2016 Sausio 06

Prognozės

Šeši milijonai tonų grūdų – ne riba

veidas.lt

Dreamstime nuotr.

Vilniaus universiteto mokslininkai, prognozuodami klimato pokyčius, išskiria 4 įmanomus scenarijus. Pagal juodžiausią iš jų vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje nuo 7 laipsnių šokteli iki 12 laipsnių pagal Celsijų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys sako, kad pesimistinis scenarijus įmanomas, jei atmosferos tarša nemažės.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

Kylanti metinė temperatūra ateityje vers keisti auginamas kultūras. Jei manote, kad dėl to kaltas transporto išmetamas anglies dioksidas, klystate, nes, pagal Jungtinių Tautų klimato kaitos analizę, gyvulininkystė atsakinga net dėl 14,5 proc. visos klimato kaitą sukeliančią dujų emisijos. Tai kone toks pat kiekis kaip ir transporto. Karvių bandos kaltos dėl metano dujų (CH4), kurios daugiau nei 20 kartų pavojingesnės už anglies dioksidą (CO2).

„Šiltėjant klimatui ilgalaikėje perspektyvoje išsaugoti kai kuriuos įprastus mūsų augalus taps problemiška – su šiluma į Lietuvą plūstelės ir dar nepažįstamos čia ligos, kenkėjai. Labiausiai pažeidžiama kultūra – rapsai“, – aiškina Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Visa kita liks beveik kaip buvę – Lietuvoje bus ekologiškai auginamos sojų pupelės, kukurūzai, grikiai, kviečiai.

„Jei mūsų klimatas supanašės su viena didžiausių kviečių augintojų Prancūzija, kur vidutinė metinė temperatūra siekia 12 laipsnių, grūdams sąlygos bus dar palankesnės“, – teigia „Amilinos“ bendrovės vadovaujantis ekonomistas Mindaugas Gedvilas.

Žiemkenčiai miegos, nevegetuos esant ir aukštesnei temperatūrai. Dabar, kai nėra sniego, pasėlius sunaikina dideli temperatūrų svyravimai ir atšiaurūs vėjai. „Manau, keliais laipsniais pakilusi metinė temperatūra nieko nepakeis, gal tik piečiau augančių veislių dairysimės“, – sako žinomas Lietuvos žemvaldys Ramūnas Karbauskis.

Paklausta, į kokias rinkas Lietuva netolimoje ateityje eksportuos grūdus, bendrovės „Imlitex grūdai“ direktorė Asta Laktiomkinienė pamini Pietų Ameriką.

Naujų rinkų lietuviai žvalgosi nuolat, nes situacija keičiasi. Pavyzdžiui, anksčiau viena pagrindinių šalies eksporto rinkų buvęs Iranas šiemet pirko daugiau rusiškų grūdų, taigi Lietuvai savo produktus teko siūlyti kitoms šalims.

Derlingumo potencialas

Pernai Lietuva prikūlė 6,2 mln. tonų. Užpernykštis derlius viršijo 5,3 mln., o 2013 m. – 4,6 mln. tonų. Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vadovo K.Šimo tvirtinimu, Lietuva eksportuoja daugiau kaip 4 mln., Latvija – 2 mln., o Estija – milijoną tonų grūdų. Pasak R.Karbauskio, nors Lietuvos derliai rekordiniai kasmet, neišnaudotas potencialas dar siekia apie 30–40 proc.

A.Macijauskas pabrėžia, kad dabar blogiausi šalies ūkiai prikulia tiek grūdų, kiek anksčiau prikuldavo geriausi kolchozai. Tai lėmė geresnės grūdų veislės, pažangi nauja technika ir ES parama. Nors ūkininkai kalba apie neišnaudotą potencialą, nerimą kelia tai, kad prastėja šalies dirvožemių kokybė.

„Derlingiausios dirvos yra Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje. Mažiau derlingos – Rytų bei Pietryčių“, – detalizuoja biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Rauckas, pats ūkininkaujantis Aukštaitijoje.

Ne vien tai neduoda ramybės grūdų augintojams. Vis sudėtingiau tampa sandėliuoti ir transportuoti gausėjantį derlių, ypač jei orai lietingi. Problema – ir  dirvonuojanti žemė.

GMO Lietuva įsileis paskutinė

Kol kas Lietuva pasisako prieš genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). ES šiuo metu įteisinta daugiau kaip 30 genetiškai modifikuotų augalų produktų, skirtų maistui ir pašarams: 17 – kukurūzų, 6 – rapsų, 5 – medvilnės, 2 – sojų veislės.

