2012 Balandžio 11

Kiek mes galime sutramdyti degalų kainų šuolius

veidas.lt


Populiariausio A95 benzino litro kainai perkopus 5 Lt ribą, pagal išlaidas degalams dar labiau įsitvirtinsime tarp Europos lyderių. Kiek galime tai pakeisti?

2009 m. pavasarį A95 benzino kaina perkopė simbolinę vieno euro už litrą ribą. 2010 m. peržengta 4 Lt riba, o prieš savaitę – 5 Lt viršūnė. Ekonomistai pranašauja jau šiemet pasieksiant 6–7 Lt ribą.
Paprastai kiekvieną didesnį kainų šuolį palydėdavo protestai. Planuotasis praėjusią savaitę subliūško. Susitaikėme su neišvengiamybe? Ar vienintelis protestas prieš kainas – nuosavą automobilį pastatyti į garažą?

Žaliavos kainoms įtakos turėti negalime
Mūsų 5 Lt už kiekvieną litrą A95 benzino pasidalijami taip: 52 proc. – tai mokestis už žaliavą, o 48 proc. – mokesčiai. Vadinasi, pusei kainos ir dabartiniam kainų kilimui Lietuva praktiškai negali turėti įtakos. Neramumai naftingose arabų šalyse, vis didėjanti degalų paklausa, ypač Kinijoje, senkantys naftos ištekliai kainas kelia ir kels. ES degalai brangsta ir dėl nepalankaus eurui santykio su doleriu.
Net jei Lietuvoje staiga ištrykštų ne 114 tūkst. t naftos, kiek pernai išgavo visos mūsų naftos gavybos įmonės, o kur kas daugiau, galutinė benzino kaina vairuotojui nepakistų. „Lietuvoje išgaunama nafta nedaro įtakos kainai, kaip ir įsivežama iš Rusijos, nes didmeninė kaina skaičiuojama taip: žaliavos kaina pagal bendrai nustatytą „Platts“ indeksą plius didmenininko nusistatyta vadinamoji premija“, – aiškina Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius.
„Platts“ agentūra kasdien skelbia Europos rinkose parduodamų naftos produktų kainas, kurias surenka iš didžiųjų rinkos dalyvių pagal realiai įvykstančius sandorius, taip pat Londono biržoje atliekamus ateities sandorius. O rinkos dalyviai savo pardavimo kainas formuoja pagal „Platts“ skelbiamas, kurios naftos versle yra traktuojamos kaip rinkos kainos.
„Degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos ir jos produktų kainos pasaulinėje rinkoje. Taip pat – ir nuo konkurencijos rinkoje, kuri lemia perdirbėjų ir pardavėjų antkainius, bei degalų paklausos. Negalime daryti įtakos pasaulinių naftos kainų tendencijoms ir turime laikytis ES reikalavimų mokesčių sityje. Laisvojoje rinkoje ne valstybė turi reguliuoti kainas, bet konkurencija (ypač didmeninėje rinkoje), o valstybė gali ir turi stebėti, ar nėra kartelinių susitarimų“, – pabrėžia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
“Orlen Lietuvą” Konkurencijos taryba yra baudusi dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Konkurencija mikroskopinė
Taigi šiek tiek amortizuoti kainas degalinėje galėtume, jei didmenininkai ir mažmenininkai sumažintų savo dalį. Kokio dydžio „premiją“ sau pasiskyrusi Mažeikių „Orlen Lietuva“, įmonė laiko komercine paslaptimi. Tačiau aišku, kad šis dydis nėra pastovus ir priklauso nuo daugybės aplinkybių, pradedant žaliavos pirkimo kaina ir baigiant sezoniškumu, pardavimo kiekiu ar biodegalų dalimi.
O degalinės maržą susimažino. „Tokios mažos degalinių veiklos maržos – 3–4 proc. benzino kainos – dar nėra buvę. Metų pradžioje ji siekė 6–7 proc.“, – pabrėžia L.Vosylius. Konkurencijos taryba ištyrusi taip pat pripažino, kad mūsiškė marža tokia pat ar panaši kaip kaimyninėse valstybėse.
Tačiau kodėl kintant žaliavos kainoms daug uoliau reaguojama į žaliavos brangimą nei pigimą? L.Vosylius aiškina, kad tai, pavyzdžiui, gali lemti brangiau nusipirktos atsargos. Bet negi visuomet sukaupiama brangesnių, o ne pigesnių atsargų? „Degalinės nėra labdaros organizacija“, – atkerta L.Vosylius.
Antra vertus, degalų kainodara tokia sudėtinga, kad dėl tokių neatitikimų bėdos negalima versti vien mūsų mažmenininkams. Pavyzdžiui, 2008 m. liepą nafta buvo pasiekusi rekordinę 147 JAV dolerių už barelį ribą, tačiau kainos buvo toli nuo tokių rekordų kaip dabar, nors šiuo metu barelis kainuoja 123 dolerius.
Viena aišku, kad Lietuvoje vairuotojai gali piltis degalus per daug netirdami rinkos. „Turime vienintelę „bačką“, iš kurios galime piltis benziną, – „Orlen Lietuvą“, ir visi tuos pačius mokesčius valstybei. Tad degalinių galimybės reguliuoti kainą nedidelės“, – sako LNPPĮA prezidentas.
Bet ką tuomet reiškia, kai to paties tinklo degalinės ryte nurodo vienokią kainą, o vakare jau kokiu centu kitu mažesnę? Arba, pavyzdžiui, penktadienį, degalukainos.lt duomenimis, litras A95 benzino Šilalės Šolių k. esančioje „Jozitos“ degalinėje kainavo 4,9 Lt, o Kretingos „Apoil“ degalinėje – 5,02 Lt. L.Vosylius sako, kad tai – mažmenininkų kainų karai, kai šiek tiek sumažinus kainą bandoma per didesnį vartotojų kiekį surinkti tokias pat pajamas. Tačiau jis pripažįsta, kad ir mažmeninėje prekyboje konkurencija mažoka, nes apribotos jos galimybės. „Siūlome keisti valstybės rezervo saugojimo tvarką: kitos ES šalys turi teisę saugoti savo rezervus bet kurioje ES valstybėje. Tada būtų galima importuoti daugiau degalų ir pasiūlyti palankesnę kainą“, – tikina LNPPĮA vadovas.
L.Vosylius sako norintis paneigti dar vieną mitą, kad mažmeninės kainos kilimas – džiaugsmas degalinėms, nes juk maržos procentas skaičiuojamas nuo degalų kainos. Tačiau tuomet vartotojas ima dairytis į rusų ar baltarusių degalus, suklesti kontrabanda, todėl mažmenininkai agituoja už akcizo mažinimą. Apie tai kalbama ir Latvijoje, o labai svarbu, kad kaimyninėse šalyse akcizai būtų kiek įmanoma vienodi.

