2015 Rugsėjo 11

Jacekas Janas KOMARAS

Ar Lenkija liks provokiška?

veidas.lt

Niekas Lenkijoje neabejoja, kad svarbiausia jos partnerė Europoje yra Vokietija. Tiek ekonominė, tiek politinė. Tuo neabejoja net opozicija, nors „Teisė ir teisingumas“ (TT) jau 8 metus kritikuoja ekspremjero D.Tusko ir buvusio prezidento B.Komorowskio santykių su Vokietija politiką. Pasak TT lyderio J.Kaczynskio, tai buvo politika klūpant ant kelių, nes Lenkija nebuvo lygiavertė partnerė dėl per didelio nuolankumo.

 

Jacekas Janas KOMARAS

 

Opozicinės partijos atstovas Adrzejus Duda ką tik tapo Lenkijos prezidentu, o dar būdamas kandidatu į prezidentus pripažino, kad Vokietija yra svarbiausia Lenkijos partnerė, ir jis to keisti nebuvo linkęs, tik tvirtino, kad santykiuose su Vokietija reikia lūžio, o mažų mažiausia – rimtos korekcijos.

Viskas dėl to, kad Lenkija galėtų atsistoti ant kojų ir savarankiškai užtikrinti savo interesus, o ne paremti vokiečių interesus ES. Prezidento užsienio reikalų patarėjas Krzysztofas Szczerskis žurnalistams pasakė, kad geri santykiai su Berlynu yra įmanomi, jeigu Vokietijos vadovai atsižvelgs į prezidento reikalavimus.

Reikalavimai – tai 4 punktai. Pirmiausia Vokietija neprotestuos prieš NATO bazių įkūrimą Lenkijoje. Antra, padės Lenkijai prisijungti prie Normandijos formato dėl Ukrainos. Trečia, nereikalaus radikaliai sumažinti CO2 normos Europoje (90 proc. elektros Lenkijoje gaminama iš akmens anglių). Ketvirta, gerins lenkų, gyvenančių Vokietijoje, padėtį.

Šie 4 punktai buvo paviešinti dar prieš paskelbiant Lenkijos prezidento pirmų vizitų į užsienį sąrašą. Visiems buvo įdomu, kur bus pirmasis A.Dudos vizitas. Ar pasirinks Berlyną? O gal Briuselį? O gal kitą sostinę? A.Duda pasirinko Estiją. Atrodo, visi ramiai priėmė prezidento aplinkos aiškinimą, kad tai gera proga (Ribbentropo-Molotovo pakto metinės) pabrėžti solidarumą su Baltijos šalimis.

Tačiau aišku, kad po daugelį metų trukusios kritikos ir rinkimų kampanijos su antivokiškais elementais prezidentas A.Duda negalėjo pirmajam vizitui pasirinkti Berlyno. Juk jis savo dešiniajam elektoratui žadėjo, kad pakels Lenkiją nuo kelių, o čia su pirmu vizitu tiesiai pas Angelą Merkel.

Negalėjo jis važiuoti ir į Briuselį. Ten jam reikėtų paspausti ranką jo ir jo politinių bendražygių didžiausiam priešui – buvusiam Lenkijos premjerui, o dabar Europos Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui. Dešinysis elektoratas to nesuprastų. Negalėjo A.Duda važiuoti pirmojo vizito ir į Vilnių – dėl neišspręstų Lietuvos lenkų problemų. Jo partijos elektoratas to irgi nebūtų supratęs.

Tačiau antrajam savo užsienio vizitui A.Duda pasirinko Berlyną. Komentatoriai neabejoja – šis pasirinkimas rodo naujojo Lenkijos prezidento racionalumą. Rinkėjai yra rinkėjai, bet Vokietija buvo, yra ir bus svarbiausia Lenkijos partnerė ES ir su ja reikia ne tik bendradarbiauti, bet ir draugauti. Ne tik dėl ekonominių santykių, bet ir dėl Vokietijos vaidmens Europoje.

Vizito išvakarėse A.Duda interviu vokiečių žiniasklaidai kalbėjo tik apie nežymias santykių korekcijas. Ir vis pabrėždavo, kokia svarbi yra Vokietija.

A.Duda buvo Smolenske žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio patarėjas. Jis ir anksčiau ne kartą pabrėždavo, kad nori tęsti L.Kaczynskio užsienio politiką.

