2013 Sausio 02

Dalia Grybauskaitė

„Kriminalizuotų oligarchinių darinių netoleruosiu“

veidas.lt


Prestižiniu Karolio Didžiojo apdovanojimu, kuriuo buvo įvertinti tokie pasaulio lyderiai, kaip Winstonas Churchillis, Vaclavas Havelas, Billas Clintonas, Angela Merkel ar Tony Blairas, įvertinta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tautiečių meilę praranda: 2013-uosius ji sutiko su pirmą kartą taip kritusiais tautiečių pasitikėjimo ja reitingais ir įvairių jėgų kontrataka prieš jos pastangas apginti Lietuvą teisiamų asmenų valdžios.
Apie tai, kaip prezidentė vertina šių realijų priežastis, kaip prognozuoja naujos valdžios darbų vertę Lietuvai ir jos žmonėms, –  „Prognozių“ interviu su šalies vadove.

PROGNOZĖS: Naujoje Vyriausybėje yra Darbo partijos narių, nors buvote pareiškusi: „Palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“?
D.G.: Minėjau, kad palaikysiu tą politinę jėgą, kuri suformuotų daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos, bet nesakiau, kad drausiu, neleisiu šios partijos į Vyriausybę. Visą atsakomybę, be jokios abejonės, prisiėmė socialdemokratai. Taip, Vyriausybėje yra Darbo partijos atstovų, bet tai ne patys aktyviausi šios partijos aktyvistai, dalis jų iš akademinės visuomenės, kas rodo jų kompetenciją. Man ir premjerui teko būti filtru, kad į Vyriausybę patektų mažiau politiškai angažuoti ir profesionalūs žmonės, ir pavyko to pasiekti.
Manau, didžiausia problema yra Seimas, kur valdančioji dauguma leido, kad jo vadovybėje atsirastų teisiamos partijos vadovaujantys asmenys, net kaltinamieji. Bet čia – valdančiosios daugumos atsakomybė ir tikiuosi, kad jie, ypač socialdemokratai, tai supranta. Bent jau kol kas jie tai demonstruoja. Labai tikiuosi, kad Vyriausybėje dirbdami kartu su Darbo partijos atstovais jie sugebės atsiriboti nuo kaltinamųjų situacijos ir teismo proceso, kad tai nedarytų įtakos Vyriausybės darbui.
Tokią politinę ir moralinę nuostatą išreiškiau parodydama pirštu į problemą, viešai atkreipdama visų politinių jėgų dėmesį. Teko prisiimti smūgį vienai, bet nė kiek dėl to nesigailiu, nes tai buvo mano moralinė ir politinė pozicija, kurią pakartočiau ir antrą, ir trečią kartą, jei tokia situacija kartotųsi.
Sugebėjome apginti Seimo pirmininko poziciją – ten nėra teisiamo Viktoro Uspaskicho. Sugebėjome Konstituciniame teisme įrodyti, kad bet koks balsų pirkimas yra netoleruotinas ir tai yra nusikaltimas. Pavyko išryškinti ir parodyti žmonėms situaciją ir imti valyti valstybės politinę sistemą nuo tokio užterštumo.