Sumažinti akcizai dyzelino neatpigino
Taigi, atrodytų, vienintelis vietinis realus gelbėtojas nuo didelių kainų – Seimas. Pagal siūlomą projektą, akcizo tarifą nuleidus iki žemiausios ES reikalaujamos ribos, litro benzino kaina sumažėtų iki 30 ct.
„Finansų ministerija supranta, kad degalų kainų kilimas yra skausmingas ir gyventojams, ir verslui, o dėl logistikos gali daryti įtaką kitų produktų kainoms, tačiau atsižvelgiame ir į kitus dalykus“, – pabrėžia finansų ministrė I.Šimonytė.
Tačiau, jos manymu, akcizo mažinimas duotų labai abejotiną naudą, jeigu apskritai duotų. „Degalų kainų kilimo tendencijos tokios pat kaip kaimyninėse šalyse, vadinasi, kainų didėjimą lėmė ne mokesčių skirtumai. Be to, nereikia manyti, kad akcizų pinigai kažkur išgaruoja: daugiau nei pusė jų tenka kelių plėtrai ir priežiūrai, kita dalis – valstybės teikiamoms viešosioms paslaugoms, kuriomis naudojamės visi. Deja, siūlantieji mažinti akcizo tarifą nesiūlo, kaip kompensuoti biudžeto praradimus“, – aiškina ministrė.

