2010 Kovo 29

Specialybės

Kokios studijos garantuos saugią ateitį?

veidas.lt

studentai

Profesorius Rimantas Rudzkis, “DnB NORD” banko vyriausiasis analitikas, su įvairiais mokslininkais rengė ne vieną studiją, kaip ateityje vystysis mūsų šalies ūkis ir kokių specialistų reikės. Tiesa, kai kurios analizės, paremtos ekonometriniais skaičiavimais, irgi buvo “pro šalį”, bet profesorius įsitikinęs, kad tikslias prognozes Lietuvai ne tik įmanoma parengti, bet ir būtina tai daryti kuo greičiau. Jis netgi parengė metodiką, kaip tai daryti.

R.Rudzkis kategoriškai nesutinka su kolegomis, kurių ankstesnės prognozės nepasitvirtino, – Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktore Giedre Beleckiene, UAB “Big Consulting” analitiku Jonu Jatkausku ir atmeta jų argumentus, esą Lietuvoje ekonomikos transformacijos pernelyg didelės, taip pat didelės įtakos turi demografija bei emigracija ir dėl to mes esą galime kalbėti tik apie tai, kokių kvalifikacijų specialistų reikės, bet ne nurodyti, kiek jų reikės. “Žinoma, mūsų ūkio nestabilumas, didelis nedarbo lygis, emigracija bei prasti demografiniai rodikliai iškreipia ekonometrinių tyrimų tikslumą, bet tai nereiškia, kad prognozuoti neįmanoma”, – teigia profesorius.

Jo nuomone, šalia statistinių skaičiavimų ŠMM turėtų kasmet užsakyti reprezentatyvias darbdavių apklausas, kaip jie įsivaizduoja savo įmonės ateitį – plėtrą, pokyčius ir pan. “Aišku, tuo irgi negali kliautis, nes retas verslininkas pripažins pesimistinio scenarijaus ar net bankroto galimybę. Bet juk mes dar turime “Sodrą” – ji ne tik kaupia duomenis apie tai, kiek ir kokių žmonių iš konkrečių sektorių išeis į pensiją, bet ir turi visą informaciją apie absolventų įsidarbinimą”, – sako analitikas, pabrėždamas valstybės institucijų apsileidimą ir nerangumą naudojantis turimais duomenimis.
Sudėjus šiuos tris tyrimus, R.Rudzkio įsitikinimu, galima labai realistiškai pasakyti, kokiuose sektoriuose ir kokių specialistų reikės bent jau po šešerių metų, kai universitetus baigs dauguma dabartinių abiturientų.

Tam pritaria ir ŠMM Studijų, mokslo bei technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys. Jo įsitikinimu, ir patys universitetai galėtų labiau prisidėti prie ateities specialistų poreikio išaiškinimo, jei tik domėtųsi savo absolventais. “Deja, kol kas tai daro vienintelis Mykolo Romerio universitetas: apklausia absolventus, kaip jiems sekėsi įsidarbinti, kaip jie panaudoja įgytas žinias, koks jų atlyginimas”, – pasakoja A.Žalys.

Tuo tarpu pažangiausi Vakarų šalių universitetai kasmet siunčia buvusiems absolventams anketas, net jei šie į jas daugybę metų neatsakinėja. Vakarų aukštosios mokyklos ir įvairiais kitais būdais kaupia duomenis apie savo alumnų karjeros sėkmę.

Vis dėlto rimti specialistų poreikio tyrimai ir Vyriausybės lyg ir planuojamas sukurti specialistų poreikio žemėlapis geriausiu atveju atsiras po dvejų trejų metų, jei dabartinei ŠMM vadovybei užteks ryžto užsukti finansavimo sklendes nevykusių tyrimų autoriams: užsisakyti gerokai pigiau biudžetui atsieisiančias sociologines darbdavių apklausas, susitarti su “Sodra” dėl keitimosi duomenimis, o ekonometrinius skaičiavimus pavesti kompetentingiems matematikos ir statistikos ekspertams.

Pažangiausi Lietuvos pramonininkai nepasitiki dalimi universitetų

O ką daryti šiųmečiams abiturientams ir kitiems į aukštąsias stoti planuojantiems jaunuoliams? “Jei jie nesiruošia emigruoti, turėtų kliautis Vokietijos ekspertų patarimais, kokių specialistų šios šalies ūkiui reikės ateityje”, – atvirai sako R.Rudzkis.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos ar JAV analitikų prognozės, kokių specialistų reikės ateityje, tinkamos tik tiems mūsų abiturientams, kurie savo ateities su Lietuva nebesieja. Mat šių šalių ūkis ir jo plėtros tempai mūsų ūkį lenkia “šviesmečiais”. Ir tų futuristinių specialybių, kurių reikėsiant po 10–20 metų skelbia britų ar amerikiečių ekspertai, Lietuvoje reikės dar maždaug po kita tiek metų.