PROGNOZĖS: Kodėl valstybė – Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra, teismai etc – nesugeba atskleisti ir užkardyti politinės korupcijos, operatyviai nagrinėti valstybinės svarbos bylų? Juk jei Jūsų skiriami šių institucijų vadovai, teisėjai būtų gerai atlikę savo darbą, Seime politinių jėgų santykis gal būtų kitoks?
D.G.: Negalėjau ir niekada negalėsiu kištis į bylų procesus. Lietuvoje teisėsauga savarankiška ir prezidentė nesikiša į teisėsaugos darbą. Vasarą tebuvau informuota, kad Darbo partijos byla eina prie pabaigos – baigiasi liudininkų apklausa ir yra daug duomenų, kad yra labai rimtų įtarimų dėl labai rimtų nusikaltimų. O per Seimo rinkimus susidūrėme ir su įžūlia ataka prieš demokratiją. Apie tai ir įspėjau besiformuojančią naują valdančiąją daugumą ir visuomenę.
Beje, jau pirmoji „Jangilos“ byla buvo pražiūrėta – buvo leista penkerius metus bylą vilkinti, kol atėjo senaties terminai. Tai visų teisinių institucijų darbo brokas. Dabar situacijos komentuoti nenoriu, nes byla teisme, ji – paskutinėje stadijoje. Seimas leido teisinėms institucijoms baigti spręsti šią bylą ir, manau, didžiulė rezonansinė byla bus baigta būtent teisinėmis priemonėmis, jos nepolitizuojant. Tačiau lig šiol matėme, kaip politikai nori politizuoti teisėsaugos institucijas: po kiekvienos valdžios pasikeitimo bandoma pakeisti generalinį prokurorą, STT, kitus teisėsaugos institucijų vadovus. Aš pasakiau, kad teisėsaugos institucijas reikia depolitizuoti ir tai iššaukė didelį pasipriešinimą.
PROGNOZĖS: Ir kaltinimus, kad Jūs norite perimti įtaką teisėsaugos institucijoms.
D.G.: Bet aš neturiu jokių nei politinių, nei ekonominių interesų – tai didelis skirtumas tarp manęs ir partijų, kurios bando šių institucijų sprendimams daryti įtaką, jas valdyti, naudoti savo interesams. Depolitizavimas įvyko ir tai sukėlė nepasitenkinimą, nes dabar viena ar kita valdančioji dauguma negali daryti įtakos teisėsaugai, bent jau jos vadovams. Kitas klausimas, ar teisėsauga dirba pakankamai greitai ir efektyviai.