Galima priminti, kad L.Kaczynskis irgi manė, jog Lenkija klūpi ant kelių prieš Berlyną. Negana to, L.Kaczynskis įsižeidė, kai vokiečių žurnalistai iš jo išsišaipė, todėl apribojo savo bendravimą su Vokiečių politikais. Komentatoriai tada rašė, kad Lenkijos ir Vokietijos santykiuose įsivyravo ledynmetis. Santykiai grįžo į vėžes tik tada, kai rinkimus laimėjo D.Tusko Piliečių platforma, o D.Tuskas tapo premjeru.

Iš vokiečių žiniasklaidos galima buvo suprasti, kad vokiečiai nebuvo garantuoti, jog naujasis Lenkijos prezidentas Berlyne kalbės apie Lenkijos ir Vokietijos strateginę partnerystę. O vokiečiams labai geri santykiai su Lenkija šiandien taip pat yra svarbūs, nes visoje Europoje, ypač jos pietuose, stiprėja antivokiškos nuotaikos.

„Vokiečiams šiandien labai reikia Lenkijos. Pirmiausia Vokietija yra vieniša, antra, visi mano, kad ji turi atlikti Europoje pagrindinio variklio vaidmenį, o pačiai Vokietijai tai nelabai patinka. Lenkija palaiko ir savaime legitimizuoja Berlyno politiką. Anksčiau tokia svarbiausia sąjungininkė buvo Prancūzija. Ir šiandien Paryžius ir Berlynas yra artimi, bet prancūzai dėl savo ekonominių ir politinių problemų nebeturi tokio svorio kaip anksčiau“, – aiškino savaitraščiui „Newsweek Polska“ ekspertas P.Buras.

Tie lenkų apžvalgininkai, kurie kritikuoja TT ir Jaroslawo Kaczynskio politiką, neabejoja, jog žaidimas su vokiečiais vienoje Europos komandoje prisidėjo prie to, kad Lenkija iš vargšės giminaitės tapo Europos masto žaidėja. Jų manymu, svarbu, kad A.Duda ir galbūt po parlamento rinkimų suformuota TT vyriausybė nesugadintų to, kas pasiekta.

Lenkijos ir Vokietijos apžvalgininkai dideles viltis sieja su A.Dudos žmona. Ji yra vokiečių kalbos mokytoja ir jau daug metų dalyvauja veikloje, kurios tikslas – suartinti lenkus su vokiečiais. Pirmasis vizitas Berlyne parodė, kad pirmoji Lenkijos ponia puikiai susikalba ne tik su Vokietijos prezidento žmona, bet ir su politikais. Dešinieji publicistai jau spėjo apsidžiaugti ir paskelbė, jog dabar niekas negalės prezidento kaltinti, kad jis yra antivokiškas.

„A.Duda Berlyne parodė draugišką lenkų konservatoriaus veidą. Vertinant jo vizitą reikia pasakyti, kad jis netaps antruoju L.Kaczynskiu, todėl asmeniškai rūpinsis Lenkijos ir Vokietijos santykiais“, – dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė „Stiftung Wissenschaft und Politik“ instituto analitikas O.Langas.

Turint galvoje tai, kad dar prieš vizitą Lenkijos prezidento aplinka kėlė ultimatumų Vokietijai, O.Lango žodžius galima interpretuoti kaip atodūsį, nes Berlyno ir Varšuvos santykiai ir toliau bus labai geri.

Vokiečių diplomatai kalbėjo, kad dėl 4 sąlygų Vokietijai galima kalbėtis. Vis dėlto  Lenkijos prezidento vizito metu vokiečiai iškėlė ir savo gerų santykių su Lenkija sąlygą – Lenkija turi priimti pabėgėlių iš Afrikos. Vokiečiai, bijantys, jog per metus šalį užplūs iki 800 tūkst. pabėgėlių, norėtų, kad ir Lenkija priimtų apie 100 tūkstančių. Apie tai užsiminė ir prezidentas Joachimas Gauckas, ir kanclerė A.Merkel.

„Kai kitoms šalims reikėjo pagalbos, jos ją gavo“, – sakė prezidentui A.Dudai Vokietijos prezidentas. A.Duda jam atsakė, kad visiškai supranta vokiečius, todėl Lenkija priims pabėgėlių tiek, kiek galės, ir bandė aiškinti, esą daug priimti jų negalės, nes jeigu konfliktas Ukrainoje nesibaigs arba bus toliau eskaluojamas, Lenkija lauks tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos.

„A.Dudos palankumas vokiečiams yra tam tikros drąsos išraiška. Juk Lenkijoje vyksta Seimo rinkimų kampanija. Prezidentas siunčia TT rinkėjams signalą, kad geri santykiai su Berlynu yra Lenkijos strateginis interesas“, – gyrė prezidentą O.Langas.

