2011 Lapkričio 24

Verslo kalba – anglizmų gniaužtuose

veidas.lt

Dar prieš kurį laiką buvo galima sakyti, kad anglizmai verslo kalboje – savotiška mada. Tačiau toks „tarptautinis“ įvaizdis dabar jau taip paplitęs, kad tapo mūsų kultūros dalimi.

Teigiama ar neigiama – čia jau kitas klausimas. Žodžiai patys į mūsų įmonę neateina – juos atneša klientai, naujosios technologijos, diktuoja darbas tarptautinėje bendrovėje, kolegų kalbos ypatumai.

Turbūt beveik kiekvienoje įmonėje nuolat galima išgirsti tokių žodžių: „pračekinau“, „nuprintinau“, „užlagino“, „užseivink“, „menedžeris“, ir tai iš tiesų verčia pasijusti esant kažkur kitur, tik ne Lietuvoje. Nuolat iš kolegų girdint tokią kalbą, atsilaikyti ir nepradėti pačiam vartoti svetimybių – labai sunku. Išgirdus kokį įmantrų anglizmą dešimt kartų, gali būti tikras, kad ir pats jį ne kartą pasakysi.

Blogiausia yra tai, kad dažnai verslo kalboje vartojamas svetimybes ir barbarizmus linkstama švelninančiai vadinti tarptautiniais žodžiais. Kai kas dar bando tai aiškinti kaip prigimtinio lietuvių kalbos skurdumo įrodymą, tačiau akivaizdu, kad tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti – juk beveik kiekviena verslo kalbos sritis turi savo terminų aprobuotus atitikmenis – informacinių technologijų, teisės, raštvedybos, buhalterijos, bendrinės kalbos ir pan. Žinoma, su kiekvieną dieną tobulėjančiomis ir besikeičiančiomis technologijomis kartu ateina ir nauji terminai. Naujos sąvokos plinta žaibiškai, bet visada galima atrasti lietuvišką atitikmenį. Pavyzdžiui, prancūzai ar suomiai, laikomi savos kalbos patriotais, iš visų jėgų bando apriboti svetimos kilmės žodžių skverbimąsi į savo kalbą – jie visada stengiasi sukurti daugumos atsirandančių terminų naujas, savas žodines išraiškas.

Trumpai tariant, mes nesame įpratę kurti naujų, iš svetimos kalbos atėjusių sąvokų lietuviškų konstrukcijų. Vos tik atsiradus naujam žodžiui (dažniausia – angliškam) dauguma lietuvių tuojau pat sulietuvina jo originalią fonetinę formą pridėdami lietuvišką galūnę ir daugiau nebesuka sau galvos. Vis dažniau įmantriai skambantys anglizmai išstumia netgi tradicinius, visuotinai vartojamus lietuviškus žodžius. Emailas, lizingas, printeris, kontraktas ir šimtai panašių angliškų žodžių yra taip įsitvirtinę verslininkų kalboje, kad bet kokie bandymai pakeisti juos lietuviškais atitikmenimis sukelia juos vartojančių žmonių pasipiktinimą. Jiems tiesiog patogiau vartoti sulietuvintus angliškus žodžius (anglizmus) dėl visai paprastos priežasties – jie dažniausiai yra trumpesni už lietuviškuosius ir, ko gero, mielesni prie angliškų dainų pripratusiai ausiai.

Tačiau dar blogiau, kad Lietuvoje jau įsitvirtina tradicija vartoti užsienio kalbų žodžius ar netgi frazes jų nesulietuvinant, t. y. nepridedant lietuviškų galūnių. Viskas prasidėjo turbūt nuo užsieniečių vardų bei pavardžių, kuriuos tapo įprasta rašyti originalo kalba. Tada originalo kalba imta rašyti užsienio kompanijų bei jų gaminamų prekių pavadinimus. Paskutiniu metu matome, kaip į mūsų kalbą braunasi ne tik anglų kalbos leksika (žodžiai), bet ir ortografija (rašyba), fonetika (tarimas), o kartais – netgi sintaksė (žodžių jungimas bei sakinių konstravimas). Kitaip tariant, ne tik atskiri žodžiai, bet ir ištisos frazės ar net sakiniai rašomi ir netgi tariami angliškai.