PROGNOZĖS: Sakėte, kad visiems pretendentams į Vyriausybę taikėte vienodus standartus. Ar tikrai tai darėte visiems socialdemokratų ministrams?  Kaip vertinate 16-osios Vyriausybės kompetenciją ir atitikimą pareigoms?
D.G.: Nujaučiu, kuriuos socialdemokratų ministrus turite omeny, bet jie atitiko formalius reikalavimus, kurie visiems buvo vienodi. Tačiau aiškiai ir atvirai pasakiau, kad visa Vyriausybė patvirtinta su tam tikru pasitikėjimo avansu. Bet duokime jai kiek laiko, leiskime pradėti dirbti. Tada visi pamatysime, kas ko vertas.
PROGNOZĖS: Interviu „Prognozėms“ 2009 m. teisingai išprognozavote, kad A.Kubiliaus Vyriausybė „pasmerkta“ dirbti iki kadencijos pabaigos. Kiek, Jūsų nuomone, tvarus naujasis ministrų kabinetas ir apskritai valdančioji dauguma?
D.G.: Labai atsargiai prognozuoju, nes nesu būrėja. Buvusi Vyriausybė atėjo sunkiu krizės laikotarpiu ir buvo aišku, kad opozicija nebuvo linkusi prisiimti atsakomybę. Konkurentų nebuvo, tad prognozuoti buvo lengviau nei dabar, kai ekonomika, nors lėtai, bet auga. Todėl, manau, dabar daugiau rizikos, kad nauja Vyriausybė gali neišlaikyti visos kadencijos.
PROGNOZĖS: Kokius strateginius valstybei darbus, apie kurių tęstinumą kalbėjote savo metiniame pranešime, kategoriškai reikalausite Vyriausybę tęsti?
D.G.: Valstybei būtina nusistatyti įsipareigojimus ir dėl finansinės atsakingos politikos, ir dėl energetinio saugumo, ir dėl skaidrumo, skirstant ir naudojant europinių fondų ir savo valstybės pinigus, ir dėl antikorupcinės politikos. Tai tie strateginiai dalykai, kurie būtini bet kuriai Vyriausybei ir valstybei. Reikalausiu jų laikytis.
Dėl konkrečių projektų – be abejo, kiekviena Vyriausybė turi galimybę juos koreguoti ir keisti. Bet jei kalbame apie strateginius energetinius projektus, tikrai kviečiu Vyriausybę, Seimą priimti visų politinių jėgų sutartą energetinę strategiją, kad būtų aišku kurlink Lietuva suka, kokią energetinę struktūrą norėtų turėti ir kaip užsitikrinti ne tik saugumą, bet ir tam tikrą energetinio savarankiškumo lygį.
PROGNOZĖS: Tai kokią matote išeitį iš situacijos dėl Visagino AE? Dėl jos abejoja valdančioji dauguma, o Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas Baltijos šalių vadovų susitikime tiesiai pasakė, ką galvoja apie Lietuvos blaškymąsi.
D.G.: Tokie stambūs projektai negali būti vienos ar kitos Vyriausybės nuosavybė, tai turi būti visų politinių jėgų priimtas sprendimas, žinoma, tariantis su žmonėmis, jiems prieš tai labai realiai paaiškinus, kodėl vienas ar kitas projektas apsimoka.
Be jokios abejonės Baltijos regionui būtina energetinė integracija su ES, nes energetine prasme esame priklausomi nuo vieno šaltinio ir vieno kaimyno. Visoms trims Baltijos šalims labai svarbu turėti užtikrintą energetinių šaltinių ir ypač elektros, pasiūlą ir dalį jos generuoti savo šalyse. Mes turime didžiausią įdirbį atominės energetikos srityje, turime infrastruktūrą, kurios pagrindu buvo tartasi kartu statyti bendrą AE. Kokią ir kaip, be jokios abejonės, lyderystę turėjo prisiimti Lietuva. Iki galo negebėjome užtikrinti tokio projekto pateikimo ir suderinimo su kitomis Baltijos šalimis, kas, suprantama, klaidino ir erzino mūsų kaimynus, nes jiems taip pat reikia galvoti, kaip dešimtmečiams į priekį užsitikrinti energetinį tiekimą. Atominė energetika viena pigiausių ir nėra nesaugausia, daugelis šalių išlieka mišrios energetikos šalimis, Lietuva savo energetikos strategijoje irgi buvo taip deklaravusi.
Kalbėti vien apie alternatyvius energijos šaltinius nutylint, kiek tai kainuoja, žmonių apgaudinėjimas. Lietuvai, neturtingai šaliai, neturinčiai savo energetinių resursų, svajoti, kad galėsime tik saule, vėju, biomase patenkinti savo besivystančios ekonomikos poreikius, pernelyg optimistiška. Šiandien mes priversti supirkti saulės energiją penkiskart brangiau negu rinkos kaina, vėjas panašiai. Biokuras pigesnis, bet tai reiškia, kad iškirtinėsime savo miškus. Tačiau jam užaugti reikia 50-100 metų, o iškirsti galima per kelerius. Beje, jau šiandien Lietuvoje matome biokuro monopolizaciją. Nesvarbu, kokį kurą turėsime, jei jo kainą diktuos monopolininkai, liksime monopolinių, lobistinių, oligarchinių grupių įkaitai.
