"Veido" archyvas

Vyrui sulaukus vidutinio amžiaus, krizė šeimą gali ištikti, o gali jos ir visai nebūti. Ji gresia toli gražu ne kiekvienai šeimai. Manau, tai priklauso nuo pokyčių. Nuo dviejų žmonių susipažinimo ir bendro gyvenimo pradžios iki vidutinio amžiaus praeina nemenkas laiko tarpas, ir daug kas kinta. Tie pokyčiai yra pačių įvairiausių sričių: ir sekso, ir finansų, ir kasdienių tarpusavio santykių, ir buities. Ir jei jie yra dideli, tuomet gali sukelti vidutinio amžiaus krizę. O jei gyvenimas eina ganėtinai stabiliai, didelių permainų šeimoje nėra, manau, tikimybė patirti krizę – minimali.

Pinigai gadina gyvenimą…

Tie žmonės, kurie dabar sulaukė vidutinio amžiaus – 40–45 metų, jaučiasi subrendę, susikūrę materialinę gerovę. Juk nuo vedybų praėjo nemenkas laiko tarpas, jų turtinė padėtis greičiausiai labai pasikeitė, nes ano laikotarpio galimybės buvo visai kitokios. O turtinis susiskirstymas yra ne tik visuomenėje, bet ir šeimoje… Jei vyras praturtėja, jei jo pajamos labai padidėja ir nuo žmonos skiriasi keliskart, tai neišvengiamai veikia ir jų tarpusavio santykius. Vyrui ima atrodyti, kad yra daug svarbesnis, protingesnis, žmona jam tinka tik į tarnaites. Kyla noras matyti save tokį nepriekaištingą, svarbų, pasakiškai gerą visais atžvilgiais… Tuomet turtinis kontrastas šeimoje ir sukelia krizę, nes vyro elgesys pasikeičia, ir tik nuo vidinio jo inteligentiškumo priklauso, kiek jis taps valdingas, agresyvus ir žemins žmoną.

Ką daryti? Visų pirma nė viena moteris neturi pasiduoti jokiems siūlymams, kurie žlugdytų jos perspektyvas. Žmona turėtų nepaisyti nurodymų nedirbti, verčiau jau jos atlyginimas nuo vyro pajamų daug nesiskirtų. Kai abiejų šeimos narių pajamos panašaus dydžio, krizės tikimybė gerokai sumažėja. Ir visą laiką moteris turi stengtis būti įdomi ir savarankiška asmenybė!

Kad neiškiltų nuoskaudos

"Veido" archyvas

Metams bėgant vyrų ir moterų seksualumas ir labai skiriasi, ir keičiasi. 18–20 metų moterį reikia įkalbinėti mylėtis, vyras ją “spaudžia”, nes jo seksualumas tuomet gerokai viršija jos seksualumą. 35–40 metų – moters seksualumo suklestėjimas. O vyrui jis jau sumažėjęs, be to, žmona yra tarsi daiktas, kurį rasi ten, kur esi padėjęs, siekti jos lyg ir nebereikia, nes seksas “priklauso” savaime. Ir tuomet vyras pasijunta ponu, prie kurio žmona visaip bando prisiglausti, kad sulauktų meilės glamonių. Žinoma, gali būti ir kitaip. Vyras gali jaustis nerealizavęs savo seksualinių ambicijų. Ir pagalvoti: visą gyvenimą miegu su viena moterimi, o tiek jų yra aplinkui… Negi ir numirsiu tų kitų nepažinęs?

Kaip elgtis? Gyvendami šeimoje turime pagalvoti, kas bus rytoj, po penkerių, dešimties metų. Kartais drauge pragyvenus nemažai metų seksualinės problemos gali iškilti kaip nuoskauda: jaunystėje vis atstumdama vyrą, kuris kentė nuo sekso trūkumo, moteris galėjo jį užgauti, ir jis ims kerštauti, kai pačiam mažiau norėsis mylėtis. Tokie vyrai savo norus paskui gesina kokia nors veikla, su kitomis moterimis arba skandina alkoholyje. Kad vyrui tokių nuoskaudų neliktų, drauge gyvenant visuomet reikia elgtis labai apgalvotai, ieškoti seksualumo formų, kad ir vyras būtų patenkintas, ir moters tai neapsunkintų. Juk šeima – tai priklausomybė vienas nuo kito, ir to niekuomet nereikėtų pamiršti!

Kas sukelia pojūtį – atgal į jaunystę

Yra įvairiausių motyvų (sąmoningų ir ne), kodėl vidutinio amžiaus vyrai, maža to – penkiasdešimtmečiai, siekia jaunesnių moterų.

