2016 Vasario 01

Jacekas Janas KOMARAS

Žiežirbos tarp Lenkijos ir Vokietijos

veidas.lt

Kai Lenkijos prezidentas A.Duda, dar būdamas partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. PiS) kandidatu į prezidentus, važiavo į Berlyną, lenkai ir vokiečiai tikėjosi, kad Lenkijos santykiai su Vokietija liks tokie pat geri, kokie buvo, nors A.Dudos kampanijos metu ir būta daug antivokiškų elementų. Atrodė, kad šis vizitas nuramino vokiečius. Bet kai PiS laimėjo Seimo rinkimus ir panoro kuo skubiau perimti visą valdžią Lenkijoje, Vokietijos politikai sunerimo.

Jacekas Janas KOMARAS

Vokiečiai ir pradėjo groti pirmaisiais smuikais ES kritikoje prieš naują Lenkijos valdžią. Kanclerės A.Merkel krikščionių demokratų frakcija Bundestage net ėmė reikalauti įvesti sankcijas Lenkijai, jeigu Varšuva toliau pažeidinės svarbiausius teisinės valstybės principus, tokius kaip valdžių atskyrimas ar žiniasklaidos laisvė. Europos Parlamente Liaudies partijos pirmininkas Hubertas Reulis savaitraščiui „Spiegel“ sakė, kad jeigu Lenkijos vyriausybė neišgirs to, ką sako Briuselis, ekonominės sankcijos bus neišvengiamos.

PiS politikai skausmingai priėmė ir eurokomisaro G.Oetingerio bei Europos Parlamento pirmininko M.Schulzo pareiškimus dėl procesų, vykstančių Lenkijoje po Seimo rinkimų. Lenkai tai vertina kaip Vokietijos nuomonę, o ne Europos vidaus diskusiją.

Nieko nuostabaus, kad Lenkijos politikai supyko dėl vokiečių dabartinės valdžios kritikos ir dėl įtampos apkaltino vokiečius. Europos reikalų ministras K.Szymanskis interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ aiškino, kad pirmieji pradėjo vokiečiai: „Tai ne Lenkijos politikai pradėjo. Niekas nekritikavo Vokietijos vidaus padėties. O prie mūsų jau keletą savaičių kabinėjasi.“

Kurį laiką PiS politikų choras jautė pareigą skelbti, ką jie mano apie vokiečių kritiką. Kultūros ministras P.Glinskis pareiškė, kad vokiečiai dar neatsiskaitė ir neatgailavo dėl to, kad karo metu išžudė lenkų inteligentiją. Teisingumo ministras Z.Ziobro laiške eurokomisarui G.Oetingeriui išrėžė, kad jis nenori vokiškos tvarkos: „Esu anūkas Lenkijos karininko, kovojusio su „vokiška tvarka“ Armijos Krajovos gretose.“ Pasak Z.Ziobro, vokiečio eurokomisaro žodžiai dėl pavojaus, kylančio demokratijai Lenkijoje, lenkams sukelia baisių prisiminimų.

Kiti PiS politikai netgi paragino boikotuoti vokiškas prekes ir reikalauti iš Vokietijos atsiskaityti už sunaikintą Varšuvą ar atgailauti už tai, kad šiandien vokiečiai išnaudoja pigią lenkų darbo jėgą.

Užsienio reikalų ministras W.Waszczykowskis iškvietė Vokietijos ambasadorių ir įspėjo jį, kad Lenkija neleis Vokietijai kištis į savo reikalus.

Vis dėlto galiausiai abi pusės suvokė, kad įtampa tarp kaimynių nėra naudinga nė vienai jų, ir pradėjo ieškoti išeities. Po Lenkijos užsienio reikalų ministro pokalbio su Vokietijos ambasadoriumi užsienio reikalų ministras F.W.Stein­meieris nusprendė atvykti su vizitu į Lenkiją. Prieš vizitą W.Waszczykowskis pareiškė, kad Vokietijos ministro viešnagė vyks „naujoje atmosferoje“. Ir pavadino F.W.Steinmeierį Lenkijos draugu: „Ši viešnagė rodo, kad mūsų santykiai yra geri ir turi rimtą pagrindą.“

Pasak W.Waszczykowskio, Lenkija su draugiška Vokietija turi daug bendrų europinių reikalų, todėl būtina draugauti. F.W.Steinmeieris aiškino, kad jo vizitas Varšuvoje turi užkirsti kelią dialogo nutraukimui: „Negalime paaukoti mūsų pasiekimų dėl dabartinių viešų nesutarimų. Negalime neįvertinti ilgo kelio, kurį nuėjome nuo priešiškumo iki susitaikymo, pasitikėjimo ir net draugystės.“

Europos Parlamento nariai vokiečiai taip pat bandė mažinti įtampą. Diskusijoje EP apie pavojus Lenkijos demokratijai vokiečiai nedalyvavo. Taigi atrodo, kad bent jau kol kas politinė įtampa tarp Lenkijos ir Vokietijos nuslūgo.