 

 

 

Niekas Lenkijoje neabejoja, kad svarbiausia jos partnerė Europoje yra Vokietija. Tiek ekonominė, tiek politinė. Tuo neabejoja net opozicija, nors „Teisė ir teisingumas“ (TT) jau 8 metus kritikuoja ekspremjero D.Tusko ir buvusio prezidento B.Komorowskio santykių su Vokietija politiką. Pasak TT lyderio J.Kaczynskio, tai buvo politika klūpant ant kelių, nes Lenkija nebuvo lygiavertė partnerė dėl per didelio nuolankumo.

 

Jacekas Janas KOMARAS

 

Opozicinės partijos atstovas Adrzejus Duda ką tik tapo Lenkijos prezidentu, o dar būdamas kandidatu į prezidentus pripažino, kad Vokietija yra svarbiausia Lenkijos partnerė, ir jis to keisti nebuvo linkęs, tik tvirtino, kad santykiuose su Vokietija reikia lūžio, o mažų mažiausia – rimtos korekcijos.

Viskas dėl to, kad Lenkija galėtų atsistoti ant kojų ir savarankiškai užtikrinti savo interesus, o ne paremti vokiečių interesus ES. Prezidento užsienio reikalų patarėjas Krzysztofas Szczerskis žurnalistams pasakė, kad geri santykiai su Berlynu yra įmanomi, jeigu Vokietijos vadovai atsižvelgs į prezidento reikalavimus.

Reikalavimai – tai 4 punktai. Pirmiausia Vokietija neprotestuos prieš NATO bazių įkūrimą Lenkijoje. Antra, padės Lenkijai prisijungti prie Normandijos formato dėl Ukrainos. Trečia, nereikalaus radikaliai sumažinti CO2 normos Europoje (90 proc. elektros Lenkijoje gaminama iš akmens anglių). Ketvirta, gerins lenkų, gyvenančių Vokietijoje, padėtį.

Šie 4 punktai buvo paviešinti dar prieš paskelbiant Lenkijos prezidento pirmų vizitų į užsienį sąrašą. Visiems buvo įdomu, kur bus pirmasis A.Dudos vizitas. Ar pasirinks Berlyną? O gal Briuselį? O gal kitą sostinę? A.Duda pasirinko Estiją. Atrodo, visi ramiai priėmė prezidento aplinkos aiškinimą, kad tai gera proga (Ribbentropo-Molotovo pakto metinės) pabrėžti solidarumą su Baltijos šalimis.

Tačiau aišku, kad po daugelį metų trukusios kritikos ir rinkimų kampanijos su antivokiškais elementais prezidentas A.Duda negalėjo pirmajam vizitui pasirinkti Berlyno. Juk jis savo dešiniajam elektoratui žadėjo, kad pakels Lenkiją nuo kelių, o čia su pirmu vizitu tiesiai pas Angelą Merkel.

Negalėjo jis važiuoti ir į Briuselį. Ten jam reikėtų paspausti ranką jo ir jo politinių bendražygių didžiausiam priešui – buvusiam Lenkijos premjerui, o dabar Europos Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui. Dešinysis elektoratas to nesuprastų. Negalėjo A.Duda važiuoti pirmojo vizito ir į Vilnių – dėl neišspręstų Lietuvos lenkų problemų. Jo partijos elektoratas to irgi nebūtų supratęs.

Tačiau antrajam savo užsienio vizitui A.Duda pasirinko Berlyną. Komentatoriai neabejoja – šis pasirinkimas rodo naujojo Lenkijos prezidento racionalumą. Rinkėjai yra rinkėjai, bet Vokietija buvo, yra ir bus svarbiausia Lenkijos partnerė ES ir su ja reikia ne tik bendradarbiauti, bet ir draugauti. Ne tik dėl ekonominių santykių, bet ir dėl Vokietijos vaidmens Europoje.

Vizito išvakarėse A.Duda interviu vokiečių žiniasklaidai kalbėjo tik apie nežymias santykių korekcijas. Ir vis pabrėždavo, kokia svarbi yra Vokietija.

A.Duda buvo Smolenske žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio patarėjas. Jis ir anksčiau ne kartą pabrėždavo, kad nori tęsti L.Kaczynskio užsienio politiką.

Galima priminti, kad L.Kaczynskis irgi manė, jog Lenkija klūpi ant kelių prieš Berlyną. Negana to, L.Kaczynskis įsižeidė, kai vokiečių žurnalistai iš jo išsišaipė, todėl apribojo savo bendravimą su Vokiečių politikais. Komentatoriai tada rašė, kad Lenkijos ir Vokietijos santykiuose įsivyravo ledynmetis. Santykiai grįžo į vėžes tik tada, kai rinkimus laimėjo D.Tusko Piliečių platforma, o D.Tuskas tapo premjeru.