Viešosios politikos ir vadybos instituto, rengiančio daugeliui Lietuvos universitetų sprogusios bombos įspūdį sukelsiančio tyrimo “Universitetų absolventų integracija darbo rinkoje” autorius analitikas Žilvinas Martinaitis atkreipia dėmesį, kad šiųmečiai gimnazistai, rinkdamiesi tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir netgi JAV ateityje labai paklausias specialybes, vis dėlto turėtų pasidomėti, ar tikrai visi mūsų šalies universitetai jiems suteiks tokių žinių ir gebėjimų, kokių reikalaus ateities darbdaviai.

Savo kategorišką įspėjimą Ž.Martinaitis grindžia ne tik netrukus pasibaigsiančio tyrimo duomenimis, bet ir asmenine patirtimi. “Turiu du bičiulius, studijuojančius mikrobiologiją. Vienas jų studijuoja Lietuvoje, kitas JAV. Kai paklausiau pirmojo, ko jie mokosi, jis papasakojo, kad su dėstytojais maloniai vaikšto po miškus, stebi ir tyrinėja grybukus, gėlytes. O antrasis bakalauras, studijuojantis mikrobiologiją JAV, paaiškino, kad jie tyrinėja jau pagamintus vaistus ir aiškinasi, kodėl jie veikia arba neveikia skirtingas ligas, bei mėgina sukurti naujus. Kitaip tariant, jie atlieka farmacijos bendrovių užsakymus, dalyvauja naujosios ekonomikos kūrime”, – ateityje itin paklausios mikrobiologijos specialybės studentų rengimo skirtumus Lietuvoje ir užsienyje palygino Ž.Martinaitis.

Ir štai JAV studijas baigęs mikrobiologas turės daugybę darbo pasiūlymų ir galės kurti naujus vaistus, o to paties pavadinimo studijas baigęs Lietuvoje  žingsniuos į darbo biržą, nes išmanys tik apie grybukų įvairovę.
Beje, kaip jau rašė mūsų savaitraštis, pažangiausios Lietuvos biotechnologijų bendrovės “Sicor-Biotech” bei “Fermentas” į darbą po studijų priima tik tuos absolventus, kuriuos patys pasirengia. Jie nepasitiki kai kurių mūsų universitetų studijų kokybe.

“Šimtas universitetus baigusių inžinierių dar nereiškia, kad iš tikrųjų visas šimtas ir yra inžinieriai, – tęsia Ž.Martinaitis. – Mat ne visi universitetai pajėgūs parengti aukšto lygio inžinierius bei kitus specialistus”.

Dar blogiau tai, kad Lietuvos universitetai rengia ne rytdienos, o vakar dienos poreikius atitinkančius specialistus, tiksliau, tokius, kokių reikėjo prieš ketverius–šešerius metus, o ne tokius, kokių reikės, kai šie baigs studijas. Pažangiausi Vakarų šalių universitetai nuolat gauna verslo užsakymų sukurti konkrečius produktus. Taigi, pasak Ž.Martinaičio, studentas, studijavęs Vokietijos, Austrijos ar kitos Vakarų šalies technikos universitete ir kūręs kokiam nors automobilių gamintojui vandeniliu varomo automobilio variklį, studijas baigs ir į darbo rinką išeis su ateities žiniomis. Jis gamins tai, ko reikės ateities pramonei.

O lietuvis universiteto absolventas puikiai išmanys praeities technologijas. Ir dar gerai, jei bus nors kiek ragavęs praktikos. Dažniausiai absolventai tebūna skaitę knygose, kaip sukurti konkretų produktą.
Beje, Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimas kaip tik ir rodo, kad studijų metais įgytas žinias mažiausiai panaudoja Lietuvos technologijų ir fizinių mokslų absolventai.

Ateities profesijų turinys skamba utopiškai
Naujausių tyrimų duomenimis, Vokietijos ūkiui, į kurį ekspertai pataria atsižvelgti Lietuvos jaunuoliams, besirenkantiems būsimą specialybę, po dešimtmečio labiausiai reikės gydytojų, inžinierių, IT specialistų, gerontologų ir socialinių darbuotojų, taip pat skrydžių pilotų ir orlaivių konstruktorių, juristų, statistikų, rinkodaros ir pardavimo vadybininkų, verslo konsultantų, mokytojų.

Daugelio šių specialistų, galbūt tik išskyrus lėktuvų statytojus, socialinius darbuotojus, mokytojus ir vadybininkus, reikės ir Lietuvoje. Mat, kaip pastebi Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis, pedagogų jau ir dabar Lietuvoje parengta per daug. Juk jau šiemet rudenį vaikų į mokyklų pirmąsias klases ateis 23 tūkst. mažiau, nei kad mokyklas baigs abiturientų.

Be to, pasak šio instituto mokslo darbuotojo Arūno Pociaus, akivaizdžiai per daug jau dabar turime ir politikos mokslų, sociologijos, psichologijos, taip pat vadybos ir verslo administravimo bei viešojo administravimo specialistų. “Tuo tarpu 2012–2015 m., kai vėl atsigaus ūkis, daugiausiai reikės informacinių technologijų, energetikos, medicinos, teisės ir ekonomikos specialistų”, – dėsto A.Pocius.