Turime apsispręsti, ar norime gyventi šia diena, bet naikindami savo ateitį iškirsdami didelę dalį miškų, naudodami per brangius energetinius resursus. Valstybė, kuri naudos brangius energetinius resursus, neturės jokių galimybių pasivyti ES vidurkį, o tai reiškia, kad ekonomika bus nekonkurencinga, kas savo ruožtu reiškia, kad neturėsime pinigų nei pensijoms, nei algoms, kad būsime Europos ekonominė provincija. Tai visiems politikams reikia suprasti, apsispręsti, atvirai kalbėtis su žmonėmis ir dar kartą su jais tartis.
PROGNOZĖS:  Rengti dar vieną referendumą?
D.G.: Pirmiausia politinėms jėgoms reikia pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl energetinio saugumo ir savarankiškumo strategijos, už kurį  atsakomybę prisiimtų visos politinės jėgos ir tada tartis su žmonėmis. Jei bus sprendimas vystyti atominę energetiką Lietuvoje, vienokia ar kitokia forma tartis su piliečiais reikės.  Visuomenės nuomonė, pareikšta patariamajame referendume, labai svarbi, bet ji buvo suformuota, sakyčiau, labai neatsakingai, nes nebuvo teikiama išsami informacija, o lobistinių interesų propagandinių straipsnių buvo daug. Praktiškai galima sakyti, kad žmonės buvo apgaudinėjami.
PROGNOZĖS: Kaip vertinate VIAP elektros ir dujų sektoriuose (baiminamasi – gal bus ir namų renovacijoje)? Ar tikrai vartotojai privalo mokėti už neefektyvius vietinius generavimo šaltinius užuot elektros energiją pigiau importavus ar už Lietuvos negebėjimą susitarti dėl regioninio dujų terminalo, kurį finansiškai remtų ES?
D.G.: Manau, su VIAP perlenkta: mėginama energetikos sektorių finansuoti ne iš biudžeto, o iš vartotojo. Reikia ieškoti optimalaus varianto – ką gali ant savo pečių atlaikyti valstybės biudžetas, ką visos energetinės grandys, o ką vartotojas. Negalima užkrauti visos energetikos, o kartu ir visos šalies išlaidų ant vartotojų pečių. Tokie perlenkimai negalimi, be to, jie sukelia socialinę įtampą. Kodėl nereagavau į VIAP padidinimą ? Sprendimas dar didinti VIAP man buvo netikėtas, apie tai nebuvau informuota. Bet buvo sutarta, kad jis bus keičiamas, todėl viešai ir nereagavau.
PROGNOZĖS: Ar užsienio reikalų ministro žadamas santykių su kaimynais perkrovimas, Jūsų manymu, užbaigs Jūsų minėtą pauzę santykiuose su Lenkija?
D.G.: Bendradarbiavimas turi būti abipusiai naudingas, orus ir su abipuse pagarba. Jei už draugystę prašoma užsimokėti vienokia ar kitokia forma, tokios draugystės netoleruosiu, ar tai būtų Lenkija, Rusija, ar bet kuri kita valstybė. Savo valstybės orumą galime apsaugoti tik patys.
Kai pirmą kartą susitikau su tuo metu Rusijos premjeru Vladimiru Putinu už geresnius santykius mums pasiūlė dalyvauti Kaliningrado atominės elektrinės statyboje ir nestatyti savo atominės, kitų energetinių objektų, diktavo ir kitų sąlygų. Kai už draugystę keliamos sąlygos dėl mūsų strateginių projektų, visuomet turime pamatuoti, kiek tai naudinga ne tik ekonomine, bet ir geopolitine, ir politine prasme, nes energetiniai ir kiti strateginiai projektai svarbūs ne tik kaip ekonominiai, bet ir kaip geopolitiniai.
O tarp Lenkijos ir Lietuvos vyksta aktyvus ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas, vykdomas elektros jungčių ir kiti projektai, efektyviai bendradarbiaujame tiek NATO, tiek oro policijos, tiek prekybos srityje.
Atskirų politikų pasisakymų buvo įvairių, bet aš tame nedalyvavau. Bet jei naujoji Vyriausybė bandys politiniame lygmenyje šildyti neva atšalusius santykius, tai tikrai skatinu, jei už tai Lietuvai nereikės papildomai užsimokėti.
PROGNOZĖS: Bet terminas pauzė santykiuose su Lenkija – Jūsų tezė.
D.G.: Turėjau omeny situaciją 2012-ųjų vasarį-balandį, kai kai kurie Lenkijos aukšti pareigūnai už tai, kad neva nevykdome kažkokių jų reikalavimų, mėgino mums grasinti oro policija. Nei grasinimų, nei šantažo netoleruosime nė iš jokių kaimyninių ar kitų šalių.
PROGNOZĖS: ES šalių vadovams nepavyko sutarti dėl 2014-2020 m. finansinio laikotarpio. Kaip prognozuojate – ką Lietuva turi šansų laimėti praktiškai vos ne nuo nulio prasidedančiose derybose?