Iš vienos pusės, Varšuva nesitikėjo tokios griežtos Briuselio reakcijos ir dabar jai reikalingi stiprūs sąjungininkai, kad ES, kaip jie patys sako, „netampytų lenkų už ausies“. Iš kitos pusės, vokiečiams dabartinėje ES situacijoje, kai jie dreifuoja vieni, taip pat reikalingi sąjungininkai.

Vokietija aiškiai jaučia Graikijos ir kitų Pietų Europos šalių finansinės ir pabėgėlių krizių pasekmes. Po to, kai iširo Paryžiaus ir Berlyno ašis „Merkozy“, vokiečiams kiekvieną kartą, kai tik jie nori išspręsti kokią problemą, ES tenka kurti naują koaliciją. Tad didelės Lenkijos parama kanclerei A.Merkel yra labai svarbus faktorius.

Tačiau reikia pripažinti, kad ir Lenkija, kuri per visą ankstesnės liberalų vyriausybės valdymo laikotarpį palaikė Vokietiją, iš tokios partnerystės turėjo nemažai naudos. Pirmiausia tai Rytų partnerystės palaikymas. Pakankamai tvirta Vokietijos laikysena buvo ir dėl V.Putino pradėto karo Ukrainoje. Vokietija palaiko Lenkiją ir dėl Rusijos įvesto embargo lenkiškai mėsai bei sankcijų Kremliui.

Gerinti santykių su vokiečiais į Berlyną netrukus vyks premjerė B.Szydlo. Europos reikalų ministras K.Szymanskis komentavo, kad po šio vizito nereikėtų laukti lūžio dvišaliuose santykiuose, bet viešnagė padėsianti paaiškinti padėtį, susiklosčiusią Lenkijoje, atvėsinti emocijas ir pereiti prie dialogo.

Prie įtampos tarp Vokietijos ir Lenkijos eskalavimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir žiniasklaida bei vokiečių humoristai. PiS veikėjai labai emocingai reaguoja į vokiečių humorą. Prieš dvi savaites Vokietijos visuomeninės televizijos kanalas parodė satyrinę laidą, kurioje demonstravo videoklipą apie padėtį Lenkijoje. Dainininkas bando ištarti žodį „Polen“, bet jam vis išeina „Popo-Popo Polen“. Vokiškai „popo“ reiškia užpakalį. Tuo metu rodomi skulptūrų užpakaliai. O J.Kaczynskis su B.Szydlo bando dviračiais aplenkti Vengrijos premjerą V.Orbaną.

Savo interneto puslapyje redakcija rašė: „Partnerystė tarp ES ir Lenkijos atšalo. Vienvaldė Lenkijos partija nepriima Vokietijos kritikos. Gal kažkaip susipras per dainą?“

Tai ne pirmas kartas, kai vokiečiai tiesmukiškai šaipėsi iš PiS ir jos vadų. 2006 m. „Die Tageszeitung“ P.Koehleris paskelbė satyrą „Nauja Lenkijos bulvė. Vagys, norintys užvaldyti pasaulį“. Tai buvo aiški aliuzija į filmą „Apie du, kurie pavogė mėnulį“. Kaip žinoma, šiame filme pagrindinį dviejų padaužų, norėjusių pavogti mėnulį ir užvaldyti pasaulį, vaidmenį vaikystėje suvaidino dvyniai Kaczynskiai.

„L.Kaczynskis gyrėsi, kad jis niekada jokiam Vokietijos politikui nepadavė net piršto. Nuolat trimitavo, kad visiškai nepažįsta Vokietijos, jam ji – nebent spjaudyklė Frankfurto oro uoste“, – anuomet rašė vokiečių satyrikas.

Tas  pats laikraštis prieš Veimaro trijulės – Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos susitikimą pirmajame puslapyje buvo išspausdinęs dvi Lenkijos prezidento L.Kaczynskio nuotraukas, o apačioje – dviejų bulvių paveikslėlį. Po nuotraukomis buvo klausimas: „Kuris iš jūsų dabar pas mus atvyksta?“

Tuomet Lenkijos reakcija buvo neadekvačiai griežta. Prezidentas atsisakė važiuoti į Veimaro susitikimą, o tuometė užsienio reikalų ministrė A.Fotyga prilygino „Die Tageszeitung“ nacių laikraščiui „Stuermer“. Kiti Lenkijos politikai reikalavo, kad Europolas areštuotų teksto autorių ir perduotų jį Lenkijai.

 

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Jacekas Janas KOMARAS:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Išvada Išvada rašo:

    Lenkija lygtai stoja Putino pusėn, lyg norėdama nuversti Merkel, nes ir Putinas savo veiksmais kenkia Vokietijai… Keista. Europa draskom iš vidaus, o gaila.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...