2011 Gegužės 08

Paminklas nužudytiems Panevėžio apskrities ligoninės gydytojams

veidas.lt

Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvas

1941 m. birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD–NKGB būstinės rūsyje, Vasario 16-osios g., besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelininkas Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Finansų skyriaus buhalterio padėjėjas Antanas Čibinskas.

1941 m. birželio 25 d. vyko žudynės prie Cukraus fabriko. Šioje vietoje, ūkininko A. Kuzmos žemėje, buvo sušaudyta 19 politinių kalinių iš Panevėžio kalėjimo.

Visų išvardintų bolševikinio teroro aukų palaikai atkasti 1941 m. birželio 27 d., kartu su nukankintais gydytojais pašarvoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje birželio 27 d. Iškilmingai palaidoti birželio 29 d., sekmadienį, Katedros kapinėse Ramygalos g. Gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė palaidota Stačiatikių kapinėse J. Tilvyčio g. Panevėžyje.

1941 m. spalį tirti nužudytųjų kūnai. Tyrimą atliko VDU klinikų direktorius prof. K. Oželis, asistentas dr. Minelga. Tirti ekshumuoti gydytojų Juozo Žemgulio ir Antano Gudonio palaikai, Stasio Mačiulio palaikų ekshumuoti neleido žmona. Po tyrimo gyd. J. Žemgulys palaidotas Kaune, A. Gudonis – Rokiškyje. 1941 m. tirta gydytojų nužudymo byla. Nacių okupacijos metais Panevėžyje Š. Mero gatvė pavadinta dr. Mačiulio, I. Hercelio – dr. J. Žemgulio, A. Kisino – dr. A. Gudonio vardu. 1942 m. rugsėjo 6 d. Panevėžyje, Pradžios mokykloje Nr. 2, atidaryta Raudonojo teroro paroda. Per tris savaites parodą aplankė 12 000 žmonių. Parodos atidarymo iškilmės vyko Dramos teatre. Kalbėjo kun. A. Sušinskas, parodą atidarė Panevėžio apygardos komisaras V. Neumas.

Panevėžio apskrities valdybos nario Petro Butkaus iniciatyva buvo sudarytas paminklo statymo komitetas. Komiteto nariai: Panevėžio apskrities valdybos atstovas P. Butkus, Panevėžio apskrities ligoninės direktorius Kazys Gudelis ir gydytojas Mykolas Marcinkevičius. Paminklo projektą paruošė ir darbus įvykdė skulptorius Bernardas Bučas. Kartu dirbo akmenskaldys S. Miškinis. Lėšas paminklo statybai skyrė Panevėžio apskrities valdyba, aukojo miesto gyventojai. Paminklo pastatymas kainavo 8 600 RM.

1943 m. rugsėjo 19 d., sekmadienį, prie Panevėžio apskrities ligoninės Didžiųjų rūmų vyko iškilminga paminklo atidengimo ceremonija. Prieš iškilmes Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas aukojo gedulingas šv. Mišias, pasakė pamokslą. Po pamokslo paminklo statymo komiteto įgaliotas gydytojas Kazys Gudelis padėkojo vyskupui K. Paltarokui už pamaldas ir pakvietė Panevėžio apygardos komisaro V. Neumo pavaduotoją tarti žodį. Paminklą atidengė Vidaus reikalų Generalinis tarėjas mjr. J. Pyragius.

Karo pabaigoje, bombardavimo metu, paminklas nužudytiems gydytojams buvo apgadintas. 1944 m. gydytojo J. Statkevičiaus iniciatyva paminklas buvo išsaugotas nuo sunaikinimo, slapta jį užkasus stovėjimo vietoje.

1988 m. pirmajame Sąjūdžio mitinge Panevėžyje buvo viešai įvardyta, kad tris Panevėžio ligoninės gydytojus bei gailestingąją seserį nužudė besitraukiantys sovietiniai okupantai. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupės narių iniciatyva paminklas nužudytiems gydytojams atstatytas. Paminklą atkasant ir jį atstatant aktyviai dalyvavo Panevėžio respublikinės ligoninės chirurgai. 1988 m. lapkričio 1 d. atstatytas paminklas atidengtas dalyvaujant Panevėžio medikams, miesto visuomenei, respublikinės Chirurgų draugijos atstovams. Atstatytą paminklą pašventino Panevėžio Katedros klebonas monsinjoras Juozapas Antanavičius. Paminklą atnaujino Panevėžyje kuriantys skulptoriai Alfridas Pajuodis ir Algimantas Vytėnas. 1989 m. birželio 26 d., nužudytų gydytojų mirties metinių minėjimo proga, paminklas buvo restauruotas – atstatytas užrašas, atkurtos kai kurios detalės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. arvydas damijonaitis arvydas damijonaitis rašo:

