2010 Gruodžio 29

Internetas

“WikiLeaks” interneto istorijoje sukels ne mažesnį perversmą nei “Napster”

BNS

1999-ieji interneto istorijoje žinomi kaip failų dalijimosi sistemos “Napster” metai, o šiemet svarbiausias virtualaus pasaulio įvykis tikriausiai buvo slaptą vyriausybinę informaciją viešinančio tinklalapio “WikiLeaks” iškilimas.

Prieštaringai vertinamas “Napster” nulėmė didelį perversmą muzikos pramonėje ir autorinių teisių apsaugos srityje, kurio padariniai tebejaučiami praėjus dešimtmečiui.

Tuo tarpu “WikiLeaks” turbūt ne mažiau paveiks vyriausybių slaptumo ir skaidrumo politiką – į gera arba į bloga.

Kol kas dėl “WikiLeaks” veiklos vyriausybės, institucijos ir žmonės visame pasaulyje suka galvas, ieškodami atsakymų į sudėtingus klausimus, susijusius su JAV politika, žodžio ir interneto laisve, privatumu, slaptumu, skaidrumu, taip pat virtualiosios erdvės galia ir pavojais.

“WikiLeaks” teigia, kad jam paviešinus šimtus tūkstančių įslaptintų Vašingtono dokumentų apie karus Afganistane ir Irake, taip pat apie Amerikos diplomatijos užkulisius, buvo atskleista JAV kariškių piktnaudžiavimo atvejų ir “prieštaravimų tarp JAV viešosios veiklos bei to, kas kalbama už uždarų durų”.

Šio tinklalapio priešininkai slaptų dokumentų viešinimą vadina nusikaltimu, kurio pagrindiniai kaltininkai – vienas nepatenkintas JAV karys ir pasaulio teisuoliu pasiskelbęs “WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas).

Iškilus amerikietis apžvalgininkas Clay Shirky (Klėjus Širkis), analizuojantis interneto technologijų socialinį ir ekonominį poveikį, sako, kad “WikiLeaks” veikla jam kelia prieštaringus jausmus, tačiau yra griežtai nusistatęs prieš įvairius mėginimus uždaryti šį tinklalapį.

“Kaip ir daugelis žmonių, esu sutrikęs dėl “WikiLeaks”, – C.Shirky rašė savo tinklaraštyje Shirky.com. – Veikiančios demokratijos piliečiai privalo turėti galimybę sužinoti, ką valstybė sako arba daro jų vardu”.

“Wikileaks” aiškiai pagerina šį gebėjimą”, – pastebėjo jis.

“Kita vertus, žmogiškosios sistemos negali atlaikyti visiško skaidrumo, – pabrėžė analitikas. – Žmonės, mėginantys pasiekti bendrą sutarimą, privalo gebėti privačiai reikšti nuomones, kurių jie viešai išsižadėtų arba vėliau galbūt atsisakytų. “Wikileaks” šias galimybes aiškiai mažina”.

J.Assange’as šiuo metu yra paleistas už užstatą Didžiojoje Britanijoje, kol teismas sprendžia, ar jį galima išduoti Švedijai, kaltinančiai aktyvistą seksualiniais nusikaltimais prieš dvi moteris. “WikiLeaks” vadovas privalo kasdien registruotis policijoje ir dėvėti elektroninę sekimo apyrankę.

Technologijų ir politikos temas gvildenančio tinklaraščio techPresident.com vienas iš įkūrėjų Andrew Rasiejas (Endrius Rasidžas) “WikiLeaks” prilygina “Napster”, sakydamas, kad abu fenomenai yra pavyzdžiai, rodantys “kaip technologijos keičia santykį tarp žmonių ir jų vyriausybių”.

“Pati mūsų galvosena apie valdžią pakito dėl interneto”, – A.Rasiejas aiškino naujienų agentūrai AFP. – Tikiuosi, kad viskam aprimus vyriausybė pripažins turinti kovoti už atvirumą ir skaidrumą, o slaptumą naudoti tik retais atvejais”.

Tačiau ekspertas taip pat sakė nerimaujantis, kad užuot pasirinkusios didinti savo veiklos skaidrumą, “vyriausybės gali mėginti imtis vaistų, kurie būtų blogesni už pačią ligą”.

Vašingtonas įtūžo dėl “WikiLeaks” veiklos, o daugelis mano, jog JAV vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip patraukti atsakomybėn J.Assange’ą dėl milžiniško slaptos informacijos kiekio paviešinimo.

Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro kibernetinio saugumo ekspertas Jamesas Lewisas (Džeimsas Liujisas) mano, kad “WikiLeaks” ir panašių projektų veikla ilgainiui veikiausiai bus apribota.

Jis pabrėžė, kad “Napster” galiausiai buvo uždarytas pagal teismų sprendimus, nors iki šiol gyvuoja daugybė analogiškų sistemų, tokių kaip “The Pirate Bay”.

“Praėjus dešimtmečiui niekas prisiminęs nesakys, kad “WikiLeaks” buvo geras dalykas, – J.Lewisas sakė AFP. – Galbūt jie pradėjo dėl gerų paskatų, tačiau tai atsisuks prieš juos”.

“Manau, kad galiausiai žmonės žengs atgal ir paklaus: ar tai atsakinga politika? Ar mes to norime? Ir manau, kad atsakymas bus neigiamas, – pridūrė ekspertas. – “WikiLeaks” žmonės elgėsi kuo neatsakingiausiai ir jie išprovokuos atsaką. Na, o atsakas bus mėginimas suvaržyti tokio pobūdžio veiklą ateityje”.

“Jokia vyriausybė, jokia kompanija nėra patenkinta mintimi, jog kas nors gali pavogti jų duomenis, o šie vyrukai gali tiesiog juos paskelbti”, – pabrėžė jis.

Vokietijos sekmadieninis laikraštis “Die Welt am Sontag” neseniai perspausdino straipsnį, paskelbtą žiniasklaidos analitiko Jeffo Jarviso (Džefo Džarviso) tinklalapyje Buzzmachine.com, kuriame sakoma, jog “WikiLeaks” ir internetas kartu “pervėrė” vyriausybės slaptumo politiką.

“Wikileaks” mus visus privertė suvokti, kad jokia paslaptis nėra saugi, – rašo J.Jarvisas. – Pasinaudokime šiuo epizodu kaip piliečiai, aiškindamiesi, kiek slaptos ir kiek skaidrios turėtų būti mūsų vyriausybės.”

“Mūsų dienomis, interneto amžiuje, galia nuo saugančiųjų paslaptis pereina prie kuriančiųjų atvirumą. Tai yra mūsų ryškėjanti tikrovė”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...