2012 Balandžio 10

Po sunkmečio – naujų gamyklų bumas

veidas.lt


Daugiau kaip dvidešimt Lietuvos ir užsienio bendrovių šiuo metu mūsų šalyje statosi naujas gamyklas arba netrukus ketina pradėti statybų darbus.

Krizės metais daugelis įmonių pirmiausia nurėžė investicijoms skirtas lėšas, tad naujų projektų beveik nebuvo vykdoma. Tačiau pernai verslininkų ir investuotojų elgesys pradėjo keistis. Dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir aplink juos, vėl statomos gamyklos, cechai, taip pat investuojama į jau veikiančias gamybines patalpas ar įrengimus. Beje, pajudėjo ir įstrigusių projektų plėtojimas.
VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2011 m. užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 3 mlrd. Lt (2,8 proc. BVP) – palyginti su 2010 m. padidėjo 54 proc.
Didžiausias pagyvėjimas jaučiamas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Šiuo metu čia jau baigiami bendrovės „Ryterna“ gamyklos statybos darbai, į kuriuose buvo investuota apie 5 mln. Lt. Dar šiais metais duris atversianti gamykla gamins garažo vartus, daugiausiai skirtus užsienio šalių rinkoms.
Šį pavasarį Kauno LEZ daugiau kaip 2 ha sklype prasidės šiaudų granulių gamyklos statybų darbai. O gamybą bendrovė „Enwipellets“ tikisi pradėti kitąmet.
Jau vasarą Kauno LEZ „Vičiūnų grupė“ statys žuvies produktų gamyklą ir šaldymo sandėlius.
Sklypą čia turi ir žemės ūkio kooperatyvas „Pienas Lt“, kuris artimiausiu metu planuoja investuoti apie 100 mln. Lt į naujos gamyklos statybas ir gaminti pieno bei išrūgų baltymus, skirtus kosmetikos gamybai.
O didžiausias investicijas planuoja Suomijos energetikos koncernas „Fortum“, kuris skirs apie 700 mln. Lt kogeneracinės jėgainės Kauno LEZ ir daugiau kaip 400 mln. Lt termofikacinės elektrinės Klaipėdos LEZ statyboms. Jose šilumos energija bus gaminama naudojant biokurą.
Ir tai tik keli pavyzdžiai iš kelių dešimčių bendrovių, kurios statosi naujas gamyklas ar ketina netrukus tai daryti Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Naujoje Akmenėje.

Investuoja į gamybą ir paslaugų sektorių

„Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė pastebi, kad Lietuvą renkasi tiek gamybos, tiek ir paslaugų sektoriaus investuotojai. „Tai reiškia, kad mūsų šalis gali pasiūlyti geras sąlygas ir kompetentingų specialistų įvairių sričių bendrovėms“, – neabejoja M.Dargužaitė.
Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas džiaugiasi, kad vis daugiau investuojama į aukštesnes technologijas: biotechnologijas, lazerius, naujų elektros rūšių gamybą. Jo nuomone, ir ateityje į Lietuvą ateis mažai žemų technologijų investuotojų. „Elementarius, nesudėtingus gaminius naudingiau gaminti Azijos šalyse, kur pigi darbo jėga. Lietuvoje ji kur kas brangesnė, tačiau ir specialistų kompetencijos didesnės, jie turi daugiau žinių, yra patikimesni“, – dėsto E.Kiudulas.
Jam antrina M.Dargužaitė: „Lietuvą užsienyje imama vis labiau ir vis dažniau vertinti kaip patrauklią rinką aukštesnę pridėtinę vertę kuriantiems investicijų projektams. Pavyzdžiui, kompanija ”Danspin” Raseiniuose šalia plečiamos gamybinės bazės numato įkurti tekstilės medžiagų savybių tyrinėjimo centrą“.
Šalia bendrovės „BOD Group“ Visoriuose statomos saulės energijos elementų gamyklos įsikurs ir saulės elementų technologijų tyrimų centras. Jame bendros verslo ir Lietuvos mokslininkų pajėgos tobulins saulės elementus, o išradimus planuojama patentuoti.
E.Kiudulas tvirtina, kad didesnis investuotojų susidomėjimas jaučiamas nuo praėjusių metų pabaigos. Štai pernai buvo pasirašytos tik dvi sutartys dėl sklypų nuomos Klaipėdos LEZ, o šiemet planuojama, kad bus sudarytos keturios. „Dėl atsigaunančios ekonomikos gerėja verslininkų lūkesčiai, tad įmonės nebijo investuoti“, – pažymi E.Kiudulas.
Lietuva vis labiau tampa žinoma kaip patraukli investicijoms šalis ir dėl to, kad verslo aplinka, anot M.Dargužaitės, aktyviai gerinama keičiant teisės aktus, diegiant naujas lankstesnes normas, įvedant daugiau paskatų ir lengvatų. Štai 2012 m. Lietuvoje įsteigtos penkios naujos laisvosios ekonominės zonos (iki šiol veikė dvi – Kaune ir Klaipėdoje), kurios siūlo palankias sąlygas investuotojams, ieškantiems galimybių statyti gamyklas, atidaryti padalinius.

