aukštą tamsiaplaukį keistuolį” (“You Will Meet a Tall Dark Stranger”) poetiškai ir pagarbiai maestro pakrikštijo poną Mirtį. Užtat Francois Ozonas su feministine dainų ir šokių komedija “Vaza” (“Potiche”) sugrįžta pačiame jėgų žydėjime po kelių kūrybinių nesėkmių.
Labai svarbu gausesniu lankomumu palaikyti platintojų ryžtą rodyti ne vien idiotiškus filmus. Pirmieji trys 2011-ųjų mėnesiai stipriai lems, ką žiūrėsime pavasarį, vasarą ir rudenį. Viena tokių laukiamiausių staigmenų pasikrikštijo “Super 8″. Kol kas nieko ypatingo apie paslaptingiausią 2011 m. vasaros filmą nėra žinoma, bet režisieriaus ir scenaristo J.J.Abramso (TV serialas “Dingę”, “Projektas “Monstras”) reputacija kviečia tikėtis nerealaus mokslinės fantastikos rebuso.
Vis dėlto stipriausia iniciatyva tradiciškai priklauso begaliniams tęsiniams, perdirbiniams ir modernizuotoms ekranizacijoms. Galbūt vieną gražią dieną galėtume atsibusti ir masiškai boikotuoti pinigus melžiančio ir originalių idėjų nesužvejojančio Holivudo siūlomas pramogas? Tačiau tokia revoliucija neprasidės, nes esame įpratinti prie vartojimo procedūrų.
Beje, vos ne kiekvienas tęsinys konvertuojasi prie madingojo 3D režimo ir skuba išpešti kuo daugiau pinigų, nors Jameso Camerono avatariškai išpopuliarinta technologija šiandien dažniau erzina patamsėjusiais vaizdais ir glumina neypatingais erdviniais efektais, kai nusiėmus akinius ekrane matomas beveik toks pat vaizdas.
Galime jaustis užtikrintai, kad bent jau Stevenas Spielbergas animacinių vaizdinių fantazijoje “Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis” 3D efektus išnaudos kokybiškai.

Ką daryti, kad būtų visiems geriau?
Mūsų laukia įdomūs kino metai su neplanuotais atradimais ir privalomais nusivylimais. Komercine potencija spinduliuojančių filmų repertuare pasodinta pakankamai, tad bilietų derlius turėtų užaugti gardesnis ir gausesnis nei 2010 m. Kino darže pridergusi ir rinkos plėtrą nedėkingiausiu momentu sustabdžiusi Vyriausybė taip pat galėtų pamąstyti, kaip atidirbti už nuodėmes.
Intriguojamai ir šauniai skambėtų siūlymas sugrąžinti lengvatinį PVM tarifą kino bilietams, o platintojams ir rodytojams nustatyti draugišką tarifą, kad sutarta procentinė dalis (5–10 proc. nuo pajamų) papildytų lietuviškų filmų gamybos biudžetą. Galbūt pritaikius panašią formulę pavyktų paspartinti nacionalinio kino procesą ir išleisti į repertuarą daugiau savų, o ne importinių filmų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...