Populiariausio A95 benzino litro kainai perkopus 5 Lt ribą, pagal išlaidas degalams dar labiau įsitvirtinsime tarp Europos lyderių. Kiek galime tai pakeisti?
Po banko „Snoras“ griūties Lietuvoje padaugėjo žmonių, nekilnojamąjį turtą perkančių už grynuosius pinigus. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, per pastaruosius dvejus trejus metus už grynuosius buvo nuperkama apie 30–40 proc. viso nekilnojamojo turto, o pernai gruodį ir šiemet sausį, vasarį sandorių grynaisiais dalis šoktelėjo net iki 60 proc.
Populiariausio A95 benzino litro kainai perkopus 5 Lt ribą, pagal išlaidas degalams dar labiau įsitvirtinsime tarp Europos lyderių. Kiek galime tai pakeisti?
Bankrutavusio banko „Snoras“ mažmeninės bankininkystės tinklu, vadinamaisiais „snoriukais“, taip pat „Snoro lizingu“ ir „Finasta“ iki šiol domėjosi daugiau kaip dvidešimt investuotojų. „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio komanda, išnagrinėjusi jų pasiūlymus, toliau derasi su mažiau nei puse potencialių investuotojų.
Vyriausybė, pradėjusi spręsti esmines šalies energetikos problemas, nuo Naujųjų metų tolygiai augina savo populiarumą ir šiandien yra vertinama geriausiai nuo pat savo darbo pradžios 2008-ųjų lapkritį.
Europos nekilnojamojo turto sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams.
Daugiau kaip dvidešimt Lietuvos ir užsienio bendrovių šiuo metu mūsų šalyje statosi naujas gamyklas arba netrukus ketina pradėti statybų darbus.
Europiečiai sutrikę: kur šiandien apsimoka investuoti savo santaupas? Į akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą? Ar palikti kaip indėlius bankuose? Įvairiais anksčiau siūlytais būdais žmonės per krizę nusivylė, tad gal atsirado naujų alternatyvų? Kaip pinigus nuo infliacijos saugo turtingi žmonės, tarkime, arabų šeichai? Visus šiuos klausimus uždavėme trijų skirtingų sričių ekspertams.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Vaidotas Bacevičius atkreipė dėmesį, kad elektros energijos gamyba atominėje elektrinėje ir iš atsinaujinančių šaltinių viena kitai netrukdo, priešingai – jos viena kitą papildo ir privalo būti plėtojamos lygiagrečiai.
Skandinaviškas verslas į Lietuvą atnešė modernių vadybos žinių, tarptautinio verslo patirties, skaidrumo ir kapitalo, tačiau verslo etikos etalono vėliavos jis neišsaugojo: Lietuvoje skandinavai neretai vadovaujasi kitokiais standartais nei namie.
Investicijų bei verslo aplinka besirūpinanti asociacija Investuotojų forumas susitiko su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir pristatė savo 2012-ųjų rekomendacijų paketą, kuris leistų sustiprinti šalies ekonomiką ir neštų naudos verslui.
Per pastaruosius trejus metus Lietuvos kirpėjai neteko maždaug 40 proc. klientų. Tokius duomenis pateikia Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
Pernai veiklą pagal verslo liudijimą vykdė 85,6 tūkst. šalies gyventojų, arba per aštuoniolika tūkstančių daugiau negu 2010 m. „Veido“ prašymu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) suskaičiavo, kiek pajamų deklaruoja vienokią ar kitokią veiklą pagal verslo liudijimą vykdantys gyventojai.