Ž.Martinaitis priduria, kad ateityje paklausą turės visų gyvybės mokslų specialistai, biotechnologai, nanotechnologai, genetikai, taip pat alternatyvios energetikos specialistai. Kiti “Veido” pašnekovai dar minėjo didėsiant branduolinės energetikos specialistų, modernių technologinių paslaugų teikėjų, taip pat programuotojų, interneto projektų kūrėjų poreikį.

“Tuo pat metu akivaizdu, kad daugelis įvairių specialybių žinių po 15–20 metų bus nebepritaikomos, o ir tas pačias specialybes mes suvoksime visiškai kitaip. Pagaliau kai kurių specialybių iš viso nebeliks. Kaip dabar niekam nebereikalingi žmonės, prieš 25-erius metus baigę planinę ekonomiką”, – apibendrina Ž.Martinaitis.
G.Beleckienės vertinimu, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rasis ir naujas ekologinės ekonomikos sektorius, taigi čia irgi reikės visiškai kitaip parengtų specialistų.

O štai britų ekspertai neabejoja, kad jau po šešerių metų bent pas juos nebeliks pašto darbuotojų, nes laiškai bei spauda persikels į internetą, po dešimties metų – bankų kasininkų bei pardavėjų, kuriuos pakeis virtualūs darbuotojai, tai yra kompiuterizuotos kasos, o prekybos salę prižiūrės vos vienas kitas specialistas. Po dvidešimties metų niekam nebereikės ir naikintuvų pilotų, nes dauguma naikintuvų bus bepiločiai, valdomi iš žemės. Stipriai sumažės vertėjų poreikis, nes, nors mes ir netapsime poliglotais, bet turėsime norint susikalbėti reikalingus nešiojamuosius vertimo kompiuterius. Taip pat esą išnyks ir naftininko profesija, nes naftos telkiniai baigia išsekti, be to, dėl spartaus klimato atšilimo bus pradėta naudoti alternatyvi saulės, vėjo energija, o automobiliai ne tik važinės, bet ir skraidys, varomi vandeniliniais degalais. Maža to, nebeliks žeme važinėjančių kurjerių – jie skraidys dirižabliais. Kiekvienas tapsime ir kino teatro savininku – naujausius filmus žiūrėsime neišeidami iš namų.

Atrodo, kad nebereikės ir fotografų, viską neva atliks vienas žurnalistas, kuris bus veikiau “blogeris”-moderatorius-provokatorius-tyrėjas-rašytojas-fotografas. Iš esmės pakis ir farmacininkų specialybė – jie orientuosis nebe į vaisto įpiršimą pacientui, bet į konkretų pacientą, nes kiekvienas gydysimės tik mums skirtais, pagal mūsų genetiką sukurtais vaistais.

Automobilių konstruktoriai esą konstruos ne tik žeme, bet ir oru “važiuojančias” mašinas, reikės ir tokių mašinų valdymo mokytojų bei remontininkų.

Kai kurios specialybės šiandien mums skamba kaip visiška utopija, tačiau šįmet sausį Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu tyrimą parengę rinkos tyrimų bendrovės “Fast Future” ekspertai sako, kad visos šios specialybės 2030 m. Jungtinėje Karalystėje bus tokia pat realybė, kaip kad šiandien mūsų gebėjimas vairuoti automobilį, susisiekti internetu ar pasikalbėti telefonu su kitame pasaulio krašte esančiu bičiuliu.

Amžinos profesijos, pasak britų mokslininkų, tėra kelios: politiko, kunigo, mediko, odontologo, laidojimo paslaugų teikėjo, mokesčių inspektoriaus, kirpėjo, aktoriaus, dailininko, nusikaltėlio bei kriminalisto ir kario.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. tg tg rašo:

    ft

  2. as as rašo:

    nu puiku :) tai ka mums dabar zadantiems studijuoti reikia daryti? Is straipsnio supratau kad praktiskai man nebera jokiu galimybiu ateity susirasti darba :)

  3. LUI LUI rašo:

    Martinaiciui: mikrobiologijos studijų Lietuvoje iki šiol nebuvo (išskyrus magistranturą) juo labiau mikrobiologai tikrai miške grybukų neapžiūrinėja. O jei apžiūrinėtų tai toks studijų organizavimas būtų tik sveikintinas

  4. Kristina Kristina rašo:

    “Deja, kol kas tai daro vienintelis Mykolo Romerio universitetas: apklausia absolventus, kaip jiems sekėsi įsidarbinti, kaip jie panaudoja įgytas žinias, koks jų atlyginimas”, – pasakoja A.Žalys. Šiaulių universitetas kiekvienais metais taip pat atlieka absolventų apklausas ir domisi, kaip jų buvusiems studentams sekasi darbo rinkoje. Tik kažin ar po tų apklausų išvadas padaro…

  5. Andrius Andrius rašo:

    KU kksp ismete atviras, inovatyvias duris kurios trukde einantiems atbulomis…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...