Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvas

1941 m. birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD–NKGB būstinės rūsyje, Vasario 16-osios g., besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelininkas Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Finansų skyriaus buhalterio padėjėjas Antanas Čibinskas.

1941 m. birželio 25 d. vyko žudynės prie Cukraus fabriko. Šioje vietoje, ūkininko A. Kuzmos žemėje, buvo sušaudyta 19 politinių kalinių iš Panevėžio kalėjimo.

Visų išvardintų bolševikinio teroro aukų palaikai atkasti 1941 m. birželio 27 d., kartu su nukankintais gydytojais pašarvoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje birželio 27 d. Iškilmingai palaidoti birželio 29 d., sekmadienį, Katedros kapinėse Ramygalos g. Gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė palaidota Stačiatikių kapinėse J. Tilvyčio g. Panevėžyje.

1941 m. spalį tirti nužudytųjų kūnai. Tyrimą atliko VDU klinikų direktorius prof. K. Oželis, asistentas dr. Minelga. Tirti ekshumuoti gydytojų Juozo Žemgulio ir Antano Gudonio palaikai, Stasio Mačiulio palaikų ekshumuoti neleido žmona. Po tyrimo gyd. J. Žemgulys palaidotas Kaune, A. Gudonis – Rokiškyje. 1941 m. tirta gydytojų nužudymo byla. Nacių okupacijos metais Panevėžyje Š. Mero gatvė pavadinta dr. Mačiulio, I. Hercelio – dr. J. Žemgulio, A. Kisino – dr. A. Gudonio vardu. 1942 m. rugsėjo 6 d. Panevėžyje, Pradžios mokykloje Nr. 2, atidaryta Raudonojo teroro paroda. Per tris savaites parodą aplankė 12 000 žmonių. Parodos atidarymo iškilmės vyko Dramos teatre. Kalbėjo kun. A. Sušinskas, parodą atidarė Panevėžio apygardos komisaras V. Neumas.

Panevėžio apskrities valdybos nario Petro Butkaus iniciatyva buvo sudarytas paminklo statymo komitetas. Komiteto nariai: Panevėžio apskrities valdybos atstovas P. Butkus, Panevėžio apskrities ligoninės direktorius Kazys Gudelis ir gydytojas Mykolas Marcinkevičius. Paminklo projektą paruošė ir darbus įvykdė skulptorius Bernardas Bučas. Kartu dirbo akmenskaldys S. Miškinis. Lėšas paminklo statybai skyrė Panevėžio apskrities valdyba, aukojo miesto gyventojai. Paminklo pastatymas kainavo 8 600 RM.

1943 m. rugsėjo 19 d., sekmadienį, prie Panevėžio apskrities ligoninės Didžiųjų rūmų vyko iškilminga paminklo atidengimo ceremonija. Prieš iškilmes Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas aukojo gedulingas šv. Mišias, pasakė pamokslą. Po pamokslo paminklo statymo komiteto įgaliotas gydytojas Kazys Gudelis padėkojo vyskupui K. Paltarokui už pamaldas ir pakvietė Panevėžio apygardos komisaro V. Neumo pavaduotoją tarti žodį. Paminklą atidengė Vidaus reikalų Generalinis tarėjas mjr. J. Pyragius.

Karo pabaigoje, bombardavimo metu, paminklas nužudytiems gydytojams buvo apgadintas. 1944 m. gydytojo J. Statkevičiaus iniciatyva paminklas buvo išsaugotas nuo sunaikinimo, slapta jį užkasus stovėjimo vietoje.

1988 m. pirmajame Sąjūdžio mitinge Panevėžyje buvo viešai įvardyta, kad tris Panevėžio ligoninės gydytojus bei gailestingąją seserį nužudė besitraukiantys sovietiniai okupantai. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupės narių iniciatyva paminklas nužudytiems gydytojams atstatytas. Paminklą atkasant ir jį atstatant aktyviai dalyvavo Panevėžio respublikinės ligoninės chirurgai. 1988 m. lapkričio 1 d. atstatytas paminklas atidengtas dalyvaujant Panevėžio medikams, miesto visuomenei, respublikinės Chirurgų draugijos atstovams. Atstatytą paminklą pašventino Panevėžio Katedros klebonas monsinjoras Juozapas Antanavičius. Paminklą atnaujino Panevėžyje kuriantys skulptoriai Alfridas Pajuodis ir Algimantas Vytėnas. 1989 m. birželio 26 d., nužudytų gydytojų mirties metinių minėjimo proga, paminklas buvo restauruotas – atstatytas užrašas, atkurtos kai kurios detalės.