• Kadangi vyras myli akimis, jauna gražiai atrodanti (o jauna visada gražiau atrodo) moteris labiau patraukia jo dėmesį, labiau jaudina. O jei dar vyras pasijunta “dideliu ponu”, jis suserga “užkrečiama liga”, kurią galima pavadinti “naujas gyvenimo stilius ir laisvė”. Vyrui atrodo, kad jis gali gauti bet kurią moterį, gali išsipildyti jo svajonė, kad visos moterys jį myli ir jas galima valdyti… Jis jaučia didelę galią ir siekia ją įgyvendinti. Tuomet žmona tampa bereikšmė ir menka. Žinoma, negalima manyti, kad visi taip elgiasi, tai neabejotinai yra kraštutinumas. Tačiau jei šeimoje nėra tikro artumo, vyras gali pasukti tokiu keliu. Labai daug priklauso ir nuo to, kokioje šeimoje tas žmogus užaugo. Jei namie visą laiką kildavo konfliktų, ginčų dėl to, kas teisesnis, skambėjo žeminimai, vyras taip pat bus linkęs elgtis ir su savo žmona.

• Kai vaikai suauga, tai taip pat sukelia laisvės pojūtį. Kol jie buvo maži, jais reikėjo rūpintis, tai buvo didelė atsakomybė, o dabar ją galima nusimesti ramia sąžine. Ir galbūt galima pradėti kurti naują nuostabų gyvenimą, paimti jauną žmoną ir drauge su ja būti amžinai jaunam ir laimingam… Seksologiniu požiūriu atrodo, kad jauna žmona labiau jaudina. Bet vyras neturėtų apsirikti: greit ateis laikas, kai sekso srityje jis galės ir norės mažiau. Tuomet vis dažniau pastebės gerokai jaunesnių vyrų žvilgsnius ir dėmesį žmonai, pradės pavyduliauti, kankinsis pats ir ją kankins. Ir tuomet tikriausiai jis turės pavaduotoją… Tam tikrą laiko tarpą tokios poros gali būti laimingos – bet neilgai. Nors, kaip žinoma, visada yra išimčių, prieštaraujančių bet kokiai statistikai.

• Pusamžiai vyrai siekia įrodyti savo gebėjimą konkuruoti, pademonstruoti jėgą ir tuomet, kai nori įsigyti motociklą ar griebiasi kito ekstremalaus pomėgio. Šiaip jau turint automobilį motociklas nėra būtina transporto priemonė, bet tai irgi bandymas susigrąžinti jaunystę, nes jis visada susijęs su rizika (dažniausiai nepagrįsta).

Žodis vyrams apie laikinumą…

Ir būnant pačiame jėgų žydėjime, kai atrodo, jog keturiasdešimt penkiasdešimt metų yra tobulas ir nuostabus amžius, nereikėtų pamiršti, kad tai laikina būsena… Reikia pagalvoti apie tai, kas bus vėliau – senatvėje. Vidutinio amžiaus vyrai pamiršta, kad netrukus ateis metas, kai jie ims senti, vis dažniau persekios ligos, kai prireiks nuoširdžios priežiūros ir pagalbos, o gal net slaugos. To iš įžeistos, nuskriaustos žmonos galima ir nesulaukti! O gali būti ir taip, kad vyras žmoną taip įskaudins lakstydamas paskui kitas moteris (ar kad ir vieną kartą nuėjęs “į šoną”), jog jai tai bus visiškai nepriimtina. Tuomet iširs šeima, jam teks gyventi, tvarkytis vienam ir galbūt niekada iš tikrųjų nebeturėti tokio artimo žmogaus…

Žodis moterims: kas priklauso nuo mūsų

Apie ateitį turi galvoti tiek moterys, tiek vyrai, tačiau šeimoje moteris visada yra protingesnė. Ir šiandien tradiciškai visi tikimės iš moterų daugiau šeimos stabilumą užtikrinančių veiksmų nei iš vyrų! Nes žmona labiau saugo, reguliuoja šeimą, ir jos protas pirmiausia lemia, ar, nepaisant svyravimų ir nukrypimų, santuoka išliks gyva.

Vis dėlto iki kokios ribos verta saugoti santuoką? Yra įvairių nuomonių – pavyzdžiui, Prancūzijoje manoma, esą jei vieną kartą kilo noras skirtis, nereikia to atidėlioti iki kito karto… Taigi kiekvienas sprendžia pagal save. Jei žmonės turi geležinius principus, nepripažįsta jokių kompromisų – šeimą išsaugoti sunku. Neretai atsitinka, kad sutuoktiniai susiduria su partnerio neištikimybe, susipyksta, išsiskiria, o paskui vis bando iš naujo sulipdyti tai, ko neteko. Nereikėtų elgtis skubotai ir kvailai, būtina pasistengti įvertinti, kas atsitiko ir kodėl.

Žinoma, galima tai “nurašyti” vyro norui turėti daugiau moterų. Tačiau daug kas priklauso ir nuo žmonos. Seksas labai įdomus tik iš pradžių. O vėliau reikia jo kokybės – kad jis būtų ypatingas su savu, mylimu žmogumi, kad nesinorėtų kitos moters. Tam ir reikalinga sekso įvairovė, kad du žmonės galėtų ilgai būti kartu. Jei vyras siekia mylėtis kuo įvairiau, moteriai reikėtų ieškoti kompromisų, bandyti skirtingas pozas. Didžiausią klaidą moteris daro tuomet, kai nutaria iškentėti ir tik vykdo tai, ko nori vyras. Reikia ne kentėti, o džiaugtis – ir tai turi būti vidinis sprendimas, lemiantis dviejų mylinčių žmonių laimingą gyvenimą daug metų.