Pernai rudenį parengta neformaliojo ugdymo koncepcija papiktino ne tik pedagogus bei tėvus, bet neįtiko ir švietimo bei mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, todėl nebus tvirtinama.

Kasmet daugiau nei po 1,5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos renkasi studijas užsienyje. Pagal kokius kriterijus jie apsisprendžia, kur ir ką studijuoti?

Studijų krepšelis – tai valstybės skiriamas studijų finansavimas, kurį gali gauti geriausiais balais baigusieji mokyklas. Šiemet valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas 44-ose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.

Nūdienos abiturientai per savo moksleiviškąją karjerą patyrė nemažai įvairių švietimo sistemos pokyčių. Tad ir jų baimės dėl brandos egzaminų, neduosiančios ramybės iki pat paskutinės minutės, nuosavos patirties “užprogramuotos”. “Veidas” aiškinosi, kiek šiose baimėse įmanoma įžvelgti racionalaus pagrindo.

Profesorius Rimantas Rudzkis, “DnB NORD” banko vyriausiasis analitikas, su įvairiais mokslininkais rengė ne vieną studiją, kaip ateityje vystysis mūsų šalies ūkis ir kokių specialistų reikės.

Kol mūsų švietimo ir ūkio strategai tebesiginčija, ar iš viso įmanoma Lietuvoje parengti ūkio raidos ir specialistų poreikio analizes, išsivysčiusių šalių ekspertai pateikia futuristines prognozes – kokių naujų specialybių atsiras, kurios turės didžiausią paklausą, o kokius diplomus turint darbo nepavyks rasti.

Jau po dvejų metų Lietuvos aukštosios mokyklos stipriai pajus studentų stoką. Mat dėl mažesnio gimstamumo artimiausiais metais į universitetus ir kolegijas ateis keliolika tūkstančių jaunuolių mažiau.