Darbo vietos ir profesijų paklausa

Vis dėlto, E.Kiudulas pastebi, kad trukdžių plėtoti verslą Lietuvoje dar nemažai. „Labiausiai trukdo teritorijų planavimas. Biurokratinių suvaržymų ne mažėja, o daugėja. Pirmoji gamykla Klaipėdos LEZ iškilo per devynis mėnesius, o dabar vien tik patvirtinti detaliuosius planus, susitvarkyti kitus formalumus užtrunka apie pusantrų metų“, – kritikuoja E.Kiudulas.
Nepaisant to, nauji projektai įgyvendinami daugelyje Lietuvos regionų, kuriuos investicijos iki šiol pasiekdavo rečiau. Štai Naujoje Akmenėje įgyvendinamas vienas ambicingiausių šiuo metu mūsų šalyje projektų – „Akmenės cemento“ gamykloje statomas naujas gamybos korpusas. Jame bus sumontuota nauja technologinė linija, skirta klinkerio gamybai sausuoju būdu. Planuojama, kad metinės gamybos mastai išaugs apie 500 tūkstančių tonų.
Beje, gamybinės įmonės regionuose kuria labai reikalingas naujas darbo vietas. Pavyzdžiui, Danijos bendrovė „Danspin“ investuojanti 41,4 mln. Lt į Raseiniuose statomą verpalų gamyklą sukurs šimtą darbo vietų. „Numatomų sukurti darbo vietų požiūriu solidžiausias gamybos projektas – Jungtinės Karalystės bendrovės „Homegroup“ planas Klaipėdoje plėsti baldų gamybos įmonę. Joje darbo gaus dar 350 žmonių“, – sako M.Dargužaitė.
O norvegų trikotažo kompanija “Devold” artimiausiu metu sukurs 178 naujų darbo vietų panevėžiečiams. Dar po daugiau kaip 60 darbo vietų atsiras naujuose Panevėžyje planuojamuose statyti vaisių ir daržovių perdirbimo cechuose.
„Naujos darbo vietos ne tik atneša daugiau pinigų į savivaldybių bei valstybės biudžetą, leidžia žmonėm daugiau uždirbti bei vartoti, bet tai ir paskata išsilavinusiam jaunimui likti Lietuvoje. Kuo į mūsų šalį bus pritraukta daugiau aukštesnių technologijų įmonių, tuo daugiau jaunų žmonių galės savo žinias realizuoti gimtojoje šalyje“, – neabejoja asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.
Be to, mūsų šalies regionai pritraukdami investicijas ne tik mažina nedarbą, bet ir skatina tam tikrų profesijų paklausą. „Neabejotina, kad pradėjus veikti naujajam „Ryanair“ lėktuvų techninio aptarnavimo centrui daugiau žmonių rinksis aviacijos technikų specialybes“, – tikisi M.Dargužaitė.

Lietuvių investicijos užsienyje
VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2011 m. Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų srautas į kitas šalis sudarė 408,7 mln. Lt., 2010 m. – 206 mln. Lt. Pernai Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Nyderlanduose (157,9 mln. Lt), Estijoje (108,9 mln. Lt) ir Latvijoje (73,5 mln. Lt).
„Nyderlandai lietuviams patraukliausi, nes ten taikomas itin patrauklus verslo grupių veiklos apmokestinimas. Tad Lietuvos bendrovės tikisi sutaupyti per mažesnius mokesčius“, – paaiškina M.Dargužaitė.
Beje, daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į nekilnojamojo turto operacijas (170 mln. Lt), profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (108,6 mln. Lt), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą (68,1 mln. Lt), statybą (43,6 mln. Lt) ir apdirbamąją gamybą (42,3 mln. Lt).
Pavyzdžiui, „Vakarų medienos grupė“ investavo į medienos apdirbimą ir baldų gamybą Baltarusijoje. Koncernas „SBA“ šioje šalyje taip pat stato baldų gamyklą. O „Vičiūnų grupė“ Baltarusijoje investavo į žuvies perdirbimo gamyklą. Žuvies kaulų miltų gamybos įmonę Mauritanijoje planuoja atidaryti bendrovė „Kauno grūdai“, o ten pagamintą produkciją numato parduoti Rusijoje, Baltarusijoje ir Danijoje.
Dar viena Lietuvos įmonė, kuri plečia veiklą užsienyje – „Maxima“ grupė. Šiemet ji perėmė Lenkijos mažmeninės prekybos tinklo „Aldik Nova“ 100 proc. akcijų ir dvidešimt vieną šio tinklo parduotuvę, kepyklą bei konditerijos cechą. O Ispanijoje “Maxima” grupė perka prekybos tinklą „DinoSol“, kuris valdo 50 parduotuvių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...