Pateiksime keletą labiausiai verslo kalboje paplitusių anglizmų, kurių reikėtų vengti. Ne tik importu ir eksportu besiverčiančių bendrovių darbuotojai sako: „duty-free importas“. Taisyklingai turėtų būti sakoma: importas be muito (angl. duty-free import). Lygiai taip pat reikėtų sakyti: įvežimas be muito (angl. duty-free entry), pardavimas be muito (angl. duty-free sale). Esame įpratę vartoti ir plačiai paplitusį terminą „multinacionalinė korporacija“. Tai taip pat kalbos normas pažeidžiantis variantas, reikėtų vartoti daugiašalė įmonė (angl. multinational corporation). Be to, labai dažnai tenka iš verslininkų lūpų išgirsti ir anglišką ekonomikos terminą „holdingo bendrovė“. Turime puikų lietuvišką atitikmenį – tai yra kontroliuojančioji bendrovė (angl. holding company), atitinkamai ir pavaldžioji bendrovė (angl. subsidiary company), o ne antrinė, subsidiari ar pan. „Urminę prekybą“ taisyklingai reikėtų vadinti didmenine prekyba arba prekyba urmu. Minėtina, kad Europos terminų žodyne „Eurovoc“ teikiamas terminas didmeninė prekyba (angl. wholesale trade, vok. Großhandel, pranc. commerce de gros). Daugelis neabejoja, kad prekyba per nuotolį vadintina „distancine prekyba“. Distancinė prekyba – nevartotinas pasakymas, vartotina nuotolinė prekyba (angl. distance marketing). Taip pat nevartotinas visiems labai gerai žinomas ir bene kasdien girdimas žodis „marketingas“. Tai svetimybė. Lietuviškas terminas yra rinkodara (angl. marketing). Pastaruoju metu dėl sustiprėjusios anglų kalbos įtakos itin plinta ir žodis raportas. Tai tarptautinis žodis, atėjęs iš prancūzų rapport. Lietuvių kalboje jis vartojamas dviem reikšmėmis: tarnybinis pranešimas, pareiškimas vyresnybei, pavyzdžiui, paduoti, įteikti, priimti raportą, ir žodinis ar rašytinis pranešimas, kuriuo kreipiamasi į vadą. Nagrinėjant verslo kalbą, pabrėžtina, kad raportas nevartotinas vietoj žodžio ataskaita.

Minėtina, kad oficialūs terminai yra ataskaita (plg. angl. report), ataskaita apie darbuotojus (angl. staff report), metinė ataskaita (angl. annual report), mokslinių tyrimų ataskaita (angl. research report), socialinė ataskaita (angl. social report), vadovybės ataskaita (angl. management report).

Kaip pareigų sudedamoji dalis dažnai vartojamas veiksmažodinis daiktavardis „pardavimas“. Tik ar jį galima vartoti daugiskaita? Daugiskaitinė forma „pardavimai“ atsirado dėl anglų kalbos įtakos (angl. sales), o bendrinėje lietuvių kalboje abstraktieji daiktavardžiai paprastai vartojami vienaskaita, pavyzdžiui: aptarnavimas, balsavimas, finansavimas, registravimas ir pan. Taigi asmenis, atsakingus už produktų, gaminių ir paslaugų pardavimą, naujų klientų paiešką, nuolatinių ryšių su jais išlaikymą ir plėtojimą, rinkos tyrimą bei analizę, ryšius su tiekėjais, geriau vadinti pardavimo vadybininkais (angl. sales manager), pavyzdžiui: įmonė ieško pardavimų ir reklamos vadybininkų (geriau pardavimo ir reklamos vadybininkų). Asmenis, vadovaujančius pardavimo vadybininkų veiklai, taip pat geriau vadinti pardavimo vadovais, prekybos direktoriais, pavyzdžiui: siūlome darbą programinės įrangos pardavimų skyriaus vadovui (geriau pardavimo skyriaus vadovui); priimamas į darbą pardavimų direktorius (geriau pardavimo, prekybos direktorius).

Norėdami pasiekti bent kokių teigiamų rezultatų, kalbininkai taip pat turėtų labiau tirti įvairias visuomenės grupes ir orientuotis į žmonių poreikius, kurti atsirandančių naujų ekonomikos ir kitų sričių žodžių lietuviškus atitikmenis ir operatyviai ieškoti lietuviškų alternatyvų, vos tik anglizmams pradėjus brautis į žiniasklaidą ar kasdienę kalbą.

Kiekvienas mūsų, atstovaudamas Lietuvoje veikiančiai verslo įmonei, turime stengtis kalbėti ir rašyti taisyklinga verslo kalba. Sėkmingo verslo paslaptis – ne tik teikiamos aukštos kokybės paslaugos, bet ir taisyklinga kalba, geras dokumentų teksto stilius. Tai neabejotinai svarbi įmonės įvaizdžio dalis.

Deimantė Baumilienė

Vertimų biuro „Astraneta“ kalbos ekspertė

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...