D.G.: Per visą ES istoriją gal tik porą kartų pavyko dėl biudžeto susitarti iš pirmo karto. Matant, kokios įtampos yra ES šalių ekonomikoje ir šalių viduje, niekas neturėjo iliuzijų, kad susitarimas bus greitas. Bet pozicijos išsakytos,  aiškumo daugiau  ir, tikiuosi, 2013 m. pavasarį pavyks susitarti. Niekas nenori sprendimo užtempti, nes visi žino, kad po to dar reikia maždaug 6-8 mėnesių atskiroms programoms suderinti su Europos parlamentu. Beje, tai vyks Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Jei to nespėjama padaryti 2013 m., vadinasi, lėšos naujoms programoms šalis pasieks su metų dvejų vėlavimu.
ES pinigai mums labai svarbūs. Tačiau reikia neužmiršti ir tokių faktų, kad tos ES šalys, kurios gauna mažiau ES paramos, vystosi ne prasčiau, atvirkščiai – efektyviau. Netgi tos ekonomikos sritys, kurios visai negauna ar gauna mažiau tos paramos, yra efektyvesnės ir konkurentiškesnės. Pavyzdžiui, Nyderlandų gėlių rinka iš ES fondų negauna nė cento ir yra konkurentiškiausia pasaulyje. Ir, atvirkščiai, Europos žemės ūkis absoliučiai dotuojamas visose ES šalyse ir yra visiškai nekonkurencingas pasaulyje. Lietuva turi pasirinkti balansą – galima ir 30 metų stovėti ištiesta ranka, kaip kad kai kurios pietinės Europos valstybės, o kokį tai davė efektą – nei konkurencingumo, nei inovacijų.
ES pinigai sudaro labai didelę Lietuvos biudžeto dalį – ketvirtį, o kartais beveik trečdalį. Jei jie neefektyviai ir neprotingai panaudojami, gali virsti girnomis ant kojų, o ne padėti pasivyti ir technologiškai būti progresyvia valstybe. Viskas priklauso tik nuo mūsų, nes dėl tų pinigų panaudojimo mums leidžiama apsispręsti.
PROGNOZĖS: Kokios Jūsų makroekonominės prognozės 2013-iesiems Lietuvai, ES, pasauliui?
D.G.: Prognozės labai greitai keičiasi: prieš kelis mėnesius buvo optimistiškesnės, dabar jas mažina ir EK, ir TVF. Lietuvos ekonomika atvira, labai priklauso nuo kitų Europos šalių situacijos. Kai pradeda lėtėti Vokietijos ekonomika, tai pajuntame po pusmečio. Kaip tik dabar Vokietijos, Prancūzijos ekonomikos pajuto Europos pietų šalių problemų įtaką, Vokietijos augimo prognozės sumažintos iki 0,4 proc. Be jokios abejonės tai daro įtaką ir mūsų vystymosi prognozėms: svajojome augti arti 4 proc., bet dabar optimizmas mažėja iki 2,5-3 proc. ir tai gali dar keistis. Bet geriausia žinia – kad augame ir augimas europiniame kontekste didesnis nei daugelyje kitų šalių. Noriu tuo pasidžiaugti. Ankstesnė A.Kubiliaus Vyriausybė ėmėsi priemonių užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą dar neramiuose Europos vandenyse, nors tai buvusiems valdantiesiems kainavo reitingus ir pralaimėjimą rinkimuose. Dabar svarbiausia nepridaryti per didelių klaidų, nes 2013 m. sprendimai nulems ir vėlesnių metų augimą.
PROGNOZĖS: Jūsų reitingai smarkiai krito po pareiškimo, kad neprileisite Darbo partijos prie vykdomosios valdžios. Visada sakėte, kad remiatės visuomenės palaikymu. Ar visuomenės pasitikėjimo procentų pokyčiai turės įtakos Jūsų sprendimams? Kaip pati sureagavote į nuomonės pokyčius?
D.G. Sureagavau rimtai, nes su žmonėmis reikia kalbėtis, daugiau aiškinti, reikia remtis jų nuomone. To aiškinimo ir kalbėjimo buvo nepakankamai. Bet, pakartosiu, pati pasirinkau strategiją išeiti viena ir įspėti, kad į valdžią ateina žmonės, turintys įtarimų šleifą, o byla, kurioje jie teisiami, yra prie pabaigos ir didelė vertybė tai išspręsti teisinėmis, o ne politinėmis priemonėmis. Tokia pozicija yra pagrindas mano kovoje su oligarchais, ypač su kriminaliniu šešėliu.
O reitingai nukrito didele dalimi todėl, kad žmonių nuomonė buvo formuojama ir būtent per tų kriminalinį šešėlį turinčių oligarchų valdomą žiniasklaidą. Bet puolimas prieš mane tik parodė, kad labai tiksliai ir stipriai pataikiau į taikinį. Aš nesitrauksiu ir kriminalizuotų oligarchinių darinių netoleruosiu, kiek būsiu pajėgi ir kiek man tai bekainuotų. Ne visai švarus verslas susilieja su žiniasklaida ir politikais – tas židinys kaip vėžys visuomenėje, kuris pristabdo šalies vystymąsi, veikia prieš šalį ir jos žmones. Bet šiuos procesus žmonėms sunku atpažinti. Tad su jais kalbėsiu, mėginsiu jiems aiškinti savo poziciją. Žmonės dar kol kas pakankamai manimi pasitiki ir mėginsiu dirbti jiems, kiek leis galimybės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (8)