Iš vokiečių žiniasklaidos galima buvo suprasti, kad vokiečiai nebuvo garantuoti, jog naujasis Lenkijos prezidentas Berlyne kalbės apie Lenkijos ir Vokietijos strateginę partnerystę. O vokiečiams labai geri santykiai su Lenkija šiandien taip pat yra svarbūs, nes visoje Europoje, ypač jos pietuose, stiprėja antivokiškos nuotaikos.

„Vokiečiams šiandien labai reikia Lenkijos. Pirmiausia Vokietija yra vieniša, antra, visi mano, kad ji turi atlikti Europoje pagrindinio variklio vaidmenį, o pačiai Vokietijai tai nelabai patinka. Lenkija palaiko ir savaime legitimizuoja Berlyno politiką. Anksčiau tokia svarbiausia sąjungininkė buvo Prancūzija. Ir šiandien Paryžius ir Berlynas yra artimi, bet prancūzai dėl savo ekonominių ir politinių problemų nebeturi tokio svorio kaip anksčiau“, – aiškino savaitraščiui „Newsweek Polska“ ekspertas P.Buras.

Tie lenkų apžvalgininkai, kurie kritikuoja TT ir Jaroslawo Kaczynskio politiką, neabejoja, jog žaidimas su vokiečiais vienoje Europos komandoje prisidėjo prie to, kad Lenkija iš vargšės giminaitės tapo Europos masto žaidėja. Jų manymu, svarbu, kad A.Duda ir galbūt po parlamento rinkimų suformuota TT vyriausybė nesugadintų to, kas pasiekta.

Lenkijos ir Vokietijos apžvalgininkai dideles viltis sieja su A.Dudos žmona. Ji yra vokiečių kalbos mokytoja ir jau daug metų dalyvauja veikloje, kurios tikslas – suartinti lenkus su vokiečiais. Pirmasis vizitas Berlyne parodė, kad pirmoji Lenkijos ponia puikiai susikalba ne tik su Vokietijos prezidento žmona, bet ir su politikais. Dešinieji publicistai jau spėjo apsidžiaugti ir paskelbė, jog dabar niekas negalės prezidento kaltinti, kad jis yra antivokiškas.

„A.Duda Berlyne parodė draugišką lenkų konservatoriaus veidą. Vertinant jo vizitą reikia pasakyti, kad jis netaps antruoju L.Kaczynskiu, todėl asmeniškai rūpinsis Lenkijos ir Vokietijos santykiais“, – dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė „Stiftung Wissenschaft und Politik“ instituto analitikas O.Langas.

Turint galvoje tai, kad dar prieš vizitą Lenkijos prezidento aplinka kėlė ultimatumų Vokietijai, O.Lango žodžius galima interpretuoti kaip atodūsį, nes Berlyno ir Varšuvos santykiai ir toliau bus labai geri.

Vokiečių diplomatai kalbėjo, kad dėl 4 sąlygų Vokietijai galima kalbėtis. Vis dėlto  Lenkijos prezidento vizito metu vokiečiai iškėlė ir savo gerų santykių su Lenkija sąlygą – Lenkija turi priimti pabėgėlių iš Afrikos. Vokiečiai, bijantys, jog per metus šalį užplūs iki 800 tūkst. pabėgėlių, norėtų, kad ir Lenkija priimtų apie 100 tūkstančių. Apie tai užsiminė ir prezidentas Joachimas Gauckas, ir kanclerė A.Merkel.

„Kai kitoms šalims reikėjo pagalbos, jos ją gavo“, – sakė prezidentui A.Dudai Vokietijos prezidentas. A.Duda jam atsakė, kad visiškai supranta vokiečius, todėl Lenkija priims pabėgėlių tiek, kiek galės, ir bandė aiškinti, esą daug priimti jų negalės, nes jeigu konfliktas Ukrainoje nesibaigs arba bus toliau eskaluojamas, Lenkija lauks tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos.

„A.Dudos palankumas vokiečiams yra tam tikros drąsos išraiška. Juk Lenkijoje vyksta Seimo rinkimų kampanija. Prezidentas siunčia TT rinkėjams signalą, kad geri santykiai su Berlynu yra Lenkijos strateginis interesas“, – gyrė prezidentą O.Langas.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Jacekas Janas KOMARAS:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...