2013 Gegužės 02

Didžiausias iššūkis: pasiekti, kad Lietuvoje dirbtų 1,4 mln. gyventojų

veidas.lt

Per artimiausius penkerius metus ryškesnį postūmį nedarbo mažėjimui galėtų suteikti nebent masinė daugiabučių renovacija ir Visagino atominės elektrinės statyba.

Lietuvos ekonomikai artimiausiais metais žadamas pirmūnės vaidmuo – „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad šalies BVP šiemet ir kitąmet augs maždaug po 4 proc. ir tai bus vienas geriausių rezultatų visoje Europoje. Tačiau tikėtis, kad vien to užteks išspręsti vieną didžiausių šalies problemų – sugrąžinti į darbo rinką bent pusę iš 230 tūkst. šiandienos bedarbių, tikrai neverta. O šių darbuotojų mums žūtbūt reikia. Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis skaičiuoja, kad siekiant stabilizuoti socialinę sferą, garantuoti biudžeto surenkamumą, turime siekti, kad Lietuvoje dirbtų bent 1,4 mln. žmonių. Šiuo metu šalyje užimtų gyventojų yra 1 mln. 273 tūkst. – 127 tūkst. mažiau negu reikia.
Ekspertai tvirtina, kad nieko nesiimant, 13 proc. siekiantis nedarbo lygis mažės labai pamažu – vien dėlto, kad dalis bedarbių emigruos, o dalis išeis į pensiją, tačiau Vyriausybei ėmusis aktyvių veiksmų, spartesnį nedarbo mažėjimą matytume jau per ateinančius penkerius metus.
„Vienai darbo vietai sukurti reikia apie 50 tūkst. Lt, tai įsivaizduokime, kiek reikia investuoti, kad būtų įdarbinta nors 50 tūkst. žmonių – milijardus. O kas juos šiandien atveš ir investuos? Manau, kad mažinti nedarbą padėtų tik kompleksiniai veiksmai“, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.

Renovacija išspręstų žemos kvalifikacijos bedarbių problemą

Banko „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė mano, kad pirmasis žingsnis, kuris 2013-2018 m. galėtų pagerinti padėtį darbo rinkoje – įsukta masinė daugiabučių renovacija, kurios dėka darbą galėtų susirasti ilgalaikiai bedarbiai. „Galima numanyti, kad dalis ilgalaikių bedarbių susiję su statybomis – jie prarado darbus bankrutavus įmonėms per krizę, todėl renovacija būtų akivaizdus stimulas tiems žmonėms atrasti save“, – pastebi V.Klyvienė. Ši priemonė, tikėtina, turėtų efektą nedarbo sumažėjimui, nes, Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šiandien net 27 proc. visų bedarbių darbo ieško metus ar ilgiau, o net 42 proc. naujai į darbo biržas besikreipiančių bedarbių neturi profesinio pasirengimo.
Kita vertus, renovacija yra baigtinis procesas, tad ji padėtų nedarbo problemą sumažinti vidutiniu laikotarpiu, o ką darytų žmonės jai pasibaigus? V.Klyvienė įžvelgia potencialo energetikos srityje – kadangi matomas pasiryžimas mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir didinti vidaus išteklių, tokių kaip biokuras, naudojimą, tikėtina, kad nemažai darbo vietų artimiausiais metais bus sukurta būtent šioje srityje. Prie nedarbo mažinimo prisidėtų ir Visagino atominės elektrinės statyba, jei vis dėlto būtų apsispręsta šį projektą įgyvendinti.
Siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, artimiausiais metais reikės nepamiršti ir botago principo. V.Majauskas įsitikinęs, kad artimiausiais metais nedarbą iš dalies pavyktų sumažinti daugiau piliečių ištraukus iš šešėlio ir sugriežtinus pašalpų mokėjimo priežiūrą. „Žmogus užsiregistruoja biržoje, kad gautų sveikatos draudimą, o pats tuo tarpu užsiima nelegalia veikla: yra atvejų, kad bedarbis pasą keičia tris kartus per metus – tiek štampų jo pase pridėta. Užsienyje tai žymiai labiau kontroliuojama. Pavyzdžiui, Vokietija sėkmingai susitvarkė su nelegaliu darbu statybiniame sektoriuje – besistatantiems individualius namus buvo pasiūlytos subsidijos ir beprocentinis kreditavimas, jei bus samdomos oficialiai dirbančios firmos“, – pavyzdį pateikė V.Majauskas.
Lietuvoje išplitusį šešėlinį nedarbą, kurio dalyviai dar eikvoja ir mokesčių mokėtojų pinigus gaudami bedarbio pašalpas, rodo vien toks faktas, kad pasienio rajonuose nedarbo lygis gerokai aukštesnis nei šalies vidurkis – LDB duomenimis, Kalvarijos savivaldybėje nedarbas siekia 19,1 proc., Lazdijų – 18,4 proc., Šalčininkų – 15,2 proc.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...