    Artėja istorinio birželio 23 sukilimo metinės

    Svarbi informacija, LPKTS nariams,

    LR Seimo TS-LKD frakcijai :  Dėl 1941 birželio 23 sukilimo šmeižimo
                                            2012-04-17,Vilnius

    “Raudonieji naciai” ( NKVD-KGB,50 proc. žydų tautybės vadovai)  įvykį
    1941 birželio 26 d. Kauno  garažėlyje  klastingai ,šventvagiškai
    pristato kaip pasaulinio  masto  antižydišką sukilusių  lietuvių
    akciją.  Neišdegė (žiūr. internete ,IRENA TUMAVIČIŪTĖ “Lietuvių
    šmeižtas..). Įrodyta, kad NKVD-KGB, “raudonųjų nacių”  pateiktos
    minėto Kauno garažėlio nuotraukos klastingai sumontuotos, dokumentai
    sufabrikuoti.  Okupantams  būtinai  reikėjo  apšmeižti birželio 23
    sukilimą, kurio  metu antrą  kartą  buvo paskelbta Lietuvos
    nepriklausomybė  (pirmą kartą – vasario 16,1918). Per tragišką
    sukilimą žuvo apie 2000  lietuvių – baltaraiščių  sukilėlių -
    idealistų. Deja, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris , sąmoningai
    palaiko  NKVD-KGB, “raudonųjų nacių”   okupacinę  propagandą, lietuvių
    šmeižtą, pasisako prieš birželio 23 sukilimo metinių minėjimą, neigia
    lietuvių  heroizmą ,pasiaukojimą sukilimo metu , falsifikuoja Lietuvos
    istoriją,  žemina genocidą patyrusią lietuvių tautą. Neužmirškim
    istorinių sukilimo aplinkybių. Birželio 23 sukilimo išvakarėse,1941
    birželio 14 dieną, “raudonieji naciai” užkalė pagal oficialius
    duomenis 17,6 tūkstančio  lietuvių ( dauguma jų – lietuvių
    inteligentai)  specialiuose  mirties traukinio vagonuose. Sušalusius į
    ledą lavonus iškrovė prie Laptevų  jūros, galvų skaldytojai suknežino
    galvas, kad “litovcai” neatgytų. 1941 metais, birželio 14 d. Mykolas
    Zingeris , minėto E.Zingerio tėvas , kartu su kitais okupantais -
    enkavedistais, aktyviai dalyvavo Alytaus gyventojų naikinimo akcijose,
    gyventojus-inteligentus (mokytojai, kultūrininkai, teisėjai ir t.t.)
    pakraunant į geležimi kaustytus mirties traukinio vagonus ( žiūr.
    “TAUTŲ  TĖVO  KARALYSTĖJE” ,Memuarai, sudarė Albinas Masaitis, Kauno
    “Šviesa”,1991.).Memuaruose pateiktas  okupantų  represuotos, mokytojos
    alytiškės Albinos Šapokienės   liudijimas  ”Svetur ir namie”,  kuriame
    aprašytas siaubingas 1941 birželio 14  okupantų enkavedistų  ir  jų
    parankinio Mykolo Zingerio siautėjimas Alytaus miestelyje. Archyvinių
    dokumentų  kopijos  apie sovietinių okupantų  aktyvistą  Mykolą
    Zingerį , yra atspausdinta 2011-09-23  ”Lietuvos aidas”  laikraštyje.
    Pateikti  dokumentai  liudija, kad  Mykolas Zingeris siautėjo ne tik
    Alytuje, bet ir “dalyvavo operacijose prieš buržuazinius nacionalistus
    Marijampolės (Kapsuko )apskrityje”, t.y. nebuvo eilinis
    “enkavedistas”.
     Tragiškas Lietuvai, paradoksalus faktas – sovietinių okupantų
    aktyvisto – enkavedisto  Mykolo Zingerio sūnus Emanuelis Zingeris  yra
    komisijos, tiriančios sovietų – nacių nusikaltimus , pirmininkas.
    Kalbama apie Seimo narį, kurio tėvas buvo stribas ir lietuvšaudys. Būtent
    dėl to Komisija nacių ir sovietų nusikaltimams vertinti  netraukė atsakomybėn
    šių nusikaltėlių. Pavyzdžiui, vien 1951 m. rudens “trėmimui” (masiniam
    lietuvių žudymui) buvo pasitelkta 8000 stribų. Būtina  nedelsiant
    griežtai ir blaiviai
    apsispręsti dėl  seimo nario E.Zingerio tinkamumo minėtoms pareigoms užimti.

                                                      Arvydas
    Damijonaitis, žydų gelbėtojos vaikaitis


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...