2014 Vasario 07

Žiemos pramogų netrūksta ir Lietuvoje

veidas.lt


Žiemai persiritus į antrąją pusę ir pagaliau spustelėjus šaltukui metas pasimėgauti visomis žieminėmis lietuviškos gamtos pramogomis – nuo slidžių žygių girioje iki kelionių baidarėmis ar nakvynės apsnigtame miške.

Dalis lietuvių žiemos pramogų ir atostogų negali įsivaizduoti be snieguotų kalnų viršūnių ir vėjelio, švilpiančio skriejant sudėtinga slidžių trasa. Kiti žiemos negali ištverti be žygių pėstute ar slidėmis Lietuvos miškuose, dar kiti ir žiemą ryžtasi paplaukioti baidarėmis.
„Nereikia manyti, kad lietuviškas miškas – vienodas ir nuobodus. Taip tikrai nėra. Galima susiplanuoti įspūdingus žieminius maršrutus per girias, aplink ežerus ar palei upes. Eini per mišką, ir tik spėk dairytis – kalnai, kalvos, akmenys, visokios atodangos, upeliukai, šaltiniai“, – pasakoja Nerijus Januškevičius, skersai išilgai išvaikščiojęs Lietuvos miškus ir pievas, išbraidęs pelkes ir šiuo metu savo pomėgį suderinęs su darbu konsultacijų įmonėje „Kitokie projektai“.

Nakvynė miške žiemą
Nerijui antrina ir keliautoja Vilma Blėdaitė-Dambrauskienė, Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ narė. „Iš tiesų Lietuvoje yra begalė viena už kitą įdomesnių krypčių, kuriomis galima leistis pėstute ar slidėmis: Aukštaitijos ir Dzūkijos miškai, Suvalkijos lygumos ar Žemaitijos kalvos. O kur dar upės ar ežerai! Jei nėra ledo, galima plaukti baidarėmis, o spustelėjus šaltukui ir ledui padengus vandens telkinius – leistis ir į pačiūžų žygius“, – intriguoja Vilma.
Be to, žiemos šalčiai suteikia galimybių pamatyti kažką visai nauja ir netikėta. Tarkim, kai nebėra gausios lapijos, nuo kalnų ir piliakalnių atsiveria visai kitokie vaizdai. O kiek žmonių, tarkim, gali pasigirti vaikštinėję po pelkę? “Juk vasarą retas maklinėtų po raistus, nebent pakraštėliu prabristų. Tačiau žiemą, kai pelkė pasidengia ledu, be galo įdomu po ją pasižvalgyti – juk tai labai savotiška, žmogaus nepaliesta gamta”, – pasakoja Vilma.
Nerijus atkreipia dėmesį, kad žiemą, ypač kai yra sniego, galima pamatyti nemažai įvairių žvėrių – stirnų, šernų, išdidžiai praeinantį briedį, daugybę kiškių. O voverės ar laukinės katės būtinai atslinks į stovyklą stovyklautojų puodų patikrinti. Norint pamatyti gyvūnų, geriausia pasiskambinti į regioninių parkų administraciją ir pasiteirauti, kur yra įrengtos šėryklos. Beje, Lietuvoje nedidelėms grupėms organizuojami dar ir gyvūnų stebėjimo žygiai. Kantriai palaukus galima pamatyti įvairių paukščių ar retesnių žvėrių, pavyzdžiui, vilkų, kurie nėra linkę rodytis žmonėms.
Pasak pašnekovų, dar viena unikali Lietuvos vieta, kurią derėtų aplankyti ir žiemą, yra pajūris. “Man, kaip pajūrio gyventojui, žiemą romantiškesnės vietos nėra: kopos, smėlis, sniegas, jūra, ledų sangrūdos. Nori – pėstute žygiuok, o jei palankios oro sąlygos ir yra sniego – čiuožk slidėmis. Gali pajūriu žygiuoti ir kelias dienas, be to, jame saugiau nei miške, nes neįmanoma nukrypti nuo kelio ir pasiklysti. O objektų pilna visokiausių – pradedant Mirusiomis kopomis, baigiant Raganų kalnu ar Olando Kepure. Jie žiemą atrodo visai kitaip nei vasarą“, – pasakoja klaipėdietis Dovydas Kucius ir priduria, jog vienintelis daugiadienio žygio palei jūrą trūkumas yra tai, kad net ir žiemą negalima statytis palapinių.
O ar nebaisu žvarbią lietuvišką žiemą miegoti lauke? „Svarbu turėti gerą paklotėlį, kad nuo žemės nesklistų šaltis, tinkamą miegmaišį ir atsikėlus iš karto bėgti, judėti ir dirbti“, – šypteli Vilma.
Žygeiviai, žiemą keliaudami po Lietuvą, nakvoja palapinėse, skirtose tolimiems žygiams į šiaurinius Europos regionus. Į tokią palapinę įmontuojama krosnelė, todėl galima puikiai išsimiegoti net ir spaudžiant 25 laipsnių šaltukui. Na, o esant aukštesnei temperatūrai, pavyzdžiui, apie dešimt laipsnių šalčio, pernakvoti galima ir vasarinėje palapinėje.
Pasak Nerijaus, išsirengus į žygį su nakvyne žiemą, svarbu žinoti ir keletą išgyvenimo laukinėje gamtoje gudrybių. Pavyzdžiui, kad jei šlapia, sausų prakurų laužui galima rasti po eglėmis, o palapinę pašildyti lauže įkaitintais akmenimis.

Žygis tyloje ar užrištomis akimis
Į kelias dienas trunkančius žygius su nakvyne miške spaudžiant šaltukui ar drebiant sniegui leisis toli gražu ne visi keliauti mėgstantys žmonės. Tačiau juk galima susiorganizuoti ir kelių valandų trukmės žygį, per kurį gerai pailsėtų ar atsigautų kiekvienas. „Galima žygiuoti su šiaurinėmis lazdomis, gali vaikščioti vienas ir medituoti. Susiruošus keliauti su draugų ar kolegų būriu galima sugalvoti visokių paįvairinimų: atsisakyti mobiliųjų telefonų, keliauti tyloje arba pusei žmonių užrišti akis ir juos vesti, jais rūpintis“, – siūlo Nerijus ir priduria, kad tokie žygiai leidžia geriau pažinti šalia esančius žmones ir ypač rekomenduojami paaugliams ar net klasėms, kuriose susiduriama su patyčių problema.
Toks žygis žiemos sąlygomis paaugliams yra ne tik galimybė patirti riziką, bet ir vyriškumo mokykla, kai susipažįstama su išgyvenimo taisyklėmis, mokomasi rūpintis esančiais šalia.
Iš tiesų žiemos pramogų pasirinkimas – milžiniškas. Norintiems adrenalino verta pasimokyti čiuožti snieglentėmis, jėgos aitvarais ant ledo, išbandyti sniego motociklus ar keturračius. O kur dar tradicinis visų slidininkų pamėgtas „Snaigės“ žygis, slidinėjimo maratonai ar slidinėjimo varžybos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...