„Matyt, būsime paskutiniai, kurie įsileis GMO, – svarsto K.Šimas, neskubantis sureikšminti genetiškai modifikuotų augalų derlių. – Palyginę genetiškai modifikuotų augalų derlių su dabartiniu mūsų pamatytume, kad prieaugis nėra didelis. Tačiau GMO kultūros atsparesnės klimato kaitai, staigioms orų permainoms.“

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius vis dar neabejoja, kad kur kas daugiau mūsų kraštas laimėtų augindamas natūralius augalus, o ne genetiškai modifikuotus. Tam linkusi pritarti ir Lietuvos ekologinio ūkio krikštamote vadinama profesorė emeritė Dalia Marija Brazauskienė. Jos nuomone, Lietuva išsaugotų natūralų savo veidą išvengusi GMO, nes tai ypač pavojinga ekologiniams ūkiams.

Abu pašnekovai sutaria, kad įsileisti genetiškai modifikuotus augalus į Lietuvą pakaktų dienos, tačiau užteršus jais žemę kelio atgal nebūtų. Su tokia pozicija nesutinkantis V.Rauckas mano, kad ekologinę žemdirbystę turėtų valdyti rinkos dėsniai, o ne padidintos išmokos.

Daugės azotą kaupiančių kultūrų

„Jei tik rinkai reikės, ir dramblių Lietuvoje užauginsime. Viską reguliuoja paklausa“, – juokauja Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas. Jis aiškina, kad Lietuvos ūkininkai augina tai, kas geriausiai perkama. Anksčiau tai buvo cukriniai runkeliai, šiuo metu – kviečiai ir rapsai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas prideda, kad paklausą skandinavų rinkoje atrado ir Lietuvoje auginami žirniai bei pupos. Jų plotai pernai buvo maždaug dvigubai didesni nei užpernai. Žirnių 80-yje tūkst. hektarų galima užaugti apie 200 tūkst. tonų, o pupų 61 tūkst. ha – apie 170 tūkst. tonų.

Auginti azotą kaupiančius augalus apsimoka ne tik dėl politikos, bet ir dėl dirvožemio, nes ankštiniai – azotą kaupiantys ir dirvožemį tausojantys augalai.  Prognozuojama, kad ir ateinančiais metais ankštinių kultūrų bus sėjama daugiau nei pernai.

Gal sugrįš į Lietuvos laukus linai? XIX a. pradžioje pagal auginamų linų plotus Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje. Šiandien šalyje nebėra net linų fabrikų. „Tai viena liūdniausių netekčių“, – neabejoja A.Stančikas.

Užtat atgyja kanapių ūkiai. Vos per dvejus metus kanapių plotai išaugo iki 3 tūkst. hektarų, ir ėmėme lipti ant kulnų ES pirmaujantiems prancūzams.

Vis dėlto tikėtina, kad artimiausiu metu labiausiai šalyje plėsis javų plotai. Lietuva, stodama į ES, derėjosi dėl milijono hektaro javų ploto, bet jau užpernai jų turėjo 1,5 mln. ha. Tikėtina, kad kasmet šie plotai didės dešimtadaliu. Galimas daiktas, kad Lietuva jau netrukus pasieks 1989 m. dirbamos žemės kiekį – 3,5 mln. ha. Tačiau negalima pamiršti, kad javų plotai plečiasi besitraukiančios gyvulininkystės sąskaita.

Svarbu prisitaikyti prie klimato pokyčių

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiojo specialisto J.Kilpio, Lietuvoje klimatas stebimas per 200 metų, o jo kaitos padariniai jau aiškiai regimi: „Matome, kad vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 40–50 metų pradėjo sparčiai keistis. Ypač šiltėja žiemos.“

Dėl sumažėjusio sniego kiekio žiemą greičiau ir giliau įšąla žemė, įšąla arba iššunta žiemkenčiai, išgyvena daugiau parazitinių gyvūnų, vabzdžių.

J.Kilpys prognozuoja, kad per artimiausią šimtmetį reiškinių dėl besikeičiančio klimato daugės: „Tai, kas atsitiks po 10 metų, ūkininkams turėtų rūpėti jau šiandien. Kai kurie ūkininkai, pastebėję, kad žiemkenčiai dera vis prasčiau, ir be mūsų prognozių perėjo prie vasarinių javų.“

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...