Žinoma, išeitis yra – viešąjį sektorių pagaliau sumažinti pagal mūsų išgales, bet esminėms reformoms kažkodėl nesiryžtama.
Siūlantieji mažinti akcizą tikina, kad sumažėjus kainoms padidės vartojimas ir tai kompensuos akcizo sumažinimą. Tačiau 2009 m. sausį  iki 1140 Lt už 1 tūkst. litrų padidintas dyzelino akcizas tų pačių metų rugpjūtį sumažintas iki 947 Lt. Finansų ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse vidutiniškai turėjo atpigti apie 22 ct, bet atpigo vos 8 ct, o po trijų mėnesių grįžo į ankstesnį lygį. O vien per penkis 2009 m. mėnesius valstybės biudžetas neteko apie 60 mln. Lt pajamų.
L.Vosylius tikina, kad dyzelino kaina krito menkiau dėl žaliavos kainų svyravimų, tačiau tai vis tiek davė rezultatą, nes verslas grįžo į Lietuvos degalines. O benzino realizacijos skaičiai rodo, jog jo rinka vis traukiasi, nes arba naudojamas kontrabandinis benzinas, arba benzininiuose automobiliuose montuojama dujinė įranga.
Vis dėlto Finansų ministerija dėl akcizo mažinimo nesileidžia į kalbas, jai pritaria ir didelė dalis ekonomistų. „Gyvename ES, kur mokesčiai sudaro apie pusę degalų kainos. Lietuvoje jie mažesni už ES vidurkį, o minimalų 1,24 Lt už litrą tarifą taiko tik dvi iš 27 ES šalių. Mūsų kaimynės – Lenkija, Latvija, Estija taiko didesnį nei minimalų akcizo tarifą, kuris nuo Lietuvos  skiriasi 4–12 ct. Dyzelinui taikome vieną mažiausių akcizų ES“, – primena I.Šimonytė. Ministrė priduria, kad Lenkijoje benzinas pigesnis ir dėl Lenkijos zloto kurso svyravimo euro atžvilgiu.

Išeitis – didinti konkurenciją ir taupyti
Faktas, kad pagal degalų kainas esame „šviesiausioje“ ES zonoje, tačiau skaičiuojant pagal tai, kiek išleidžiame degalams, – „tamsiausiųjų“ dešimtuke. Mūsų išlaidos asmeniniam transportui sudaro apie 6,5 proc., Europos vidurkis siekia apie 5,5 proc., o šveicarų – vos 2,5 proc. „Tokį didžiulį skirtumą lemia mūsų darbo užmokesčio dydis ir degalų kaina. Mūsų išlaidos degalams vartojimo krepšelyje nuo 2009 m. padidėjo net 1 proc., nes darbo užmokestis mažėjo, o degalai brango. Tačiau Lietuvos gyventojai nelinkę keisti įpročių ir atsisakyti automobilių, jau greičiau namų ūkiai atsisako kitų išlaidų. Automobilių skaičius, tenkantis tūkstančiui Lietuvos gyventojų, palyginti su daugeliu šalių, didelis“, – aiškina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Paradoksas, bet labiausiai degalams išlaidauja Bulgarija, vieno pigiausio Europoje benzino ir neturtingiausia ES šalis.
Nedaug tepaguodė ir ecodriving.lt lektorius Vitoldas Milius: „Alternatyvių technologijų – elektra ar vandeniliu varomi automobiliai kol kas labiau mokslininkų eksperimentai, nes jie arba labai brangūs, arba nelabai patogūs eksploatuoti. Tad kol kas degalų taupymo variantų nedaug: važinėti mažiau arba važiuoti taupiau, keičiant vairavimo įpročius. Bet vis tiek juo toliau, tuo tai kainuos brangiau.“
Išeičių Lietuvoje nedaug: nedidinti, o gal net šiek tiek sumažinti mokesčius, bet didinti konkurenciją, tobulinti viešojo transporto sistemą ir taupyti. Tačiau tai degalų kainą gali sumažinti keliolika procentų. Esminis dalykas, reikalingas, kad degalų kainos nesikandžiotų, – kelti gyvenimo lygį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...