2013 Balandžio 30

“Griežtėjant bankų priežiūrai taps sudėtingiau skolintis, ir bankų paslaugos brangs”

veidas.lt


Jau įpratome girdėti apie bankų sektoriaus nuopuolius kurioje nors šalyje, apie milijardus, skiriamus bankams gelbėti, apie bankininkų godumą, apie neigiamą bankų veiklos įtaką eurui ir galiausiai su nerimu užduodamą klausimą: o kieno dabar eilė? Lietuvoje irgi atsiėmėme savo porciją – pirma krito „Snoras”, vėliau Ūkio bankas, o galiausiai viską vainikavo sumenkęs visuomenės pasitikėjimas visu bankų sektoriumi.
Apie dabartinę padėtį šalies bankuose ir apie galimus ateities scenarijus “Veidas” kalbasi su Ūkio banką perėmusio Šiaulių banko administracijos vadovu Audriumi Žiugžda.

VEIDAS: Kaip nutiko, kad Lietuvoje beveik neliko lietuviško kapitalo bankų – ar lietuviai nemoka valdyti bankų?
A.Ž.: Nesutikčiau, kad lietuviai nesusitvarko su bankais. Nereikėtų spręsti iš kelių blogų pavyzdžių, juk yra ir gerų istorijų, kada lietuvių valdytus bankus pavyko brangiai parduoti užsienio bankams.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar Lietuvos bankų sektoriuje dar būtų vietos naujiems žaidėjams? Kokios šalies kapitalo jie galėtų būti?
A.Ž.: Vietos tikrai yra ir atsiranda tai patvirtinančių pavyzdžių: tarkim, ką tik savo veiklą Lietuvoje pradėjo Suomijos „Pohjola Bank plc”. Vis dėlto šiuo metu viso pasaulio bankai turi aibę problemų namie, tad pirma nori išspręsti jas vietinėse rinkose, o tik paskui svarstyti apie plėtrą ar investavimą kitose šalyse. Manyčiau, kad ilgainiui galėtume sulaukti susidomėjimo iš Vokietijos ir galbūt globalių JAV bankų, tačiau to gali tekti palaukti bent penkerius metus.
VEIDAS: O kaip vertinate diskusijas, kad Lietuvai reikėtų patikimo rusiško kapitalo banko, kuris esą būtų naudingas mūsų verslininkams, dirbantiems šioje rinkoje?
A.Ž.: Nedrįsčiau rusiško kapitalo bankų vadinti patikimais. Net ir valstybinių. Nors tenka pripažinti, kad rinkoje jaučiamas didžiųjų ar nišinių Rusijos bankų interesas dirbti Lietuvoje.
VEIDAS: Jau ne kartą yra nuskambėję siūlymų, kad Lietuvai vertėtų kurti valstybinį banką. Bet ar tai nėra idee fixe?
A.Ž.: Nemanau, kad toks bankas būtų reikalingas ir nemanau, kad valstybė jį valdytų sėkmingiau. Iš tiesų ji turi sukurti palankias sąlygas verslui, o ne pati kištis. O tokio banko sukūrimas galiausiai reikštų didesnes išlaidas mokesčių mokėtojams.
VEIDAS: Lietuvoje pašlijo ne tik bankų, bet ir kredito unijų reputacija. Jūsų žiniomis, ar kredito unijų priežiūra stiprės?
A.Ž.: Kol kas kredito unijos, palyginti su bankais, turi privilegijuotas sąlygas. Nors matome dideles Lietuvos banko pastangas griežtinti jų reglamentavimą, manau, kad reikalavimai kredito unijoms vis dar gerokai per maži ir priežiūros, veiklos reglamentavimo požiūriu jos vis dar stipriai atsilieka nuo bankų. Manau, ateityje jų priežiūra tikrai griežtės.
Kadangi tiek bankuose, tiek kredito unijose visi indėliai drausti ir draudimo sąlygos tokios pačios (bankroto atveju iki 100 tūkst. eurų indėlininkams kompensuojama), unijoms taikomi mažesni reikalavimai iškraipo konkurenciją. Kitose valstybėse yra du variantai: ten, kur didesnė rizika, arba turi mokėti gerokai daugiau už indėlių draudimą, arba draudžiamoji suma turėtų būti gerokai mažesnė.
VEIDAS: Kitaip tariant, jūsų supratimu, situaciją pagerintų rizika grįsta indėlių draudimo sistema?
A.Žiugžda: Taip, ji Lietuvai būtų naudinga.
VEIDAS: O kaip vertinate greitųjų kreditų bendroves ir kokią ateitį joms prognozuotumėte?
A.Ž.: Neigiamai. Nors, žinodami paslaugos populiarumą, matome, kad niša tokioms paslaugoms yra. Blogai, kad jų paslaugos brangiai kainuoja ir ne visada iš pradžių aišku, kiek klientui jos iš tikrųjų kainuos. Taip pat negerai, kad po tiek reklamos greitieji kreditai atrodo kone plataus vartojimo prekė – vos ne „Coca-Cola”. Šiai sričiai būtinas griežtas reglamentavimas, ir ilgainiui tai prisidės prie jų populiarumo mažėjimo. Manyčiau, kad jis sumenks bent penktadaliu.
VEIDAS: Jūsų nuomone, kaip galėtų pasikeisti Lietuvos bankų sektoriaus vaizdas per artimiausius keletą metų?
A.Ž.: Po vienas kitą keitusių kreditų institucijų bankrotų ir jų gelbėjimo visame pasaulyje griežtėja reikalavimai, keliami bankams. Nors pats tikslas geras, tačiau tai sukelia sunkumų bankams veikti ir kartu riboja paslaugų prieinamumą paprastam klientui. Galima teigti, jog ateityje skolintis iš bankų taps sunkiau, ir bankų paslaugos brangs, kad kompensuotų dėl griežtesnių reikalavimų išaugusias išlaidas. Tai sudarys prielaidas atsirasti alternatyviems verslams, pavyzdžiui, alternatyvioms mokėjimo įstaigoms. Jau dabar internete matome alternatyvų bankams, per kurias galima atlikti mokėjimus apeinant bankų sistemą. Tokie alternatyvūs nišiniai žaidėjai tikrai stiprės ir jų daugės, kitaip tariant, bankai nebebus vienos ar kitos rinkos monopolininkai.
Taip pat, sakyčiau, per ateinančius penkerius metus bankai išsilaižys žaizdas ir sektorius taps dinamiškesnis, koks buvo prieš kokius septynerius metus, kai bankai pirko vienas kitą ir vyko didelė bankų konsolidacija. Neatmesčiau galimybės, kad po kurio laiko žmonės bus tie patys, bet dabar mums žinomas banko pavadinimas pasikeis į amerikietišką, vokišką ar britišką.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...