  1. Tas Tas rašo:

    Tarpvalstybinių santykių esmę eiliniam žmogui,koks esu,sunkoka adekva-čiai perprasti,ypač ekonomikos sferoje-stokoja informacijos ir anali-zei žinių.Belieka pasitikėti valstybės vadovės vertinimais. Žinoma, jeigu jos,tik vakar vadintos geriausia saviške iš geriausių,ir šian-dien dar nelaikome lyg tai ėmusia siekti valstybei blogio,kone virtu-sia jos beveik prieše.Sunku eiliniam žmogui perprasti ir jau senokai didžiosios žiniasklaidos pradėtą sistemingą prezidentės menkinimą.Bene
    iš tikrųjų,o ne kaip minėjau prielaidoje,siekiama įkalti iškreiptą valstybės vadovės ir jos vaidmens šaliai matymą?Ir ar galiu visą tą verčiamą bjaurystę vadinti demokratijos apraiška? Abejoju.

  2. jonas jonas rašo:

    Jau senai pastebėta, kad Lietuvoje žiniasklaida yra daugumoje suprichvatizuota tų visokių oligarchinių struktūrų, tai kodėl nereikėtų tai apriboti įstatymiškai? Dėl prievartinės daugiabučių renovacijos tas pat: Kodėl praėjusi vyriausybė neinvestavo pirmiausiai Eurosąjungos pinigų į iki 30 pr šilumos nuostolių duodančius šiluminius -magistralinius lauko tinklus, o užsiėmė pensininkų reketu ir malūnsparnių pirkimu?

  3. privati privati rašo:

    ziniasklaida dirba pagal turtuoliu uzsakymus,jie nenori A.E.,nes jiems zlugs privatus biznis,tai ju kuriama vejo jegaine ir t.t.

  4. Berniukas nuo plūgo. Berniukas nuo plūgo. rašo:

    Polikarpovna žino ką šnekėti,-ji sukčiukų su kyšiais neprisileis,mat kyšiams paimti yra spectarnyba,kuria ji pasitiki.

  5. Nija As Nija As rašo:

    man “Veidas”lt.”Prognoziu” interviu su salies vadove,daugiau panasus i tardyma izoliatoriuje,pateikiant -kaltinimus…tarsi jai vienai priklauso visos salies sekmes ir nesekmes ir ji viena privalo uz jas atsakyti…Mano manymu “Veidas”lt,tik pavadinimas,neturintis, nei kuno,nei sielos,veidas su kauke…O Prezidentes ,pasakyti zodziai del reitingu kritimo,jos atzvilgiu – yra gyva tiesa…Tai tik nupirktos ziniasklaidos juodas darbas,kuriai skiriu sias eilutes :
    Baisiausias paukstis – yra tas,
    Kuris i savo lizda dergia
    Ir uz prakeiktas monetas,
    Kenkejams kupra lenkia….

    Bet cia- ne jie,o tu esi
    Naujienu sioj slykstynej…
    Tik nepamirsk,kad gyveni,
    Ir zemini – Tevyne,-

    Save,mane ir Prezidente,
    Visus,kas siandien Lietuvoj.
    Ar jums nuo to-lengviau gyventi,
    O,gal negera jums – galvoj ?

  6. TSRS pschotronas, LR valdžios smegenys TSRS pschotronas, LR valdžios smegenys rašo:

    KGB magijos paslaptys

    Borisas Ratnikovas, buvęs Federalinės saugumo tarnybos generolas majoras: “Mūsų tarnyba buvo taip įslaptinta todėl, kad užsiėmė klausimais, tiesiogiai susijusiais su visuomenės ir konkretaus žmogaus sąmonės kontrole. Čekistai domėjosi okultija, ir čia nėra nieko keista. Nuo senų senovės žmoniją domino pasąmonės veikimo būdai. XX amžiuje senovės žynių magija tapo mokslinių turinėjimų objektu. Ypatingą dėmesį jai skyrė Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Tarybų Sąjungos specialiosios tarnybos. Pastarojoje beveik visi paranormalių gebėjimų turintys žmonės buvo kontroliuoti KGB. Net neįsivaizduojate, koks protų karas vyko pirmojoje praėjusio amžiaus pusėje: tikros astralinės kovos. Viskas buvo įslaptinta, užmaskuota ne mažiau nei atominis projektas.

