ES parama 2014-2020 m. išaugs beveik 10 proc. palyginus su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tačiau tikėtina, kad didesnė dalis lėšų vėl, kaip ir ankstesniais metais, bus išleista „minkštiesiems“ projektams, kurie nesukuria pridėtinis vertės.
Užsitęsusi žiema privertė ūkininkus nejuokais nerimauti. Nors yra iššalusių plotų, pasėliai peržiemojo gerai ir ilgai užsilaikę žiemiški orai didelės įtakos bendram ūkių rezultatui neturės, teigia ūkininkai.
ES parama 2014-2020 m. išaugs beveik 10 proc. palyginus su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tačiau tikėtina, kad didesnė dalis lėšų vėl, kaip ir ankstesniais metais, bus išleista „minkštiesiems“ projektams, kurie nesukuria pridėtinis vertės.
Visagino atominė elektrinė būtų klaida. Nestatysime. Bet statysime, jei ji atpigtų. Tai ką Lietuva ketina daryti iš tikrųjų?
Per artimiausius penkerius metus ryškesnį postūmį nedarbo mažėjimui galėtų suteikti nebent masinė daugiabučių renovacija ir Visagino atominės elektrinės statyba.
Per metus nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“ beveik tris kartus augino klientų skaičių ir parduotos elektros energijos kiekį.
Klausimus apie atskirų transporto šakų ateitį pateikėme šalies susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui.
Į „Veido“ klausimus atsako įmonių grupės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.
Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje keliasi iš numirusiųjų: štilį pamažu keičia nedrąsus pagyvėjimas.
SEB bankas šių metų pirmą ketvirtį šalies gyventojams suteikė 49 proc. daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus tris mėnesius iš viso sudaryta 881 būsto paskolų sutartis SEB banke, jų bendra vertė 119 mln. litų.
Jau įpratome girdėti apie bankų sektoriaus nuopuolius kurioje nors šalyje, apie milijardus, skiriamus bankams gelbėti, apie bankininkų godumą, apie neigiamą bankų veiklos įtaką eurui ir galiausiai su nerimu užduodamą klausimą: o kieno dabar eilė? Lietuvoje irgi atsiėmėme savo porciją – pirma krito „Snoras”, vėliau Ūkio bankas, o galiausiai viską vainikavo sumenkęs visuomenės pasitikėjimas visu bankų sektoriumi.
Lietuvos pramonės sektorius kritikuojamas dėl technologinio savo atsilikimo, nesugebėjimo išnaudoti turimo potencialo, dėl ko dauguma šalies pramonės įmonių kuria žemos ar vidutinės pridedamosios vertės produkciją. Ar realu tikėtis, kad per penkerius metus įvyks proveržis ir mūsų pramonė pakils į aukštesnę lygą?
Vilniaus universiteto dėstytoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, kad ateityje Lietuvai teks labiau pasistengti dėl tiesioginių užsienio investicijų, nes skolų krizės kamuojamoje Europoje konkurencija dėl jų tik stiprės. Apie tai ir pokalbis su I.Šimonyte.