Draugai sako, kad susitikinėjame su žmogumi, kuris suteiks daug skausmo. Nė už ką jais netikime! Na, o jeigu kolegę išplakame piktu liežuviu, pareiškiame, kad tokios bausmės ji nusipelnė. Regis, patekome į iliuzijų pinkles…

Vienoje Vilniaus mokyklų vėl sužalota mergaitė – trylikametė tapo bendraamžių smurto auka. Ar iš tiesų šių dienų vaikai yra agresyvesni, o gal mes tik daugiau skiriame dėmesio šiai problemai?

Vis daugiau žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvena vieni. Mūsų šalyje jau trečdalį visų namų ūkių sudaro namų ūkiai vos iš vieno asmens.

Didaktinio auklėjimo sąlygomis sovietmečiu užaugusiems dabartiniams tėvams tenka krimsti efektyvaus auklėjimo pradžiamokslį.

Su pykčiu susiduriame labai dažnai. Ir patys pykstame, ir turime atlaikyti artimų žmonių nepasitenkinimą. Būna, kad, rodos, nepelnytai aprėkia viršininkas, o būna, kad patys garsiai išsakome viską, ką galvojame apie, pavyzdžiui, eiles prie gydytojų kabinetų – kodėl reikia laukti valandą, jei esame susitarę apsilankyti tam tikru laiku?

“Mėgstu miegoti. O jūs? Argi tai ne puiku? Tai puikiausia, kas yra abiejuose pasauliuose. Esate gyvas, bet be sąmonės.“ Komikė Rita Rudner, 1993

Vienos dažnai keičia spintos turinį, tačiau verkia, kad neturi kuo apsirengti. Kitoms išsirinkti tinkamus apdarus sunkiau nei vaikui mokyklą, nes absoliučiai niekas netinka arba nepatinka… Dar daliai mūsų nauji pirkiniai gerina nuotaiką, suteikia pasitikėjimo…

Sakoma, kad tikros draugės būna šalia tada, kai reikia, visada supranta ir palaiko, nesistengia perauklėti, nežiūri iš aukšto ir nepamiršta viena kitos netgi tada, kai atranda savo gyvenimo meilę… Tačiau kartais graži draugystė patiria rimtų išbandymų ir netgi nutrūksta … dėl pinigų.

Vyrui sulaukus vidutinio amžiaus, krizė šeimą gali ištikti, o gali jos ir visai nebūti. Ji gresia toli gražu ne kiekvienai šeimai. Manau, tai priklauso nuo pokyčių. Nuo dviejų žmonių susipažinimo ir bendro gyvenimo pradžios iki vidutinio amžiaus praeina nemenkas laiko tarpas, ir daug kas kinta.

Ar Jums pažįstamas jausmas, kad kažkas gyvenime „neTaip“? Atrodo lyg gyventum ne savo gyvenimą. Dirbtum ne tą darbą ir lauktum ramios senatvės t.y. mirties. Atrodo lyg ir pažįstamas jausmas kartais pasivaidenantis pro langą. Ką mes su juo darome? O gi padedame atgal į giliausią sąmonės stalčiuką.

Dauguma moterų trokšta dirbti su vyrais, nes jie esą neplatina paskalų, nekuria intrigų, nepavydi “skudurų” ir nekvaršina galvos graudžiomis nenusisekusio gyvenimo istorijomis… Be to, juk labai smagu būti pagerbtoms tarp vyrų ir turėti priežastį kasdien pasidažyti lūpas, pasitempti…