"Veido" archyvas Vilniaus universitetas Vilniaus universitetas (VU) – vienas seniausių Rytų Europos universitetų, įkurtas jėzuitų 1579 m. Šiuo metu universitete yra 12 fakultetų, 7 institutai, 4 studijų ir mokslo centrai, seniausia Lietuvoje biblioteka. Šiame universitete dirba 331 habilituotas mokslo daktaras, 1140 daktarų, 221 profesorius. VU bakalauro studijų programose 2011-ųjų sausį studijavo 16,4 tūkst. studentų. Priėmimo [...]

Už studijas šiemečiai pirmakursiai mokės tiek pat, kiek ir pernai įstojusieji į universitetus ar kolegijas. Studijų krepšelį gaus panašus skaičius studentų – apie 19 tūkst. Tačiau trims procentams pažangiausių antrakursių, kurie moka už studijas, šiemet valstybė žada grąžinti sumokėtus pinigus.

Rinkdamiesi, kur ir ką studijuoti, abiturientai patys turi analizuoti Lietuvos ir pasaulio darbo rinkos tendencijas – valdžia Lietuvoje dar nesugalvojo, kaip prognozuoti tolimesnį profesijų poreikį.

raėjusią savaitę paskelbti duomenys, kiek ir kokių brandos egzaminų ketina laikyti šiųmečiai abiturientai. Nors pats pretenduojančiųjų laikyti egzaminus būrys šiek tiek padidėjo (prašymus pateikė 34 kandidatais daugiau nei pernai), tendencija rinktis mažiau egzaminų tebėra pastebima.

Matematikos, chemijos, lietuvių ar anglų kalbos korepetitorių pamoka Lietuvos didmiesčių moksleiviams vėl kainuoja tiek, kiek ir prieš krizę – 25–30 Lt už valandą, nors dar pernai įprasta papildomos pamokos kaina svyravo apie 20 Lt.

Europos Sąjungos valstybėse visą gyvenimą mokosi vidutiniškai 9,5 proc. gyventojų. Lietuvos universitetuose studijuoja vos 4,5 proc. 25–64 metų amžiaus žmonių. Tačiau daugelis jų patenkinti studijomis, o įgytas žinias pritaiko darbe.

Visą savaitę net 57 Lietuvos mokyklos, dalyvaujančiose projekte SVEIKATIADA, „mėlynavo“ šios spalvos drabužiais išreikšdami neabejingumą švaraus vandens poreikiui. Mokyklų bendruomenės minėdamos vandens dieną kvietė į akciją „Vaišinamės vandeniu“, organizavo rankų plovimo akcijas, diskutavo apie vandens saugojimo poreikį, o pasižadėję jį saugoti simboliškai puošėsi vandens lašelio logotipais. „Mokiniams taip patiko ši akcija, kad daugelis atbėgdavo dar [...]

Daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų verslo ir vadybos moko žmonės, kurie patys niekad neturėjo verslo ir niekam nevadovavo. Pasekmės liūdnos.

Po mėnesio, paskelbus aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą, kai kurie šalies universitetai gali būti priversti jungtis. Apie tai užsimena švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Jo teigimu, vertinimas parodys tikrąją aukštųjų mokyklų būklę, o tai Švietimo ir mokslo ministerijai leis “iš savo pusės imtis didesnės iniciatyvos”.

Vakariečiai savo vaikus auklėja drąsindami, palaikydami ir leisdami atsiskleisti jų individualybei. O griežtos kinės motinos pirmiausia moko juos daug ir beatodairiškai dirbti, taip įgyjant įgūdžių, kurie suteikia gyvenimui stabilų pagrindą.

Lietuvos studentų susidomėjimas ERASMUS mainų programa nuolat didėja, tad išvykstančiųjų studijuoti į užsienį kasmet vis daugiau. Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus atstovė Aistė Simanavičienė teigia, kad pernai gauta kone dvigubai daugiau paraiškų, nei universitetas turi finansinių galimybių jas patenkinti. Šiais mokslo metais mainų programose dalyvauja 496 šios aukštosios mokyklos studentai.