2012 Balandžio 13

Daugiau nei pusė nekilnojamojo turto perkama už grynuosius

veidas.lt


Po banko „Snoras“ griūties Lietuvoje padaugėjo žmonių, nekilnojamąjį turtą perkančių už grynuosius pinigus. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, per pastaruosius dvejus trejus metus už grynuosius buvo nuperkama apie 30–40 proc. viso nekilnojamojo turto, o pernai gruodį ir šiemet sausį, vasarį sandorių grynaisiais dalis šoktelėjo net iki 60 proc.
Šiuo metu, nepaisant Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tokių sandorių akylos stebėsenos, daugiau kaip pusė – 50–55 proc. viso nekilnojamojo turto nuperkama už grynuosius pinigus.
Lietuvos notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis primena, kad notarai, remdamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, duomenis apie kiekvieną didesnį nei 15 tūkst. eurų vertės sandorį grynaisiais pateikia FNTT.
„VMI kartu su FNTT, sukūrusi Rizikos analizės centrą, išanalizavo daugiausiai klausimų keliančius keleto pastarųjų metų nekilnojamojo turto sandorius grynaisiais pinigais. Iš viso į centro akiratį pateko 536 Lietuvos ir užsienio juridinių bei fizinių asmenų vykdyti įtartini sandoriai. Tiesa, praėjusių metų gale po „Snoro“ nacionalizavimo sudaryti pirkimo ir pardavimo sandoriai į šį skaičių dar nepateko. Juos nagrinėsime netrukus, ir jei paaiškės, kad žmogus, pasiėmęs pinigus iš banko, pirko turtą, viskas gerai, o jei ne – teks įrodyti, iš kur gautos lėšos ir ar sumokėti mokesčiai“, – perspėja VMI Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Darius Buta.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...