    Devintojo dešimtmečio viduryje psichogeneratorų ir distancinių psichiką veikiančių įrenginių kūrimo problemas nagrinėjo beveik visos išsivyčiusios šalys. Buvo vykdomi rimti moksliniai eksperimentai. TSRS tam reikalui irgi skyrė šimtus milijonų rublių. Žlugus Tarybų Sąjungai darbai sustojo, specialistai išsivažinėjo, užsiėmė kitais darbais. Asmeniškai aš atsidūriau pirmojo Rusijos prezidento apsaugos federalinėje tarnyboje. Reikėjo visomis įmanomomis priemonėmis apsaugoti jį nuo manipuliavimo sąmone. Tokių bandymų būta, ir nemažai. Galimas dalykas, kad mes išgelbėjome šalį nuo karo su Kinija, sutrukdėme pirmajam prezidento vizitui į Japoniją, kuris turėjo vykti 1992-aisiais. Prezidentas buvo stipriai programuojamas, kad grąžintų Kurilų salas Japonijai – tada ir Kinija būtų ėmusis aktyviai reikalauti grąžinti kadaise jos buvusias teritorijas. Apie tai, kad prezidentas programuojamas, mus informavo pirmieji Vakarų Europos ir JAV asmenys. Nejuokauju – dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje aš buvau susitikęs su vienu gana specifine veikla užsiimančiu CŽV darbuotoju. Mes jį gražiai priėmėne, ir jis pareiškė, kad JAV puikiai žinomos visos mūsų povandeninių raketnešių paslaptys. Atseit specialiai parengti ekstrasensai stebi kiekvieno povandeninio laivo ekipažą ir strateginio ginklo būklę. Jis pateikė net įrodymus, patvirtinusius informacijos teisingumą. Tada mes pasakėme, kad TSRS gali ramiausiai naršyti po jų prezidento ir jo aplinkos žmonių smegenis. Pateikėme informaciją, kurią žinoti galėjo tikrai tik pirmasis šalies asmuo. CŽV atstovas susisiekė su saviškiais, o po to paskė: kam mums ką nors slėpti vieniems nuo kito, geriau draugaukime ir keiskimės informacija. Mes sutikome, tačiau amerikiečių specialiosios tarnybos vėliau nutraukė visus kontaktus psichotronikos srityje.
    Galiu pateikti pavyzdžių, kad mes tikrai traukėme informaciją iš pirmųjų JAV asmenų. Dar devintajame dešimtmetyje padirbėjome su naujuoju JAV pasiuntiniu Rusijoje Strausu. Perskaitę jo mintis priėjome išvadą, kad pasiuntinybėje yra aparatūra, galinti psichotroniškai paveikti maskviečius, bet ji užkonservuota. Gavome ir kitos informacijos iš jo pasąmonės. Likus porai savaičių iki JAV aviacijai pradedant bombarduoti Jugoslaviją mes prisijungėme prie valstybės sekretorės Madlenos Olbrait pasąmonės. Jos mintyse aptikome patologišką neapykantą slavams dėl to, kad Rusijoje yra didžiausi pasaulyje naudingųjų iškasenų ištekliai. Jos nuomone, jais turėtų naudotis visos šalys, pirmiausia, žinoma, JAV. Karą Kosove ponia Olbrait vertino pirmiausia kaip žingsnį Rusijos kontrolės link. Kita vertus, jos mintyse buvo ir vaizdinys, kad JAV Jugoslavijoje panaudos cheminio bie bakteriologinio ginklo simbiozę kartu su kovinėmis galvutėms, turinčiomis radioaktyviųjų elementų. Vėliau paaiškėjo, jog JAV armija Jugoslavijoje naudojo cheminius junginius, gebančius per minutę pakeisti kraujo ląstelių struktūrą. To ginklo paveikti žmonės per trumpą laiką prarasdavo imunitetą ir galėdavo mirti net nuo slogos. Vėliau tapo aišku, kad JAV naudojo sviedinius su uranu, o kovinės galvutės “Tomahawk” buvo su radioaktyviuoju jodu, kurio suirimo periodas – mėnuo, tačiau per tas dienas jis labai paveikdavo žmonių sveikatą ir gamtą. Ta informacija tapo tolesnių mūsų darbų gairėmis.” sveikatą ir gamtą. Ta informacija tapo tolesnių mūsų darbų gairėmis.”

  7. Berniukas nuo plūgo. Berniukas nuo plūgo. rašo:

    Teisingai kalba Daša Polikarpovna.Ji labai įžvalgi nes kyšius ims tik iš trečiųjų rankų.

  8. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...