1941 m. birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD–NKGB būstinės rūsyje, Vasario 16-osios g., besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai.

Pirmosios politinės partijos Lietuvoje ėmė kurtis ties XIX–XX amžių slenksčiu, ir tai buvo natūralus, dėsningas procesas. Juk mūsų tautiniam judėjimui plėtojantis ir bręstant jame atsirado skirtingų nuomonių, kokiu keliu eiti į visiems bendrą tikslą – atsikratyti carinės Rusijos jungo, tautinės priespaudos, kokiais būdais to siekti, kuo labiausiai remtis.

Archyviniai dokumentai ir liudininkų pasakojimai rodo, kad Černobylio katastrofos padariniai galėjo būti kur kas mažesni, jei ne aplaidus valdžios neveiklumas ir noras nuslėpti tikrąjį nelaimės mastą.

Prieš 180 metų, 1830–1831 m., Lietuvoje ir Lenkijoje įvyko sukilimas prieš caro valdžią. Deja, jis baigėsi skaudžiu pralaimėjimu.

Šiemet kunigaikščio Kęstučio patekimo į nelaisvę ir pabėgimo istorijai sukanka 650 metų. Jubiliejai visuomet skatina atsigręžti į praeitį ir susimąstyti, kas, kaip ir kodėl tuomet nutiko.

Baltijos jūrą galima vadinti chaminių ginklų kapinynu, tačiau kai kurios didžiosios Europos valstybės šioje pavojingoje teritorijoje elgiasi labai drąsiai.

Šiandien pirmasis į kosmosą pakilęs kosmonautas Jurijus Gagarinas – vieniems neabejotinas didvyris, kitiems – eilinis ir net ne pats geriausias kosmonautas, kurio “nebuvo gaila pasiųsti į kosmosą”, o treti abejoja, ar toks skrydis apskritai įvyko. Tačiau jo reikšmė yra didžiulė tiek politikos, tiek mokslo istorijai.

Iki šiol netyla ginčai dėl Vilniaus statuso 1920–1939 m. Lenkijos politikai tiki, kad jų valstybė niekada neokupavo Vilniaus ir jį valdė teisėtai.

“Baudžiauninkai gaus laisvų gyventojų teises…” – taip lygiai prieš 150 metų, 1861 m. kovą, savo manifeste paskelbė Rusijos caras Aleksandras II. Tai reiškė baudžiavos pabaigą.

Prieš 150 metų, 1861 m. kovo 6-ąją, gimė daktaras, aušrininkas, nepriklausomybės šauklys, laisvamanis Jonas Šliūpas.

“Esu liaudies kunigas”, – taip kukliai save vadino Motiejus Valančius – Žemaičių vyskupas, liaudies švietėjas, mūsų tautos kovos prieš carizmo priespaudą lyderis, gimęs prieš 210 metų.